Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog prievolę dėl pakuočių atliekų tvarkymo pareiškėja vykdė įstatymo nustatytu būdu (per gamintojų ir importuotojų organizaciją). Mano, jog numatydama tokį pareigų, susijusių su atliekų tvarkymu būdą, valstybė prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus dėl šios srities kontrolės. Nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) ir UAB „Metrail” veikė teisės aktų nustatyta tvarka valstybės institucijų išduotų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo licencijų pagrindu. Teigia, jog nėra teisinio pagrindo laikyti, kad pareiškėja nėra tinkamai įvykdžiusi prievolių, susijusių su atliekų tvarkymu, kai ji teisėtai ir pagrįstai pavedė atliekų tvarkymo veiklą organizuoti licencijuotai ir atitinkamai kontroliuojamai PTO.

Taip pat pažymi, jog PTO veikia griežtai reguliuojamoje sferoje ir nėra laisva pasirinkti tvarkytojo, su kuriuo sudaro atliekų tvarkymo sutartį, PTO tvarkytoją (šiuo atveju UAB „Metrail”) pasirenka iš licencijuotų Atliekų tvarkytojų sąrašo, tvarkytojas parenkamas pirkimo būdu pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką (ne komerciniais pagrindais). Nurodo, jog PTO neturi galimybių laisvai pasirinkti ir kontroliuoti tvarkytojo, tvarkytojo kontrolė yra prisiimama valstybės institucijų, numatant pareigą RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. atlikti visų tvarkytojų dokumentų išdavimo kontrolę. Teigia, jog kiekvieno patikrinimo (kontrolės) laikotarpio pabaigoje, neinformavus pareiškėjos ir jos atliekų tvarkymui pasitelktos PTO apie netinkamą ar tuo labiau neteisėtą tvarkytojo (šiuo atveju UAB „Metrail“) dokumentų išdavimą, pareiškėja turėjo teisėtą pagrindą ir teisėtą lūkestį manyti, kad jos pakuotės atliekos yra tvarkomos tinkamai, taigi sutartinių teisinių santykių dėl atliekų tvarkymo organizavimo su PTO nenutraukė. Teigia, jog prievoles, susijusias su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė nustatytu būdu, be kita ko sudarydama sutartį su licencijuota PTO, neturėjo jokių tiesioginių sutartinių teisinių santykių su UAB „Metrail“, todėl nėra pagrindo pareiškėjai apskaičiuoti ir sumokėti 29 517 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės kiekį.

Teigia, jog nėra teisinio pagrindo kilti pareiškėjos atsakomybei už tariamus pažeidimus, susijusius su atliekų tvarkymu, kadangi atsakomybė be neteisėtų veiksmų ir kaltės negalima. Nurodo, jog PTO išrašyti patvirtinimai panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (toliau – ir VRAAD sprendimas) ne dėl PTO neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkytojas UAB „Metrail“ galimai nusikalstamu būdu neteisėtai išrašė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m. Taip pat nurodo, jog skundžiamas Sprendimas pareiškėjos atžvilgiu priimtas pasekoje to, kad dėl galimai nusikalstamų atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veikų yra panaikinti šio tvarkytojo išduoti įrodantys dokumentai už 2013–2015 m., tačiau Sprendimu nėra nustatyti jokie pareiškėjos ar PTO neteisėti veiksmai ir kaltė.

Papildomai pažymi, jog Sprendimu nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti 29 517 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekį pagal mastą turi ne kompensacinį (padengti atliekų tvarkymo kaštus), bet sankcijos pobūdį. Teigia, jog nei pareiškėja, nei PTO įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų, todėl negali būti laikomos kaltomis dėl UAB „Metrail“ padarytų pažeidimų. Nurodo, jog Aplinkos ministerijos atsakingos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl didžiąja dalimi atsiradusi žala yra nulemta nepakankamos valstybės institucijų vykdytos UAB „Metrail“ kontrolės.

Nurodo, jog pažeidimai valstybės institucijų pastebėti tik praėjus keleriems metams po pažeidimų padarymo. Teigia, jog kontroliuojančioms institucijoms pažeidus teisės aktuose nustatytas pareigas tokiu būdu, kad praėjus keleriems metams yra panaikinami patvirtinimai, susiję su atliekų tvarkymu, buvę pareiškėjos realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, Sprendimas laikytinas pažeidžiančiu teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.

Teigia, jog sprendimas yra neteisėtas, priimtas neužtikrinant suinteresuotų asmenų įtraukimo į administracinį procesą, ir grubiai pažeidžiantis į administracinę procedūrą neįtrauktos pareiškėjos teisę būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Teigia, jog sprendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, sukelia teisines pasekmes ne tik atliekų tvarkytojui, bet ir pareiškėjai, PTO, todėl prieš jį priimant turėjo būti sudarytos sąlygos pareiškėjai būti išklausyta, tačiau pareiškėja nebuvo informuota ir nebuvo įtraukta į administracinę procedūrą, negavo sprendimo dėl patvirtinimų panaikinimo (iš esmės nebuvo informuota apie faktinius ir teisinius pagrindus, kuriais jai formuluojama nauja mokestinė prievolė).

Teigia, jog Sprendimas yra priimtas netinkamai taikant teisės aktus, atsižvelgiant į tai, jog mokestis už į vidaus rinką išleistų apmokestinamosios pakuotės kiekį (29 517 Eur) pareiškėjai apskaičiuotas už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius, jog dėl patvirtinimų apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą išrašymo pareiškėjos įgytos teisės į mokestinę lengvatą atsiradimo metu nebuvo teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę institucijoms panaikinti patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir atitinkamai pareiškėjos teisę į mokestinę lengvatą. Teigia, jog Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 (toliau – ir Aprašas) (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d. ir galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktas pažeidžia lex retro non agit principą, įsiterpia į jau pasibaigusius teisinius santykius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 135 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio patikrinimo aktas Nr. K-35 dėl 29 517 Eur mokesčio už 2014-2015 metus į rinką išleistą apmokestinamos (metalinės) pakuotės kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, pareiškėja yra juridinis asmuo, užsiimantis didmenine prekyba automobiliniais ir industriniais tepalais, alyvomis ir kitomis automobilių priežiūros priemonėmis.

2013 m. birželio 19 d. pareiškėja su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) sudarė sutartį Nr. PTO/13/853 „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ (toliau – ir Sutartis), kuria susitarta, jog PTO teiks paslaugas, o pareiškėja padengs šios veiklos kaštus (apmokės už suteiktas paslaugas) bei kitas PTO išlaidas, susijusias su PTO veiklos administravimu.

PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, išdavė pareiškėjai patvirtinimus apie sutvarkytas atliekas: patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl metalinės pakuotės 11,34 t kiekio už 2014 m. mokestinį laikotarpį, patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl metalinės pakuotės 3,424 t kiekio už 2015 m. mokestinį laikotarpį.

Remdamasi PTO išduotais patvirtinimais, Pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas (forma FR0524) už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą (2015 m. vasario 27 d. už 2014 m. laikotarpį, 2016 m. vasario 15 d. už 2015 m. laikotarpį).

2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas), kuriuo panaikino PTO išrašytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atskirais 2014–2015 m. laikotarpiais (patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-0387; patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-0387).

2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėja informuota apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius.

2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris priėmė patikrinimo aktą Nr. K-35 (toliau – ir Patikrinimo aktas), atlikęs UAB „Dasta“ planinį patikrinimą.

Patikrinimo akte nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikinti PTO išrašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl 11,340 t pakuočių atliekų kiekio ir Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl 3,424 t pakuočių atliekų kiekio).

Nurodoma, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėja pasinaudojo mokestine lengvata, pateikdama PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, ir mokesčio nemokėjo.

Nurodoma, jog, panaikinus PTO išrašytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2014 m. ir 2015 m. mokestiniais laikotarpiais patvirtinančius dokumentus, ir remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl- 213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės aprašo) 17.2 punktu, pareiškėja privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį už atskirus 2014–2015 m. laikotarpius, tikslinant deklaracijas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Teigiama, jog pareiškėja iki patikrinimo pradžios (2018 m. liepos 27 d.) deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo, nors apie mokestinę prievolę buvo informuota 2017 m. gruodžio 19 d. raštu.

Nurodoma, jog pareiškėja 2014–2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.), todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas) 7 punktą patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma sudaro 29 517 Eur.

Nurodoma, jog pareiškėja pažeidė MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį, Kontrolės aprašo 17.2 punktą, Apskaičiavimo aprašo 7 punktą.

Nurodoma, jog vadovaujantis MUATĮ 9 straipsnio 1 dalimi ir Apskaičiavimo aprašo 7 punktu, apskaičiuota už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma sudaro 29 517 Eur.

2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. 7.2 (AAD)-AD5-2268 „Dėl patikrinimo akto“ pareiškėjai pateiktas Patikrinimo aktas.

2018 m. rugsėjo 14 d. raštu, nesutikdama su patikrinimo rezultatais, pareiškėja pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (toliau – ir Pastabos).

2018 m. spalio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento sprendimu Nr. 135 (toliau – ir Sprendimas), patvirtintas Patikrinimo aktas. Sprendimu patvirtinta už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius pareiškėjai privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį 29 517 Eur suma, ir, vadovaujantis MAĮ 81 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai nurodytas terminas šiai sumai sumokėti.

Sprendime nurodoma, jog jis priimtas išnagrinėjus Patikrinimo aktą, kuriuo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai (Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl 11,340 t pakuočių atliekų kiekio ir Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl 3,424 t pakuočių atliekų kiekio) apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2014 m. ir 2015 m. mokestiniais laikotarpiais. Taip pat Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 17 d. rašytines pastabas bei jas pagrindžiančius dokumentus.

Sprendime nurodoma, jog PPATĮ 7 straipsnio 3 dalies ir MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė (apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2014 m. ir 2015 m. laikotarpiais), apie kurią pareiškėja informuota VRAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu.

Sprendime nurodoma, jog pareiškėja neįvykdė 2014–2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties 54 proc.; pareiškėja iki patikrinimo pradžios (2018 m. liepos 27 d.) neįvertino 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius. Dėl to konstatuota, jog tuo pareiškėja pažeidė PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, MUATĮ 9 straipsnio 1 dalį. Dėl to, vadovaujantis MUATĮ 9 str. 1 d. ir Apskaičiavimo aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma.

2018 m. spalio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento raštu Nr. 7.2 (AAD)-AD5-6819 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Sprendimas pateiktas pareiškėjai.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė teismui 2018 m. lapkričio 22 d.

2019 m. balandžio 18 d. nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pareiškėja šioje administracinėje byloje, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė:

1) panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);

2) panaikinti VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);

3) pakeisti VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;

4) likusią VRAAD sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kaip matyti, 2022 m. LVAT nutartimi panaikinta VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5), tarp jų ir pareiškėjai PTO išrašyto patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-0387, kuris nurodytas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 5 eilutėje Nr. 94, dėl 11,34 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo.

2023 m. kovo 20 d. Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-994 dėl UAB „Dasta“ 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 135 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis 2022 m. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 29 517 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius – 6 841 Eur (0 Eur už 2014 m., 6 841 Eur už 2015 m.).

Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei naikintinas, kadangi pareiškėja vykdė visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo), Sprendimas priimtas neteisėto VRAAD sprendimo pagrindu, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.