Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažeidėjai V. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, 2017-09-13, apie 07:30 val., Daukanto – Panevėžio gatvių sankryžoje, Kretingos mieste, vairuodama transporto priemonę JEEP GRAND CHEROKEE, v/n (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nesustojo prie sankryžos ir su pagrindiniu keliu praleisti pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, dėl ko šio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavo kryptį, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir elektros stulpą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus. 207-10-25 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK veiklos skyriaus pareigūno nutarimu ji buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį 180 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones tris mėnesius.

Skundžiamu nutarimu apeliantui buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinio nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Apeliantas skundžia priimtą nutarimą ir teismas patikrina pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar V. G. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jos veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. G. pažeidė Kelių eismo taisykles.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Pareiškėja vairavo transporto priemonę ir važiavo Kretingos mieste, S.Daukanto – Panevėžio gatvių sankryžoje šalutiniu keliu, nesustojo prie sankryžos su pagrindiniu keliu praleisti pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, dėl ko šio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavo kryptį, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir elektros stulpą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus.

Liudytojas K. A. parodė, kad 2017-09-13 jis stovėjo savo gyvenamojo namo kieme, buvo šviesu, matomumas geras. Iš jo namo kiemo gerai matosi S.Daukanto – Panevėžio gatvių sankryža. Matė, kaip Panevėžio gatve atvažiavo rudos spalvos džipas, kuris prie sankryžos nesustojo ir važiavo per sankryžą. Tuo pat metu S.Daukanto gatve atvažiavo kitas automobilis. Išgirdo padangų cypimą ir tas automobilis užšoko ant šaligatvio. Džipas pravažiavo pro jo kiemą ir jis užsirašė numerius. Jis nuėjo prie nukentėjusio automobilio ir jam pranešė nuvažiavusio automobilio numerį. Toje sankryžoje stovėjo vyriškis, kuris buvo arčiau įvykio vietos ir matė situaciją. Liudytojai policijos pareigūnai D. P. ir M. G. parodė, kad jie atvyko į įvykio vietą S.Daukanto – Panevėžio gatvių sankryžą, kur rado ant šaligatvio užvažiavusį ir į kelio ženklą atsitrenkusį automobilį. Įvykio vietoje buvęs automobilio vairuotojas paaiškino, kad artėdamas prie sankryžos, pamatė šalutiniu keliu atvažiuojantį prie sankryžos automobilį. Atvažiuojantis automobilis prie sankryžos nesustojo ir vairuotojas, vengdamas susidūrimo, pasuko į šoną ir atsitrenkė į kelio ženklą. Įvykio vietoje buvę asmenys paaiškino, kad jie matė įvykį. Iš tų asmenų buvo paimti paaiškinimai, nubraižyta eismo įvykio schema. Liudytoja M. V. parodė, kad tą rytą ji dukros vairuojamu automobiliu važiavo grybauti, tačiau jokių įsimintinų aplinkybių nežino. Liudytojas A. G. parodė, kad 2017-09-13 ryte jis važiavo automobiliu AUDI A2 Daukanto gatve, kuri yra pagrindinė gatvė. Atvažiavus prie sankryžos su Panevėžio gatve, jam iš dešinės pusės į sankryžą nesustojęs įvažiavo automobilis. Įvažiavusio automobilio nei markės, nei spalvos nepastebėjo, tik pamena, kad tai galėjo būti džipas. Vengdamas susidūrimo su įvažiavusiu į sankryžą automobiliu, jis pasuko savo automobilį į dešinę ir stabdė. Jis savo automobilio nesustabdė ir atsitrenkė į kelio ženklą. Jam išlipus iš savo automobilio, priėjo keli žmonės kurie pasakė, koks automobilis buvo, vienas iš jų įsidėmėjo nuvažiavusio automobilio numerį. Policijos pareigūnams A. V., buvęs įvykio vietoje ir matęs patį įvykį, paaiškino, kad 2017-09-13, apie 7:30 val. jis stovėjo Panevėžio gatvėje, ties namu Nr. 24 ir matė, kaip Panevėžio gatve važiavo visureigis JEEP GRAND CHEROKEE, kurį vairavo moteris. Visureigis privažiavęs S.Daukanto – Panevėžio gatvių sankryžą nesumažinęs greičio įvažiavo į sankryžą, nors visureigis važiavo šalutiniu keliu. Tuo momentu visureigiui iš kairės, pagrindiniu keliu, atvažiavo automobilis AUDI A2, kurio vairuotojas, vengdamas susidūrimo su įvažiavusiu į sankryžą visureigiu, pasuko į dešinę , nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir elektros stulpą. Nuo smūgio buvo didelis garsas ir tuo momentu visureigio vairuotoja šiek tiek pristabdė, nes užsidegė „STOP“ žibintai, bet iš karto padidino greitį ir nuvažiavo. Eismo įvykio plane – schemoje yra pažymėta, kad automobilis AUDI A2, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo S.Daukanto gatve, kuri yra pagrindinis kelias Panevėžio gatvės atžvilgiu. S.Daukanto ir Panevėžio gatvių sankryža yra pažymėta kelio ženklais “Duokit kelią“, kurie stovi Panevėžio gatvėje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas- užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad V. G. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija faktą, kad ji atliko veiksmus, dėl kurių kitas vairuotojas turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Nagrinėjamu atveju V. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas ją nubausti priimtas būtent dėl KET 154 punkto pažeidimo, tai yra už tai, kad ji, važiuojanti nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, privalėjo duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, kurios vairuotojas turėjo staigiai stabdyti savo transporto priemonę ir keisti važiavimo kryptį, vengdamas susidūrimo.

Pareiškėja neigia padariusi šio KET punkto pažeidimą, motyvuodama tuo, jog važiuojant per sankryžą, ji kliūties transporto priemonei, važiuojančiai pagrindiniu keliu, nesudarė, kelio ženklų, kurie reikalautų sustoti prie sankryžos, nėra įrengta, todėl per sankryžą ji pervažiavo nepažeisdama KET reikalavimų. Tokius pažeidėjos argumentus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, Teismo posėdžio metu liudytojas K. A. patvirtino, kad jis matė, kaip į sankryžą iš šalutinio kelio įvažiavo pareiškėjos vairuojamas visureigis, kuris sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, nes pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotojas staigiai stabdė, sucypė automobilio padangos, vairuotojas pasuko automobilį į šoną, keitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Tai patvirtino ir matęs eismo įvykį A. V., kurio teismas negalėjo apklausti kaip liudytojo, nes jis yra išvykęs į užsienį dirbti. Jis policijos pareigūnams paaiškino, kad visureigio vairuotoja į sankryžą įvažiavo nestabtelėjęs, ir visureigiui įiš kairės pagrindiniu keliu atvažiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas staigiai keitė važiavimo kryptį ir nuvažiavo nuo kelio. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo bei asmens, mačiusio eismo įvykį, parodymais, nėra nustatyta, kad pareiškėją liudytojas ir asmuo, matęs eismo įvykį, apkalbėtų, liudytojas yra suinteresuotas duoti tokius parodymus. Pareiškėja, artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos šalutiniu keliu, privalėjo duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šis KET punktas įpareigoja vairuotoją duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir šalutiniu keliu važiuojantis automobilis turi sustabdyti savo automobilį, ar pristabdyti, ar sulėtinti greitį, tai yra jis privalo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Todėl pareiškėjos argumentas, kad ji neturėjo pareigos sustoti prie sankryžos, yra nepagrįstas.

Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str. 2 d.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgdamas į paminėtą ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad pažeidėjai skirta nuobauda nėra per griežta, ji buvo tinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių institucijos(pareigūno) priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu teismas

nutarė:

Palikti 2017-10-25 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK veiklos skyriaus pareigūno nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos V. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.