Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-3818-641/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-13
Bylos Nr.: eI2-3818-641/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03177-2022-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas: G. Š.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo: I. Č.

Administracinė byla Nr. eI2-3818-641/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03177-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 13 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui G. Š.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovo bei atsakovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. M.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. patikslintą skundą atsakovams Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Č., dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėjas G. Š. patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. birželio 29 d. sprendimą (reikalavimą) perduoti vaikus H. ir J. Š. vaiko motinai I. Č.; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Skyriaus, priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas patikslintu skundu ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nurodė, jog:

1.1. jam, kaip tėvui, su kuriuo tuo metu (pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką) buvo (atostogavo) mažamečiai vaikai, Skyriaus 2022 m. birželio 29 d. nurodymas – perduoti mažamečius vaikus motinai iki liepos 7 d. – pirmiausia pareiškėjui buvo suformuluotas žodžiu (telefoninio pokalbio metu). Su pareiškėju telefonu susisiekė Tarnybos vyriausiasis specialistas. Kadangi imperatyvus reikalavimas buvo suformuluotas žodžiu, pareiškėjas paprašė atsiųsti dokumentus, patvirtinančius šį žodinį reikalavimą.

Šalies argumentai

1.2. 2022 m. birželio 29 d. Skyriaus pateiktas žodinis nurodymas ir Sprendimas skundžiami kaip neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuoti, materialiai nepagrįsti, neproporcingi, materialiai nepagrįsti, neatitinkantys gerojo viešojo administravimo principų pagal suformuotą administracinių teismų praktiką. Jie priimti neteisėtai pasirėmus teisės aktų nustatyta tvarka nepaskelbtu teisės aktu – Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais nagrinėjimo, veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 26.1 papunkčiu, o VTAS pateiktoje 2022 m. birželio 29 d. anketoje Nr. 1TSD-2404 „Dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu“ yra užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, jog Skyriuje motinai buvo perduoti abu vaikai, nors 2022 m. birželio 29 d. jaunesnysis sūnus J. Š. buvo su pareiškėju ir tuo metu nebuvo perduotas motinai. Be to, iš anketos yra visiškai neaišku ką netinkamai tą ginčo vakarą pareiškėjas, kaip tėvas, vaikų atžvilgiu padarė ir ar buvo faktinis pagrindas vaikams iš tėvo paimti.

1.3. nesijaučiantis nieko blogo vaikams padaręs, nes tą vakarą vaikai tiesiog susipyko ir vyresnysis sūnus H. nusprendė eiti pas senelę. Tėvas jo neišleido, nes buvo tamsu ir nesaugu, o pats nuvežti negalėjo, kadangi namuose taip pat miegojo jaunesnis sūnus J., kurio negalėjo palikti be priežiūros. Tačiau VTAS specialistai apie tai pareiškėjo net nepaklausė.

1.4. 2022 m. birželio 29 d. skundžiami žodinis nurodymas ir Sprendimas buvo imperatyvūs, o ne rekomendaciniai, todėl pateiktas žodinis nurodymas ir Sprendimas jam sukėlė neturtinę žalą – itin neigiamas pasekmes, t. y. jis privalėjo nutraukti savo atostogas teismo sprendimu nustatyto bendravimo laiko su vaikais metu, nevykti atostogauti į P., iki liepos 7 d. negalėjo bendrauti su abiem vaikais, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Pažymėjo, kad ginčo Skyriaus veiksmai, priimant netinkamą ginčo sprendimą, sąlygojo itin neigiamas pasekmes ne tik jam, tačiau ir vaikams: vaikai mano, kad gali daryti ką nori, dabar patiria sunkumus mokykloje, pareiškėjui tapo sunkiau juos auklėti ir ugdyti, su vaikais bendrauti, kadangi VTAS veiksmais buvo pažeistas tėvo autoritetas, vaikai gali manyti, kad tėvas su jais elgiasi netinkamai. Nurodė dėl patirtos žalos į medikus nesikreipęs ir nerinkęs informacijos iš vaikų mokyklos, tačiau tai nepaneigia, kad ginčijamas Skyriaus sprendimas padarė jam ir vaikams neturtinę žalą.

1.5. tėvų ginčai neturėtų būti sprendžiami VTAS veiksmų pagalba ir VTAS neturėtų vaikų paimti iš tėvų dėl bet kokių aplinkybių, o vaiko o atvejo vadyba negali būti priemonė legitimizuoti Tarnybos veiksmus. Taip pat, nepriklausomai nuo vaiko teisių apsaugos prioriteto, Tarnybos priimamiems sprendimais turėtų būti taikomi bent minimalūs turinio ir formos reikalavimai pagal VAĮ nuostatas. Priešingu atveju, pareiškėjo nuomone, susidarys situacija, jog Skyriaus sprendimų nebus galima kvestionuoti jokiais aspektais. Mano, jog ginčo atveju prieš Skyriui priimant ginčo sprendinį turėjo būti įsigilinta į individualią situaciją, išklausyti pareiškėjo ir jaunesniojo sūnaus paaiškinimai.

Atsiliepimas

2. Atsakovo Skyriaus atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog:

2.1. 2022 m. birželio 29 d. Skyriuje buvo gautas vaikų mamos I. Č. pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kuriame moteris nurodė, jog reikalinga skubi pagalba. Tą pačią dieną gautas policijos pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Reaguojant į gautus pranešimus, 2022 m. birželio 29 d. Skyriuje buvo bendrauta su nepilnamečiu pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sūnumi H. Š., o 2022 liepos 1 d. buvo bendrauta su nepilnamečiu J. Š..

2.2. pareiškėjas maišo visiškai skirtingus institutus: laikinąją priežiūrą ir laikinąja globą. Paaiškino, kad vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos ne visais atvejais reiškia, kad vaikas yra paimamas iš atstovų pagal įstatymą. Paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 36 straipsnio 4 dalies pagrindu, vaiko atstovais pagal įstatymą išlieka tėvai, jų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu nepasikeičia. Ginčo atveju vaikai nebuvo paimti iš tėvo, tačiau vaikams laikinai buvo užtikrinta saugi aplinka (juos perdavus iki 2022 m. liepos 7 d. mamai), Skyriui nustačius, jog vaikai galimai yra jiems nesaugioje aplinkoje. Vaikus perdavus motinai, nebuvo nustatytas apsaugos poreikis nepilnamečiams, todėl nebuvo kreiptasi į teismą su prašymu paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovų. Šiuo atveju nebuvo poreikio berniukams taikyti laikiną apgyvendinimą, nes jais pasirūpino įstatyminė atstovė – motina. Su tokiu sprendimu buvo supažindinti abu vaiko tėvai.

2.3. vaiko paėmimo iš galimai jam nesaugios aplinkos klausimą Skyrius sprendžia pranešimo pagrindu, vykdydamas Įstatymo jo diskrecijai priskirtą pareigą, ir tai daro nedelsiant reaguodamas į situaciją bei skubiai imdamasis aktyvių veiksmų. Tvirtino, jog tokiu atveju apie Skyriaus atliekamus veiksmus yra pranešama tėvams, tačiau visi kiti vaiko situaciją galintys lemti duomenys (tame tarpe ir išklausomos nuomonės) yra renkami ir tiriami vėliau, jau vaiką perkėlus iš galimai nesaugios aplinkos į saugią, t. y. atliekant situacijos vertinimą, sprendžiant dėl pagalbos vaikui poreikio, atvejo vadybos ir pan. Todėl nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Skyrius, prieš atlikdamas ginčo veiksmus, turėjo leisti pateikti paaiškinimus dėl situacijos pareiškėjui bei mažesniajam sūnui J. Š. ir tik tada spręsti, ar pas tėvą vaikams nesaugu ir ar vaikus perduoti motinai.

2.4. vaiko teisė į saugią aplinką yra prioritetinė. Tai yra viešasis interesas ir pirmenybė yra teikiama vaikų interesams, o ne tėvams. Mano, kad atsižvelgiant į ginčo individualias aplinkybes, Skyriaus specialistai atliko visus būtinus veiksmus pagal Įstatymą ir VAĮ, todėl ginčijamas Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir atitinkantis visus VAĮ keliamus reikalavimus. Sutiko, jog ginčo atveju nurodė tuo metu negaliojantį aprašą, tačiau nurodė, jog jis numato tik procedūrų atlikimo seką, tačiau tai nepaneigė Skyriaus veiksmų ir ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi šiuos Skyriaus veiksmus reglamentuoja Įstatymo 36 straipsnio 4 dalis. Laikė, jog tai tik formalus procedūrinis neatitikimas, kuris nedaro Sprendimo neteisėtu ir todėl negali būti panaikintas. O kadangi Skyriaus veiksmuose, priimant Sprendimą, nebuvo neteisėtų veiksmų, byloje nekyla ir pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat turi būti atmestas.

2.5. ginčo atveju pareiškėjo, kaip tėvo, elgesys su vaikais buvo netinkamas, nes dėl kilusio su vaiku konflikto tėvas neturėjo tamsiu paros metu jo išleisti iš namų. Pabrėžė, jog tėvo pareiga buvo pasirūpinti vaiko saugumu, todėl tėvas galėjo vaiką nuvežti pas senelę. Priešingai pareiškėjo teiginiams, tvirtino, jog ginčo atveju Skyriuje buvo gauta informacija, jog vaikai yra galimai nesaugioje aplinkoje, nes vaikų mamos ir policijos gautuose pranešimuose buvo nurodyta, kad vaikas išėjo iš namų, t. y. jis nebebuvo tėvo namuose. Be to, tuo metu pats vaikas paaiškino Skyriui, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos į saugią aplinką tėvo namuose, dėl ko jis išėjo iš namų. Patvirtino, jog Skyrius, vėliau vertindamas ginčo situaciją, jokių administracinių teisenų neinicijavo vaikų tėvui ir jokių sankcijų netaikė, tačiau rizikos veiksnius nustatė ir šeimai ginčo atveju taikyta atvejo vadyba, kas patvirtina, jog ginčo atveju problemos buvo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Č. atsiliepime į pareiškėjo skundą bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog:

3.1. palaiko Skyriaus sprendimą dėl jos ir pareiškėjo nepilnamečio sūnaus H. Š. paėmimo į saugią aplinką 2022 m. birželio 29 d. Mano, jog tai buvo bene vienintelis atvejis, kada jos vaikų situacijoje Skyrius, siekdamas apsaugoti geriausius vaikų interesus, galimai užkertant kelią didesniems vaikų teisių pažeidimams, sureagavo ir pasielgė tinkamai paimdamas jos ir pareiškėjo vaikus į saugią aplinką, t. y. perdavęs jai, nes Tarnyba ne visuomet reagavo tinkamai į Tarnybai žinomus kitus įvykusius vaikų teisių pažeidimus.

3.2. Skyriui jų vaikų situacija gerai žinoma nuo 2018 m. dėl iki šiol tebevykstančių procesų, sąlygotų jos su pareiškėju itin sudėtingo skyrybų proceso dėl smurto šeimoje, dėl kurių kenčia vaikai. Tvirtino, jog pareiškėjas nesugeba reikšti ir suvaldyti emocijų, nes yra labai ūmaus būdo.

3.3. ginčo atveju sūnus H. pabėgo iš tėvo namų pas močiutę pagrįstai, nes buvo karštos dienos, o tėvas vaikus kelias dienas laikė namuose, šaipėsi iš jo, trūko maisto. Vaikas visą naktį prie močiutės namų durų praverkė, kur jį rado močiutė – nusiverkusį, užkimusį, suprakaitavusį ir labai susijaudinusį, dėl ko ji, atvykusi į vietą, kreipėsi į Skyrių ir policiją. Mažasis sūnus J. taip pat pagrįstai buvo perkeltas į saugią aplinką, nes jeigu smurtaujama prieš vieną vaiką, tai ir kitas vaikas tą smurtą patiria. Teigė, jog vėliau aiškinantis ginčo situaciją vaikai Skyriaus buvo išklausyti ir abu vaikai išreiškė norą mažiau bendrauti su tėvu. Mano, kad pareiškėjas savo interesus iškelia aukščiau vaikų interesų. Nurodė, jog tėvas su vaikais šiuo metu bendrauja daug, vaikai dažnai po pamokų susitinka su tėvu jo kontoroje, kuri randasi arti vaikų mokyklos, taigi pareiškėjas turi visas teises ir galimybes auklėti vaikus, o tėvo autoritetą pareiškėjas turi susikurti pats, neperkeldamas dėl to atsakomybės Skyriui, mamai ar vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Skyriaus 2022 m. birželio 29 d. priimto sprendimo (reikalavimo) pareiškėjui perduoti nepilnamečius vaikus H. Š. ir J. Š. vaikų motinai I. Č., kuriuo pareiškėjo vaikai skubiai paimti iš jiems nesaugia aplinka įvertintos jų tėvo (pareiškėjo) gyvenamosios vietos ir perduoti jų motinai iki 2022 m. liepos 7 d., pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos Skyriaus, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog: Skyrius, reaguodamas į 2022 m. birželio 29 d. gautą I. Č. pranešimą (registruotą numeriu 1VTP-2558) dėl galimo jos vaiko teisių pažeidimo (t. y. dėl skubios pagalbos spręsti situaciją, kurioje pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką pas tėvą buvęs jo vaikas atbėgo į savo motinos I. Č. motinos (vaiko senelės) butą ir atsisakė eiti pas tėvą, kuris grasino I. Č. antstoliu, jei vaikas nebus atvestas) ir tą pačią dieną gautą policijos pranešimą Nr. 1GD-11561 dėl smurto artimoje aplinkoje (kad pranešėjos buvęs vyras turėtų būti su jų bendru vaiku, kuris nenori vykti pas tėvą, pas kurį yra skriaudžiamas), bendravo su nepilnamečiu H. Š., nurodžiusiu jo išėjimą (pabėgimą) iš jo tėvo gyvenamosios vietos nulėmusį tėvo dažną nesusivaldymą ir stumdymąsi, šaipymąsi, pravardžiavimą, nepakankamą maitinimą, nepavykusį ir pavykusį bandymą eiti (pabėgti) pas senelę. Skyrius, reagavęs į minėtus I. Č. ir policijos pranešimus bei H. Š. nuomonę, 2022 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu vadovaujantis aprašu (tai patvirtina byloje esantis Tarnybos skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. 2022 m. birželio 29 d. elektroninis laiškas pareiškėjui), perdavė pareiškėjo vaikus H. ir J. Š. jų motinai I. Č. iki 2022 m. liepos 7 d. Vėliau (2022 m. liepos 1 d.) Tarnybos Skyrius bendravo su kitu pareiškėjo vaiku (J. Š.), buvusiu pas pareiškėją jo gyvenamojoje vietoje ginčo situacijoje. Šio vaiko situacijos vertinimo 2022 m. liepos 7 d. anketoje, esančioje byloje, nurodomi, be kita ko, jo 2022 m. liepos 1 d. teiginiai, kad „H. bėgo, nes pasiilgo senelės. Jis nebėgo, nes nenorėjo veltis“. Byloje esančiame minėto Skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. 2022 m. liepos 8 d. elektroniniame laiške pareiškėjui nurodoma: informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu bei Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, Skyriaus vyr. specialistas M. D. atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus dėl reagavimo į pranešimą, t. y. bendravo su vaikais, vaiko tėvais, analizavo Skyriaus turimą ir kitų institucijų gautą informaciją. Išskirti šie rizikos veiksniai <...>: Vaikų tėvai yra išsituokę; pasak moters, vaikų tėvo fizinis ir psichologinis smurtas prieš vaikus nėra vienkartinis atvejis, o besitęsiantis nuoseklus elgesys; pasak vyro, nebuvo jokio smurto vaikų atžvilgiu; pasak H., tėtis pavogė telefoną ir neatiduoda; tėtis jį vadino melagiu, yra trenkęs vaikui su šaka, su alkūne. Vaikas pasakojo, kad tėtis dažnai ant jo rėkdavo. Jis pabėgo iš tėvo, nes šis iš jo ir brolio šaipėsi, apie jį sakė, kad jis yra skundikas, pravardžiavo jį; pasak J., pas tėvą buvo negerai, su tėvu niekur neišeina, nežaidžia. Tėvas dukart per dieną juos maitina. Su tėvu norėtų mažiau matytis. Kai tėvas supyksta, jis rėkia, viską daužo, stumdo. Tėvas pyksta dėl dziudo būrelių. Nurodė, kad tėvas atiminėjo H. telefono aparatą; pasak moters, H. galimai buvo užfiksavęs netinkamą tėvo elgesį telefonu; pasak vyro, tikroji ginčo priežastis yra ne mobilus telefonas, o susitarimo nebuvimas, kaip vaikas naudosis mobiliuoju telefonu ar kitais elektroninio ryšio įrenginiais. Išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, priimtas sprendimas vertinti vaikų situaciją ir nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikams ir šeimai poreikį, t. y. inicijuoti atvejo vadybos procesą darbui su vaikais ir vaikų tėvais. Išskirta, kad vaikams reikalinga užtikrinti saugią aplinką, psichologinę pagalbą. Rekomenduojama tėvui spręsti galimai netinkamo elgesio su vaikais problemas, psichologo pagalba pagal poreikį. Galimai tėvams reikia nustatyti tvarką dėl vaikų naudojimosi mobiliaisiais telefonais ar kitais elektroninio ryšio įrenginiais. Užtikrinti vaikams saugią aplinką, psichologinę pagalbą vaikams.

6. Pareiškėjas tvirtina, kad Skyrius, priimdamas Sprendimą neteisėtai rėmėsi aprašo, t. y. norminio administracinio akto, kuris nėra paskelbtas ir negali sukurti teisinių padarinių pareiškėjui, nuostatomis, o taip pat priėmė VAĮ 10 straipsnio reikalavimų neatitinkantį, neteisingą, neteisėtą, neproporcingą, formalų ir nemotyvuotą Sprendimą.

7. VAĮ 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

8. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad „<...> tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. <...> skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu <...> skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą“ (36 straipsnio 1 dalis); „<...> skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas“ (36 straipsnio 2 dalis); „ <...> skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, <...> bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą“ (36 straipsnio 4 dalis).

9. Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais, nagrinėjimo, veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. BV-448 (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir vaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. BV-40 redakcija) laikomas norminiu administraciniu aktu. Aprašas yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, todėl pripažintina, jog jis yra Teisės aktų registro objektas.

10. Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

11. Iš Teisės registro informacijos matyti, kad aprašo, kurį ginčo atveju nurodė Skyrius 2022 m. birželio 29 d. paimdamas vaiką H. Š. iš nesaugios aplinkos, tekstas nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre, o nuo 2023 m. birželio 17 d. aprašas neteko galios. Tai, kad aprašas nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre neneigia ir Skyrius.

12. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas); įstatymu turi būti nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis, kuriame įstatymai turi būti paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu; toks įstatymų paskelbimas yra oficialus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); įstatymai turi būti paskelbti viešai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); teisė negali būti nevieša (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai). Oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti. Taigi, oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios abejonės dėl jo turinio autentiškumo. Įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti tokį su oficialiu teisės aktų paskelbimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kad teisės aktai būtų prieinami visiems teisės subjektams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas).

14. Atsižvelgus į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors aprašas yra Teisės aktų registro objektas, tačiau jis nebuvo įregistruotas ir paskelbtas Teisės aktų registre, todėl jis nebuvo įsigaliojęs ir negalėjo būti taikomas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 19 straipsnio 1 ir 3 dalys, 20 straipsnio 1 dalis).

15. Visgi šios bylos individualioje situacijoje sprendžiant šalių ginčą atsižvelgtina į tai, jog nagrinėjamu atveju Skyriaus veiksmus lėmė aukštesnės teisinės galios už aprašą norminiame teisės akte – Įstatyme – reglamentuota Skyriaus pareiga: nustačius būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, bei imtis veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (Įstatymo 36 straipsnio 4 dalis). Itin reikšmingi yra ir 2024 m. spalio 23 d. teismo nutartyje, priimtoje tarp tų pačių šalių apeliacine tvarka dėl ginčo dalyko nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2124-1188/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03177-2022-7), LVAT pateikti išaiškinimai dėl ginčo situacijos, jog: Įstatymo nuostatos (36 straipsnio 4 dalis) suteikia Tarnybos Skyriui kompetenciją ir administracinę diskreciją vadovautis vaiko (nagrinėjamu atveju H. Š.) suteikta informacija ir pirmiausia neatlikus vaiko situacijos vertinimo nedelsiant nustatyti būtinybę dėl kilusio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko psichiniam (ar fiziniam) saugumui skubiai paimti vaiką iš tokios jam galimai nesaugios aplinkos, kuria gali būti tėvo butas, ir imtis veiksmų dėl vaiko laikino perdavimo jo motinai. Tokios kompetencijos ir administracinės diskrecijos įgyvendinimas nagrinėjamu atveju, byloje nesant duomenų apie jos akivaizdų viršijimą ar iškreipimą, negali būti vertinamas kaip visiškai neteisėtas vien dėl to, kad toks įgyvendinimas formaliai techniškai (procedūriniu aspektu) buvo susietas su nepaskelbtu (negaliojančiu) aprašu; <…> iš Įstatymo tiesiogiai kylantis ir todėl savarankišką teisinį pagrindą, nepriklausantį nuo žemesnės galios aprašo paskelbimo, turintis pareiškėjo vaikų skubus ir laikinas „paėmimas iš nesaugios aplinkos“ bei perdavimas vienam iš jų tėvų (nagrinėjamu atveju – motinai iki 2022 m. liepos 7 d.) tuo faktiniu pagrindu, kad vienas iš paimtų vaikų suteikė informaciją motinai ir atsakovui Tarnybos Skyriui apie tėvo veiksmais galimai pasireiškiantį stumdymąsi, susinervinimą ir kitą nesaugų elgimąsi, nereiškia vaikų paėmimo iš tėvo, turinčio teisę su jais bendrauti (atostogauti), apskritai ir nepaneigia <...> tėvui pripažintos teisės atostogauti (bendrauti) su vaikais. Šios bendravimo ir atostogavimo su vaikais teisės įgyvendinimo 2022 m. liepos mėnesį pasunkinimas, kurį galėjo sukelti skundžiami atsakovo Tarnybos Skyriaus veiksmai, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas Tarnybos Skyrius esą neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo skubiai reaguoti į gautus vaiko buvimo galimai nesaugioje aplinkoje duomenis ir nedelsiant taikyti abiejų vaikų paėmimą iš tokios galimai nesaugos aplinkos, neapklausus kito vaiko ir tėvo bei neapsilankius tėvo bute; <…> ginčo situacijoje prioritetas neabejotinai suteiktinas vaikų teisių apsaugai. Būtent tai užtikrino atsakovo Tarnybos Skyriaus skubus veikimas, kuriuo siekta atitinkamai balansuoti įtampoje esančias vertybes, t. y. vaikų teises ir tėvo teises. Tokiu būdu taikytas Įstatyme įtvirtintas vaikų paėmimo iš galimai nesaugios aplinkos institutas. Tai, kad šis veikimas buvo susietas su viešai nepaskelbtu ir negaliojančiu aprašu, pagrįstai sudarė formalų procedūrinį teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui panaikinti skundžiamą vaikų paėmimą iš nesaugios aplinkos, tačiau nepripažinti jo apskritai (visiškai) neteisėtu atsakovo viešosios atsakomybės sąlygų aspektu, kadangi toks veikimas neabejotinai turėjo minėtą įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą ir atitiko vaiko teisių gynimo prioritetą.

16. Remdamasi minėtais LVAT išaiškinimais, kuriems visiškai pritaria ir todėl nebekartoja, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ginčo Skyriaus skubus veikimas, kuriuo siekta atitinkamai balansuoti įtampoje esančias vertybes, t. y. vaikų teises ir tėvo teises – 2022 m. birželio 29 d. paimant nepilnametį vaiką H. Š. iš jam galimai nesaugios aplinkos pas tėvą (pareiškėją) į saugią aplinką, t. y. perduodant motinai, atliktas remiantis negaliojančiu žemesnės galios teisės aktu – aprašu, formaliai sudarytų procedūrinį teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą vaikų paėmimą iš nesaugios aplinkos, tačiau nepadaro jo apskritai (visiškai) neteisėtu atsakovo viešosios atsakomybės sąlygų aspektu, kadangi toks Skyriaus veikimas neabejotinai turėjo Įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį pagrindą ir atitiko vaiko teisių gynimo prioritetą. Be to, pareiškėjas patvirtino aplinkybę, jog pas jį 2022 m. birželio 29 d. buvęs nepilnametis sūnus H. Š. išėjo iš tėvo namų tamsiu paros metu, t. y. iš esmės pripažino paties vaiko patekimo į nesaugią aplinką faktą. O taip pat pareiškėjas neneigė, jog 2022 m. birželio 29 d., prieš paimant iš tėvo namų išėjusį H. Š. iš nesaugios aplinkos ir jį perduodant motinai, Skyriaus specialistas susisiekė su pareiškėju ir jam kaip įstatyminiam vaiko atstovui pateikė aiškią informaciją apie Skyriaus atliekamus veiksmus bei šių veiksmų atlikimą sąlygojusias priežastis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ginčo Sprendimo neatitikimo VAĮ nuostatoms, vien todėl, jog ginčo sprendinys, atsižvelgiant į paties Skyriaus atliekamo veiksmo priėmimą laiko aspektu (skubūs veiksmai, reaguojama nedelsiant) bei būtinybę užtikrinti vaiko teises ir interesus, siekiant apsaugoti nuo galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo žodine forma ir/ar menkai motyvuotas, laikytini nepagrįstais. Todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundą dalyje dėl Skyriaus 2022 m. birželio 29 d. sprendimo (reikalavimo) perduoti vaikus H. ir J. Š. vaiko motinai I. Č. kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pagal VAĮ 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

20. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

21. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

22. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

23. LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

24. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš institucijų pareigūnų (Skyriaus) veiksmų sprendžiant klausimą dėl vaikų paėmimo iš galimai jiems nesaugios aplinkos ir perdavimo motinai. Pareiškėjas nurodo, kad Skyrius nepagrįstai sprendė, kad pas pareiškėją buvo „nesaugi aplinka“, kad neaišku, kodėl buvo pasirinktas terminas iki liepos 7 d., o ne trumpesnis.

26. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. VTPAĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad Policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau.

27. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Skyrius, gavęs pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reagavo tinkamai, t. y.: bendravo su nepilnamečiu H. Š., kuris nurodė, jog pabėgo iš tėvo gyvenamosios vietos, nes šis iš jo ir brolio šaipėsi, apie jį sakė, kad jis yra skundikas, pravardžiavo jį, maitino kartą ar du per dieną. Pasak berniuko, kai paprašydavo tėvo pagaminti jiems valgyti, jis per darbus pamiršdavo. H. teigė, kad pas tėvą yra nuo penktadienio ar pirmadienio (tiksliai neprisiminė). Pasak nepilnamečio, vakar bandė eiti pas senelę, pas kurią jam patinka, maždaug apie 2 val. nakties. Vaikas teigė, kad laiptinėje išbuvo daugiau nei valandą, tėvas bandė jį įkalbėti, vėliau jį įstūmė atgal namo; šiandien pavyko pabėgti pas senelę, pas ją tėvas nėjo. H. nurodė, jog tėvas dažnai nesivaldo, stumdosi. Vėliau buvo bendrauta ir su kitu vaiku; telefonu, vėliau rašytine forma, informavo vaikų tėvą (pareiškėją) apie atliekamus Skyriaus veiksmus.

28. Teisėjų kolegija, byloje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad Skyrius, atliko visus reikalingus veiksmus, nustatytus Įstatymo 36 straipsnyje ir pagrįstai sprendė dėl vaikų buvimo nesaugioje aplinkoje perdavimo, t. y. ginčo atveju atliko teisėtus veiksmus, nes Įstatymo 36 straipsnio nuostatos imperatyviai įpareigoja Skyrių, gavus pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, skubiai imtis įstatymo nustatytų veiksmų – vaiko iš nesaugios jam aplinkos paėmimo į saugią aplinką. O vien tik formalūs procedūriniai neatitikimai, kaip netinkamo teisės akto nurodymas ar nepakankamas motyvavimas, kuomet buvo laikomasi kitų galiojančių teisės aktų nuostatų, nesudaro pagrindo Skyriaus veiksmus ginčo individualiu atveju pripažinti neteisėtais. Tuo labiau, jog byloje tarp šalių nėra ginčo, t. y. ir pats pareiškėjas pripažįsta, jog Skyrius telefonu (žodine forma) pareiškėjui pateikė informaciją apie priimtą ginčo administracinį sprendinį bei įvardino jo priėmimą nulėmusias priežastis.

29. Nenustačius Skyriaus neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

30. Apibendrindamas visus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Tarnybos, Skyriaus kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami pagrindai. Sprendimas atitinka esminius VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti ir, nesant Skyriaus neteisėtų veiksmų ginčo atveju, spręsti žalos atlyginimo pareiškėjui klausimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

32. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju sprendimu atmetus pareiškėjo skundą visoje apimtyje, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Š. patikslintą skundą atmesti.

Pareiškėjo G. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė AndrulytėArvydas MartinavičiusRasa Milvydaitė