- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-3436-950/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00996-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Tomas Ridikas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. V., K. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aušra Pilionė
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų - valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų - A. V. ir K. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos - A. V. ir K. A. 2020 m. gruodžio 17 d. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikėjos S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjusios jį valdyti.
Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama S. V.. Mirus mamai, jos per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po S. V. mirties likęs nekilnojamasis turtas – 54/1118 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) 15/60 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) ir visas kitas turtas (baldai, asmeniniai daiktai) buvo faktiškai valdomi ir pasidalinti jų tarpusavio susitarimu, gera valia. Tačiau šis faktas nebuvo juridiškai įregistruotas. Pas notarą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio mėn., kuomet sulaukė pasiūlymo parduoti po mamos mirties likusias žemės dalis. Tuomet paaiškėjo, kad jos neturi teisės to padaryti, kadangi formaliai, vis dar nėra tikrosios paveldėtos žemės savininkės.
Pareiškėjos – A. V. ir K. A. į teismo posėdį neatvyko. Joms buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė advokato padėjėja Aušra Pilionė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, teisiniais argumentais pagrindė pareiškimo motyvus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka.
Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys išreiškė procesinio pobūdžio prašymus nagrinėti civilinę bylą jų atstovams nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos priėmė palikimą pradėjusios faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.
Iš giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjos yra J. V. ir S. V. dukros. (duomenys neskelbtini) S. V. mirė. Testamentų registro 2021 m. sausio 5 d. išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų mirusio asmens sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, taip pat pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad S. V. vardu yra registruota 15/60 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) ir 54/1118 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjos yra palikėjos įstatyminės pirmos eilės įpėdinės (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pareiškėjos - A. V. ir K. A. 2020-12-17 pareiškime tiesiogiai ir aiškiai nurodė ir patvirtino, kad po mamos mirties tarpusavio susitarimu, gera valia, pasidalijo jos asmeninius daiktus (baldai, asmeniniai daiktai), bendrai valdė likusį nekilnojamąjį turtą. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes pakartojo ir pareiškėjų atstovė - advokato padėjėja Aušra Pilionė. Suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų pareiškimo teismui nereiškė. Todėl įvertinus šiuos duomenis, taip pat įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjos po savo motinos mirties tinkamai išreiškė valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais - iš karto po mamos mirties, per palikimui priimti nustatytą terminą, pradėjo valdyti motinos turėto turto dalį kaip savą, juo naudodamos, rūpindamos ir kaip savininkės spręsdamos kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, įvertinus pateiktus rašytinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjos - A. V. ir K. A. priėmė palikimą pradėjusios faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis).
Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienai iš pareiškėjų, valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjos - A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėjusios faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.