Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė O. V. prašė teismo (b.l.68-69, II tomas) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu Aušros g. 14, Alytuje, unikalus Nr. 1192-5000-2018: O. V. paskirti naudotis gyvenamąja patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1(14,45 kv. m.) ir bendrai su bendraturčiais V. V., J. B.-Rupprecht, E. V., R. V. ir J. V. paskirti naudotis gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis 1-2 (6,03 kv. m.), 1-3 (4,42 kv. m.), 1-4 (3,23 kv. m.) ir R-2 (12,16 kv. m). V. V., J. B.-Rupprecht, E. V., R. V. ir J. V. paskirti naudotis gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-5 (14,48 kv. m.), 1-6 (13,72 kv. m.), 1-7 (5,86 kv. m.) ir bendrai su O. V. naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 1-2 (6,03 kv. m.), 1-3 (4,42 kv. m.), 1-4 (3,23 kv. m.) ir R-2 (12,16 kv. m). D. V. paskirti naudotis gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis 2-1 (28,78 kv. m), 2-2 (10,03 kv. m), 2-3 (4,80 kv. m), 2-4 (11,73 kv. m), R-l (12,21 kv. m), R-3 (16,82 kv. m), R-4 (3,31 kv. m.). Ieškovė nurodė, kad 2005-01-26 sutuoktinis J. V. mirė, testamento nepaliko. Po sutuoktinio mirties jam priklausiusį turtą paveldėjo ieškovė lygiomis dalimis su vyro vaikais iš pirmosios santuokos: R. V., J. V., V. V. ir jo sūnaus Č. V. anūkais – J. B.-Rupprecht ir E. V.. A. D. V. – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo bendraturtė. 2006-04-13 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/5 dalį sutuoktinio turto, taip pat išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį santuokoje įgyto žemės sklypo. Ieškovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir įregistruota nuosavybė tik į 1/5 dalį nuo 1/2 namo dalies, kas sudaro 16,2 kv. m. Faktiškai ieškovė naudojosi apie 12 kv. m. didesniu plotu, t.y. 28,13 kv. m. plotu: kambariu, plane pažymėtu 1-1 (14,45 kv. m), virtuve, plane pažymėta 1-2 (6,03 kv. m), koridoriumi, plane pažymėtu 1-3 (4,42 kv. m) ir sandėliuku, plane pažymėtu 1-4 (3,23 kv. m) bei rūsio patalpa, plane pažymėta R-l. Šis gyvenamasis plotas nedalus, jį sumažinti nebuvo galimybių. Atsakovai, išskyrus D. V., gyvenamuoju namu nesinaudojo, jie turėjo kitas gyvenamąsias patalpas, tuo tarpu ieškovė kitų gyvenamųjų patalpų, išskyrus paveldėtas, neturėjo. Susitarti su atsakovais dėl naudojimosi tvarkos paveldėtu turtu nepavyko, nes jie su ieškove nebendravo, jokių ryšių nepalaikė (b.l.2-5, I tomas).

A. V. V. priešieškiniu (b.l.33-35, II tomas) prašė teismo nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu Aušros g. 14, Alytuje, tvarką: O. V. iki gyvos galvos paskirti naudotis gyvenamąja patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1 (14,45 kv. m), be teisės perleisti šią naudojimosi teisę tretiesiems asmenims: O. V., V. V., J. B.-Rupprecht, E. V., R. V. ir J. V., paskirti naudotis bendrai negyvenamąja rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-2 (12,16 kv. m); V. V., J. B.-Rupprecht, E. V., R. V. ir J. V. paskirti bendrai naudotis gyvenamosiomis ir pagalbinėmis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 (6,03 kv. m), 1-3 (4,42 kv. m), 1-4 (3,23 kv. m), 1-5 (14,48 kv. m), 1-6 (13,72 kv. m), 1-7 (5,86 kv. m). Leisti O. V. iki gyvos galvos naudotis pagalbinėmis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 (6,03 kv. m) ir 1-3 (4,42 kv. m) bendrai su V. V., J. B.-Rupprecht, E. V., R. V. ir J. V., be teisės perleisti šią naudojimosi teisę tretiesiems asmenims, nes ji šių patalpų naudotojų yra suteikiama tik O. V. asmeniškai. O. V. ieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atmesti. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovė O. V. nesiekė surasti kompromiso su kitais paveldėtojais (bendraturčiais) dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo arba paveldėto turto padalijimo, o pareiškė ieškinį teismui ir juo siekė maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų bendraturčių interesus, kas neatitiko CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Dėl to, siekdamas apginti savo pažeidžiamas teises ir interesus, reiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką priimtiniausią visiems paveldėto turto savininkams ir labiausiai atitinkančią jų interesams. Atsižvelgiant į tai, jog yra neįmanoma natūra padalinti paveldėtą turtą, kad teisme yra nagrinėjamas O. V. ieškinys, buvo būtina nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką tam, kad ateityje tarp bendraturčių nekiltų ginčo.

A. D. V. priešieškiniu (b.l.72-74, II tomas) prašė teismo pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant jas pagal VĮ Registrų centro Alytaus filialo pateiktą pastato dalių paskaičiavimą taip: D. V. – 270/500 namo dalių, kitiems bendraturčiams – 230/500 namo dalių (t.y. O. V. 46/500, R. V. 46/500, J. V. 46/500, V. V. 46/500, J. B.-Rupprecht 23/500, E. V. 23/500). Taip pat prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės: atsakovei D. V. asmeninės nuosavybės teise paskirti patalpas 2-1 (28,78), 2-2 (10,03), 2-3 (4,80), 2-4 (11,73) ir suteikti butui Nr.2 bei rūsio patalpas R-l (12,21), R-3 (16,82), R-4 (3,31) pripažinti buto Nr. 2 priklausiniu; ieškovei O. V. ir atsakovams J. B.-Rupprecht, E. V., R. V., J. V., V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise paskirti patalpas 1-1 (14,45), 1-2 (6,03), 1-3 (4,42), 1-4 (3,23), 1-5 (14,48), 1-6 (13,72), 1-7 (5,86) ir suteikti butui Nr. 1 bei rūsio patalpą R-2 (12,16) pripažinti buto Nr. l priklausiniu. Atsakovė nurodė, jog ieškovei nesutikus su D. V. dalies padidėjimu bendrojoje dalinėje nuosavybėje dėl jos vienos lėšomis ir jėgomis, laikantis įstatymo nustatytų taisyklių įrengtų rūsio patalpų R-3 ir R-4, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kitų atsakovų procesinių dokumentų argumentais, vadovaujantis CK 4.77 str. D. V. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje didintina. Pačios ieškovės teismui pateiktas atsiliepimas į atsakovo V. V. patikslintą priešieškinį bei jos siūloma taikos sutartis patvirtino, jog ieškovė nepretendavo į D. V. priklausančias 2-ojo buto patalpas 2-1,2-2, 2-3,2-4, R-l, R-3, R-4. Nė viena iš šių patalpų nebuvo paminėta nei ieškovės atsiliepime, nei jos pasiūlytoje taikos sutartyje. Iš to darytina išvada, jog ieškovė pripažino bendraturtės D. V. teisę į minėtas patalpas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (statybos leidimas, VĮ Registrų centro pažymėjimas, D. V. pateiktos namo inventorizacinės bylos kopija) patvirtino, jog ginčo rūsių įrengimas buvo pradėtas po D. V. sutuoktinio mirties, o kadastro duomenys užfiksuoti 1993-08-13. Iš to darytina išvada, jog ieškovė klaidino teismą, teigdama, kad rūsius 1989 m. įrengė kartu tėvas Juozas ir sūnus Č. V. ir, kad D. V. apie viešo registro įrašą buvo žinoma nuo 1990-11-29. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė 2007-08-06 posėdyje teismui pateikė pažymą, kuri išduota pažeidžiant CK II knygos III dalies, XI skyriaus nuostatas (2006-03-24 pažyma išduota 2005-01-26 mirusio J. V. įgaliotam asmeniui), todėl ji nelaikytina įrodymu byloje. Ieškovė nutylėjo svarbią, jai žinomą aplinkybę, jog J. V. dar prieš gaunant statybos leidimą, buvo pasirašęs ir notariškai patvirtinęs sutikimą Č. V. įsirengti ginčo patalpas. Tai patvirtino pridedamas Alytaus apskrities archyvo išduotas dokumentas.

Šalies argumentai

A. D. V. kreipėsi į teismą (b.l.91-92, II tomas) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Prašyme nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla baigiama taikos sutartimi, kurią sudarydamos šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, vadovaujantis CPK 94 str. 2 d. prašė teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti pagal CPK VIII skyriaus nuostatas.

A. V. V. prašė teismo (b.l.138, II tomas) išspręsti klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų – dalies sumokėto žyminio mokesčio, išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą, kelionės Vilnius – Alytus – Vilnius išlaidų; grąžinti atsakovui V. V. 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už priešinį ieškinį. Savo prašymą atsakovas grindė tuo, kad šalys sudarydamos taikos sutartį nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šalies argumentai

A. V. V., R. V. ir J. V. atskiruoju skundu prašo (b.l.154-158, II tomas) Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-07 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti: pašto išlaidas valstybės naudai priteisti tik iš ieškovės O. V., nes ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai taikos sutartimi nėra patenkinti, o atsakovų reikalavimai yra patenkinti pilnai; nutartį dalyje dėl 75 proc. žyminio mokesčio grąžinimo bylos šalims palikti nepakeistą; nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės O. V. atsakovo V. V. naudai palikti nepakeistą, nes atsakovo V. V. priešinis ieškinys taikos sutartimi yra patenkintas pilnai, o ieškovės ieškinys nėra patenkintas; priteisti iš ieškovės O. V. atsakovų V. V., R. V. ir J. V. naudai jų patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, surašant procesinį dokumentą, t.y. atskirąjį skundą; atsakovės D. V. bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš ieškovės O. V., nes kiti byloje dalyvavę atsakovai nebuvo šio materialaus teisinio ginčo šalys ir palaikė atsakovės D. V. pusę. Atskirajame skunde nurodyta, jog teismas nukrypo nuo CPK 93 str., 94 str., 96 str. ir 98 str. suformuoto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, nenustatė bylinėjimosi išlaidų ir patenkintų bei atmestų materialinių teisinių reikalavimų proporcijos, nesivadovavo patenkintų (atmestų) reikalavimų ir visų pareikštų reikalavimų vertės santykiu. CPK 94 str. 2 d. yra nurodyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal CPK I dalies VIII skyriaus nuostatas t.y. turi būti taikomos bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės. Priteisdamas ieškovės bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, teismas pažeidė CPK 98 str. 2 d. nustatytą imperatyvų reikalavimą. Minėtame straipsnyje nurodytas draudimas viršyti Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nurodytą užmokesčio dydį yra besąlygiškas. Ieškovė į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus LAT Nr. 354122 400 Lt sumai ir LAT Nr. 402706 5000 Lt sumai už advokato pagalbą ir VĮ Registrų centro kvitus 65,63 Lt sumai ir 201,21 Lt sumai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendra suma už advokato pagalbą yra neprotingai didelė ir akivaizdžiai neatitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio". Kaip matyti iš ieškovės O. V. 2007-07-04 atsiliepimo į V. V. patikslintą priešinį ieškinį, pati ieškovė pasiūlė sudaryti tarp bylos šalių taikos sutartį ir pateikė teismui taikos sutarties projekto kopiją. Todėl lieka neaišku, kodėl ieškovė 2007-10-18 papildomai sumokėjo advokatui 5 000 Lt už pagalbą, jei pati numatė greitą ir nesudėtingą bylos baigtį bei pateiktu taikos sutarties projektu pripažino savo pralaimėjimą byloje. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 354122 400 Lt sumai nėra pasirašytas O. V., dėl ko negali būti laikomas tinkamu įrodymu dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi iš visų bylos šalių lygiomis dalimis yra priteistos pašto išlaidos valstybės naudai, tuo teismas pažeidė CPK 96 str. reikalavimus. Įvertinant taikos sutarties sąlygas, ieškovė O. V. laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, o atsakovai bylą laimėjusiomis šalimis. Todėl, vadovaujantis CPK 96 str. 2 d. nuostatomis, pašto išlaidas turi padengti bylą pralaimėjusi šalis, t.y. ieškovė O. V.. Šios išlaidos negali būti priteistos iš atsakovų. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis neatitinka CPK 291 str. 1 d. reikalavimų. Teismo nutartyje nėra jokios motyvacijos, kuria remiantis teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp bylos šalių. Nutartyje yra apsiribota tik bendro pobūdžio fraze, kad šalys sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kokiu būdu teismas nustatė proporciją, kuria remiantis paskirstė bylinėjimosi išlaidas, lieka neaišku. Taip pat nesuprantama, kurių šalių reikalavimai yra patenkinti ir kokioje dalyje. To negalima nustatyti ir iš nutarties rezoliucinės dalies, nes ji yra prieštaringa. Dėl šių priežasčių Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-07 nutartis pažeidžia CPK 291 str. 1 d. imperatyvius reikalavimus.

A. E. V. atskiruoju skundu (b.l.165) prašo atmesti ieškovės O. V. ir atsakovės D. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš pareiškėjo E. V.. Pareiškėjas nesutinka, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos D. V., nes su ja ginčo nebuvo, pareiškėjas ir kiti atsakovai sutiko su jos iškeltais priešieškinio reikalavimais, D. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ieškovei pateikus klaidingą ir nepagrįstą ieškinį. Ieškovė vienašališkai kreipėsi į teismą nebandžiusi aptarti naudojimosi namu tvarkos su pareiškėju ir kitais bendraturčiais. Pagal pateiktą ieškinį O. V. prašė priskirti jai naudotis kur kas didesniu namo plotu nei jai priklauso pagal turimus nuosavybės dokumentus, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pateisinamos ir priteistos iš pareiškėjo. Sudaryta taikos sutartis tik dalinai tenkina ieškovės iškeltus reikalavimus ieškinyje, todėl ji turėtų prisiimti proporcingą savo pačios patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

A. D. V. atskiruoju skundu (b.l.166, II tomas) prašo teismo patirtas kelionės išlaidas, susijusias su atvykimu į teismo posėdžius iš Didžiosios Britanijos, priskirti prie bylinėjimosi išlaidų, patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės O. V.. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes prie bylinėjimosi išlaidų nebuvo priskirtos kelionės išlaidos, susijusios su jos atvykimu į teismo posėdžius iš Didžiosios Britanijos. Ginčo tarp apeliantės ir kitų atsakovų nebuvo, jie sutiko su jos priešieškinio reikalavimais, todėl neturėtų apmokėti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ginčas tarp D. V. ir ieškovės O. V. atsirado tik gavus jos ieškinį, kuriame ji prašo nustatyti naudojimosi namu tvarką tarp bendraturčių neįtraukdama D. V., nors pagal nuosavybės dokumentus D. V. priklauso pusė namo. Pagal O. V. pareikštą ieškinį D. V. neturėjo teisės naudotis namu.

A. J. B.-Rupprecht atskiruoju skundu (b.l.167, II tomas) prašo atmesti ieškovės O. V. ir atsakovės D. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovės. Atsakovė teigia, kad neturėtų atlyginti atsakovės D. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes su ja ginčo nebuvo. J. B.-Rupprecht ir kiti atsakovai sutiko su jos iškeltais priešieškinio reikalavimais. Atsakovė teigia, kad neturėtų apmokėti ieškovės O. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes ji kreipėsi į teismą nebandžiusi aptarti naudojimosi namu tvarkos su atsakove ir kitais bendraturčiais. Pateikdama ieškinį, O. V. prašė priskirti jai naudotis kur kas didesniu namo plotu nei jai priklauso pagal turimus nuosavybės dokumentus, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pateisinamos ir priteistos iš atsakovės.