- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- I3-192-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03975-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dasta“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 12.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dasta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamai viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dasta“ (toliau – ir Bendovė, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 135 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dėl 29 517 Eur mokesčio už 2014–2015 metus į rinką išleistą apmokestinamos pakuotės kiekį.
Pareiškėja nurodo, jog skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja tinkamai vykdė pareigas, susijusias su atliekų tvarkymu, atsakomybė pareiškėjai negali būti taikoma nesant pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir kaltės, sprendimas priimtas nesilaikant nustatytų procedūrų bei pažeidžiant pareiškėjos teisę būti išklausyta, netinkamai taikant teisės aktus.
Paaiškina, jog prievolę dėl pakuočių atliekų tvarkymo pareiškėja vykdė įstatymo nustatytu būdu (per gamintojų ir importuotojų organizaciją). Mano, jog numatydama tokį pareigų, susijusių su atliekų tvarkymu būdą, valstybė prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus dėl šios srities kontrolės. Nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) ir UAB „Metrail” veikė teisės aktų nustatyta tvarka valstybės institucijų išduotų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo licencijų pagrindu. Teigia, jog nėra teisinio pagrindo laikyti, kad pareiškėja nėra tinkamai įvykdžiusi prievolių, susijusių su atliekų tvarkymu, kai ji teisėtai ir pagrįstai pavedė atliekų tvarkymo veiklą organizuoti licencijuotai ir atitinkamai kontroliuojamai PTO.
Taip pat pažymi, jog PTO veikia griežtai reguliuojamoje sferoje ir nėra laisva pasirinkti tvarkytojo, su kuriuo sudaro atliekų tvarkymo sutartį, PTO tvarkytoją (šiuo atveju UAB „Metrail”) pasirenka iš licencijuotų Atliekų tvarkytojų sąrašo, tvarkytojas parenkamas pirkimo būdu pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką (ne komerciniais pagrindais). Nurodo, jog PTO neturi galimybių laisvai pasirinkti ir kontroliuoti tvarkytojo, tvarkytojo kontrolė yra prisiimama valstybės institucijų, numatant pareigą RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. atlikti visų tvarkytojų dokumentų išdavimo kontrolę. Teigia, jog kiekvieno patikrinimo (kontrolės) laikotarpio pabaigoje, neinformavus pareiškėjos ir jos atliekų tvarkymui pasitelktos PTO apie netinkamą ar tuo labiau neteisėtą tvarkytojo (šiuo atveju UAB „Metrail“) dokumentų išdavimą, pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą ir teisėtą lūkestį manyti, kad jos pakuotės atliekos yra tvarkomos tinkamai, taigi sutartinių teisinių santykių dėl atliekų tvarkymo organizavimo su PTO nenutraukė. Teigia, jog prievoles, susijusias su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė nustatytu būdu, be kita ko sudarydama sutartį su licencijuota PTO, neturėjo jokių tiesioginių sutartinių teisinių santykių su UAB „Metrail“, todėl nėra pagrindo pareiškėjai apskaičiuoti ir sumokėti 29 517 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės kiekį.
Teigia, jog nėra teisinio pagrindo kilti pareiškėjos atsakomybei už tariamus pažeidimus, susijusius su atliekų tvarkymu, kadangi atsakomybė be neteisėtų veiksmų ir kaltės negalima. Nurodo, jog PTO išrašyti patvirtinimai panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (toliau – ir VRAAD sprendimas) ne dėl PTO neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkytojas UAB „Metrail“ galimai nusikalstamu būdu neteisėtai išrašė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m. Taip pat nurodo, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjos atžvilgiu priimtas pasekoje to, kad dėl galimai nusikalstamų atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veikų yra panaikinti šio tvarkytojo išduoti įrodantys dokumentai už 2013–2015 m., tačiau Sprendimu nėra nustatyti jokie pareiškėjos ar PTO neteisėti veiksmai ir kaltė.
Papildomai pažymi, jog Sprendimu nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti 29 517 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekį pagal mastą turi ne kompensacinį (padengti atliekų tvarkymo kaštus), bet sankcijos pobūdį. Teigia, jog nei pareiškėja, nei PTO įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų, todėl negali būti laikomos kaltomis dėl UAB „Metrail“ padarytų pažeidimų. Nurodo, jog Aplinkos ministerijos atsakingos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl didžiąja dalimi atsiradusi žala yra nulemta nepakankamos valstybės institucijų vykdytos UAB „Metrail“ kontrolės.
Nurodo, jog pažeidimai valstybės institucijų pastebėti tik praėjus keleriems metams po pažeidimų padarymo. Teigia, jog kontroliuojančioms institucijoms pažeidus teisės aktuose nustatytas pareigas tokiu būdu, kad praėjus keleriems metams yra panaikinami patvirtinimai, susiję su atliekų tvarkymu, buvę pareiškėjos realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, Sprendimas laikytinas pažeidžiančiu teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
Teigia, jog sprendimas yra neteisėtas, priimtas neužtikrinant suinteresuotų asmenų įtraukimo į administracinį procesą, ir grubiai pažeidžiantis į administracinę procedūrą neįtrauktos pareiškėjos teisę būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Teigia, jog sprendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, sukelia teisines pasekmes ne tik atliekų tvarkytojui, bet ir pareiškėjai, PTO, todėl prieš jį priimant turėjo būti sudarytos sąlygos pareiškėjai būti išklausyta, tačiau pareiškėja nebuvo informuota ir nebuvo įtraukta į administracinę procedūrą, negavo sprendimo dėl patvirtinimų panaikinimo (iš esmės nebuvo informuota apie faktinius ir teisinius pagrindus, kuriais jai formuluojama nauja mokestinė prievolė).
Teigia, jog Sprendimas yra priimtas netinkamai taikant teisės aktus, atsižvelgiant į tai, jog mokestis už į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekį (29 517 Eur) pareiškėjai apskaičiuotas už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius, jog dėl patvirtinimų apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą išrašymo pareiškėjos įgytos teisės į mokestinę lengvatą atsiradimo metu nebuvo teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę institucijoms panaikinti patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir atitinkamai pareiškėjos teisę į mokestinę lengvatą. Teigia, jog Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 (toliau – ir Aprašas) (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d. ir galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktas pažeidžia lex retro non agit principą, įsiterpia į jau pasibaigusius teisinius santykius.
Teigia, jog Sprendimas naikintinas, kadangi neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą ar panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų. Teigia, jog Sprendimu panaikinama mokesčio lengvata, nors toks mokesčio lengvatos panaikinimas nėra numatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (toliau – ir MUATĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) ar kitame įstatyme, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ); įstatyminiai įgaliojimai patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus aplinkos ministrui suteikti tik dėl įrodančių dokumentų, o ne dėl PTO ar panašių organizacijų patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais (ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 ir 3 dalys).
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą, teigia, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti.
Teigia, jog pareiškėja, pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, kaip nustatyta PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje.
Nurodo, jog mokestinė prievolė (pareiga sumokėti mokestį) kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjai.
Teigia, jog PTO išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais, remiantis Aprašo 55 punktu, kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Teigia, jog patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto.
Teigia, jog mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne PTO išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Pažymi, kad ATĮ 34²⁵ straipsnio 1–3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai ir institucija, įgaliota juos panaikinti. Teigia, jog, remiantis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Nurodo, jog, remiantis Aprašo 3 punktu, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Mano, jog, panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai ar importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MUATĮ nustatyta tvarka.
Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį, kuria Aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjos viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą tenkino iš dalies. LVAT minėta nutartimi: 1) panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 2) panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 3) pakeitė VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; 4) likusią VRAAD sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Nurodo, jog šioje administracinėje byloje LVAT nutartis turi prejudicinę reikšmę, ir šioje administracinėje byloje aktualu, jog PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės sutvarkymą UAB „Metrail“ išrašytų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu LVAT nutartimi pripažinti išrašytais neteisėtai (patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-0387 už 2015 m. mokestinį laikotarpį dėl metalinės pakuotės kiekio 3,424 t laikytinas negaliojančiu). Taip pat nagrinėjamoje byloje aktualu, jog LVAT nutartimi paliktas galioti pareiškėjai PTO išrašytas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387 už 2014 m. mokestinį laikotarpį dėl metalinės pakuotės 11,340 t kiekio, išrašytas ne UAB „Metrail“ išduoto dokumento pagrindu.
Nurodo, jog Aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, su pareiškėjos skundu sutinka dalyje dėl nepagrįstai apskaičiuoto mokesčio už 2014 m. mokestinį laikotarpį, atitinkamai atliko skundžiamu 2018 m. spalio 17 d. Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 29 517 Eur sumos už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius perskaičiavimą, šią sumą sumažinant iki 6 841 Eur. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju metalinės pakuotės atliekos nebuvo faktiškai sutvarkytos (perdirbtos ar panaudotos energijai gauti), todėl pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 6 841 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis, kaip to reikalauja principas „teršėjas moka“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 135 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio patikrinimo aktas Nr. K-35 dėl 29 517 Eur mokesčio už 2014-2015 metus į rinką išleistą apmokestinamos (metalinės) pakuotės kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis, pareiškėja yra juridinis asmuo, užsiimantis didmenine prekyba automobiliniais ir industriniais tepalais, alyvomis ir kitomis automobilių priežiūros priemonėmis.
2013 m. birželio 19 d. pareiškėja su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) sudarė sutartį Nr. PTO/13/853 „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ (toliau – ir Sutartis), kuria susitarta, jog PTO teiks paslaugas, o pareiškėja padengs šios veiklos kaštus (apmokės už suteiktas paslaugas) bei kitas PTO išlaidas, susijusias su PTO veiklos administravimu.
PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, išdavė pareiškėjai patvirtinimus apie sutvarkytas atliekas: patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl metalinės pakuotės 11,34 t kiekio už 2014 m. mokestinį laikotarpį, patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl metalinės pakuotės 3,424 t kiekio už 2015 m. mokestinį laikotarpį.
Remdamasi PTO išduotais patvirtinimais, Pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas (forma FR0524) už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą (2015 m. vasario 27 d. už 2014 m. laikotarpį, 2016 m. vasario 15 d. už 2015 m. laikotarpį).
2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas), kuriuo panaikino PTO išrašytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atskirais 2014–2015 m. laikotarpiais (patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-0387; patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-0387).
2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėja informuota apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius.
2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris priėmė patikrinimo aktą Nr. K-35 (toliau – ir Patikrinimo aktas), atlikęs UAB „Dasta“ planinį patikrinimą.
Patikrinimo akte nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikinti PTO išrašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl 11,340 t pakuočių atliekų kiekio ir Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl 3,424 t pakuočių atliekų kiekio).
Nurodoma, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėja pasinaudojo mokestine lengvata, pateikdama PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, ir mokesčio nemokėjo.
Nurodoma, jog, panaikinus PTO išrašytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2014 m. ir 2015 m. mokestiniais laikotarpiais patvirtinančius dokumentus, ir remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl- 213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės aprašo) 17.2 punktu, pareiškėja privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį už atskirus 2014–2015 m. laikotarpius, tikslinant deklaracijas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Teigiama, jog pareiškėja iki patikrinimo pradžios (2018 m. liepos 27 d.) deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo, nors apie mokestinę prievolę buvo informuota 2017 m. gruodžio 19 d. raštu.
Nurodoma, jog pareiškėja 2014–2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.), todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas) 7 punktą patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma sudaro 29 517 Eur.
Nurodoma, jog pareiškėja pažeidė MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį, Kontrolės aprašo 17.2 punktą, Apskaičiavimo aprašo 7 punktą.
Nurodoma, jog vadovaujantis MUATĮ 9 straipsnio 1 dalimi ir Apskaičiavimo aprašo 7 punktu, apskaičiuota už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma sudaro 29 517 Eur.
2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. 7.2 (AAD)-AD5-2268 „Dėl patikrinimo akto“ pareiškėjai pateiktas Patikrinimo aktas.
2018 m. rugsėjo 14 d. raštu, nesutikdama su patikrinimo rezultatais, pareiškėja pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (toliau – ir Pastabos).
2018 m. spalio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento sprendimu Nr. 135 (toliau – ir Sprendimas), patvirtintas Patikrinimo aktas. Sprendimu patvirtinta už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius pareiškėjai privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį 29 517 Eur suma, ir, vadovaujantis MAĮ 81 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai nurodytas terminas šiai sumai sumokėti.
Sprendime nurodoma, jog jis priimtas išnagrinėjus Patikrinimo aktą, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai (Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl 11,340 t pakuočių atliekų kiekio ir Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl 3,424 t pakuočių atliekų kiekio) apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2014 m. ir 2015 m. mokestiniais laikotarpiais. Taip pat Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 17 d. rašytines pastabas bei jas pagrindžiančius dokumentus.
Sprendime nurodoma, jog PPATĮ 7 straipsnio 3 dalies ir MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė (apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2014 m. ir 2015 m. laikotarpiais), apie kurią pareiškėja informuota VRAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu.
Sprendime nurodoma, jog pareiškėja neįvykdė 2014–2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties 54 proc.; pareiškėja iki patikrinimo pradžios (2018 m. liepos 27 d.) neįvertino 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius. Dėl to konstatuota, jog tuo pareiškėja pažeidė PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, MUATĮ 9 straipsnio 1 dalį. Dėl to, vadovaujantis MUATĮ 9 str. 1 d. ir Apskaičiavimo aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma.
2018 m. spalio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. 7.2 (AAD)-AD5-6819 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Sprendimas pateiktas pareiškėjai.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė teismui 2018 m. lapkričio 22 d.
2019 m. balandžio 18 d. nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pareiškėja šioje administracinėje byloje, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė:
1) panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);
2) panaikinti VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);
3) pakeisti VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;
4) likusią VRAAD sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kaip matyti, 2022 m. LVAT nutartimi panaikinta VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5), tarp jų ir pareiškėjai PTO išrašyto patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-0387, kuris nurodytas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 5 eilutėje Nr. 94, dėl 11,34 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo.
2023 m. kovo 20 d. Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-994 dėl UAB „Dasta“ 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 135 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis 2022 m. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 29 517 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius – 6 841 Eur (0 Eur už 2014 m., 6 841 Eur už 2015 m.).
Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei naikintinas, kadangi pareiškėja vykdė visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo), Sprendimas priimtas neteisėto VRAAD sprendimo pagrindu, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).
Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).
PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie buvo ginčijami administraciniuose teismuose.
Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).
LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams 2014–2016 m. išduoti patvirtinimai buvo išrašyti už 2013–2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji vykdė teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Dėl to nepagrįsti pareiškėjos atstovo argumentai apie dvigubą apmokestinimą, kadangi pareiškėjas, pasinaudojęs mokestine lengvata, nemokėjo mokesčio valstybei.
Administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 taip pat nustatyta, kad SIA „Latvian recycling company“ galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimą, todėl atliekų sutvarkymą grindžiant tik perdavimu SIA „Latvian recycling company“ (per 2015 m. iš viso 5 824,27 tonos) ir nepateikus tinkamų įrodymų apie atliekų perdirbimą, pagrįstai pripažinta, kad visi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo išrašyti neteisėtai (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 80–81 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Aplinkos apsaugos departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl 11,34 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo) paliekamas galioti, o PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl 3,424 t metalinės pakuotės kiekio) paliekamas panaikintas. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 6 841 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014–2015 metus (0 Eur už 2014 m., 6 841 Eur už 2015 m.). Mokestis už 2015 metus apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos produkcijos pakuotės kiekiu (6,34 t), taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotę tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (753), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,433). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.
Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Tai, kad skundžiamame sprendime buvo daroma nuoroda į pareiškėjo pasirinkto kolektyvinio atliekų tvarkymo organizatoriaus PTO atžvilgiu surašyto patikrinimo akto ir jį patvirtinančio administracinio sprendimo duomenis, taip pat neduoda teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neatitinkančio teisėtumo ir (ar) pagrįstumo reikalavimų, nes nurodytas asmuo yra pareiškėjos pasirinktas kolektyvinio pakuotės atliekų tvarkymo organizatorius, apie kurio patikrinimo duomenis pareiškėja buvo informuota raštu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.
Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašytas patvirtinimas už 2015 m. yra negaliojantis, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Aplinkos apsaugos departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metus patvirtinta 29 517 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 6 841 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Pareiškėja nurodo procedūrinio pobūdžio pažeidimus, dėl kurių, jos manymu, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas, ir kurie, pareiškėjos manymu, sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą Sprendimą panaikinti. Iš esmės teigia, jog Sprendimas priimtas pareiškėjos neįtraukus į administracines procedūras, kuriomis buvo panaikinti PTO išduoti patvirtinimai, bei neužtikrinus pareiškėjos teisės būti išklausytai prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, nebuvo informuota apie faktinius ir teisinius pagrindus, kuriais pareiškėjai formuluojama nauja mokestinė prievolė.
Dėl pareiškėjo nurodomų procedūrinio pobūdžio pažeidimų pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje ne kiekvienas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, net jei toks nustatomas, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr., pvz., 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).
MAĮ 132 str. 1 d. nustato, jog sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto.
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame nurodyta, jog Sprendimas priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas Pastabas. Nors Sprendime nėra pateikta detalių motyvų dėl atsižvelgimo į Pastabas, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi šis procedūrinis pažeidimas savaime niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių, galimybių teikti savo paaiškinimus, argumentus, skųsti priimtą viešojo administravimo institucijos sprendimą teismui.
Teismui nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių sąlygoti nepagrįstų ar neobjektyvių išvadų padarymą, nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimas priimtas tyrimą atlikus neobjektyviai ar neišsamiai, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, jog Sprendimas naikintinas procedūrinių pažeidimų pagrindu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2018 m. IV ketvirtį (skundo rengimas) ir 2019 m. II ketvirtį (pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2018 m. II ketvirčio – 926,70 Eur ir 2018 m. IV ketvirčio – 970,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už skundą (ieškinį) rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2316,75 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 p. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus užmokesčio dydis – 0,1 (97,03 Eur).
Pareiškėja prašo viso priteisti 956,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 28 d. žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas (30,00 Eur). Taip pat pateiktas prašymas dėl 926,70 Eur sumos priteisimo už teisines paslaugas: 600 Eur už skundo parengimą teismui (2018 m. gruodžio 10 d. sąskaita Nr. 2018_0117), 326,70 Eur atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiui (2019 m. balandžio 18 d. išankstinė sąskaita Nr. AVANS_7, 2019 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. 2019_45). Byloje pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantys banko sąskaitos išrašai.
Iš dalies tenkinus pareiškėjos skundą, iš dalies tenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tenkintą reikalavimų dalį ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjai priteistina 2/3 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, nesiekiančių rekomenduojamų dydžių vidurkio, – 637,80 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Dasta“ skundą.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 135 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metus patvirtintą 29 517 Eur mokesčio sumą iki 6 841 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno euro).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Iš dalies patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjai UAB „Dasta“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 637,80 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 80 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.