- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- eI3-1133-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01258-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- O. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Lietuvos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė Lietuvos paštas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (64.2Mr)1B-106; 2) įpareigoti RRT per 14 kalendorinių dienų nuo teismo galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pradėti Pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytą naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą dėl pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skunde nurodytų AB Lietuvos paštas veiksmų – pareiškėjos siunčiamų į užsienį paprastųjų tarptautinių laiškų žymėjimo siuntos identifikavimo numeriais, pažeidusių pareiškėjos teisę į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą; 3) tuo atveju, jeigu teismas šioje byloje nuspręstų, jog pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skundas negali būti laikomas Pašto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytu naudotojo kreipimusi į RRT, kad ši ne teismo tvarka išspręstų jos ginčą su pašto paslaugos teikėju, įpareigoti atsakovę RRT išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skundą iš naujo; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) susirašinėja su užsienio korespondentais. Pareiškėja iš įvairių korespondentų gavo žinią, kad jos siunčiami standartiniai laiškai nebeįmetami į gaunamųjų laiškų dėžutes, bet jose paliekami pranešimai reikalaujant asmeniškai atvykti į pašto skyrius ir pasirašytinai atsiimti „registruotus laiškus“. Iš korespondentės gautojo laiško nuotraukos matyti, kad ant jo užklijuota AB Lietuvos paštas (toliau – ir Bendrovė) etiketė su kompiuterio sugeneruotu brūkšniniu kodu (toliau – ir barkodas) ir 13-os simbolių numeriu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Identifikacinė etiketė). Taip pat ant jo (ties voko apatine kraštine po adresu) yra raudonais dažais atspausdintas barkodas (be numerio) (toliau – ir Vidinė ID žyma) ir vietos pašto etiketė su barkodu ir 11-os simbolių technologiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Procesinė ID žyma). (duomenys neskelbtini) miesto pašto tarnautojai pareiškėjos korespondentei paaiškino, kad laiškas yra „registruotas“ dėl Identifikacinės etiketės, todėl pristatytinas korespondentei asmeniškai pasirašytinai (atsiimant pašto skyriuje), o ne įmetant į jos gaunamųjų laiškų dėžutę. Analogiškas žinias pareiškėja gavo ir iš kitų korespondentų, todėl elektroniniu laišku pareiškėja kreipėsi į Bendrovę; nurodė, kad Bendrovės taikomas paprastų laiškų numeravimas 13-os spaudos simbolių numeriais yra neteisėtas.
Pareiškėja per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) oficialų tinklalapį Vartotojų teisių informacinė sistema (toliau – ir VTIS) pateikė 2022 m. spalio 27 d. vartotojo kreipimąsi į pardavėją – Bendrovę (toliau – 2 ir Vartotojo kreipimasis), kuriame nurodė, kad dėl Bendrovės taikomo neteisėto ir užsienio pašto darbuotojus klaidinančio pareiškėjos paprastųjų laiškų žymėjimo Identifikavimo etiketėmis su siuntų identifikavimo numeriais paprastųjų laiškų pašto paslauga yra netinkama, nes jos paprastieji laiškai nepristatomi į gaunamųjų laiškų dėžutes reikalaujant juos atsiimti pasirašytinai pašto skyriuose kaip „registruotus laiškus“.
Šalies argumentai
Pareiškėja per VTIS pateikė 2022 m. lapkričio 10 d. vartotojo skundą VVTAT dėl Bendrovės netinkamai teikiamos paprastųjų korespondencijos siuntų paslaugos (toliau – ir Vartotojo skundas), kuriame rėmėsi Vartotojo kreipimesi nurodytomis pareiškėjos teisių pažeidimų aplinkybėmis ir prašymais, kurie atmesti Bendrovės atsakymu.
RRT tarnyba 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (64.4Mr)1B-3279 (toliau – ir Pirmasis atsakymas) pareiškėjai pranešė apie sprendimą nepradėti Bendrovės veiklos patikrinimo pagal VVTAT persiųstą Vartotojo kreipimąsi. Iš Pirmojo atsakymo pareiškėja sužinojo, kad RRT tarnyba nenagrinėjo jos skundo tais aspektais, dėl kurių jį tarnybai persiuntė VVTAT.
RRT 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (64.2Mr)1B-106 (toliau – ir Antrasis atsakymas) atmetė pareiškėjos Skundą.
Pareiškėja kreipėsi į VVTAT dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, ir VVTAT nusprendė, kad galimai pažeistų pareiškėjos teisių klausimų išsprendimas skundo nagrinėjime yra RRT kompetencija. RRT VVTAT sprendimo neginčijo ir pareiškėjos skundo nepersiuntė atgal ar į kitą kompetentingą jį nagrinėti instituciją.
Motyvuojamoji dalis
RRT tarnyba turėjo tinkamai pasiruošti Pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytai specialiajai neteisminei ginčų nagrinėjimo procedūrai – atlikti veiksmus ir surinkti duomenis, nurodytus Elektroninių ryšių įstatymo 34 ir 41 straipsniuose bei RRT direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-1015 patvirtintų Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo taisyklės, sutrumpinimuose GNT).
RRT paminėtų privalomų veiksmų neatliko, todėl neturi pagrindo spręsti ir teigti, kad skundas, kuriame aiškiai aprašyti pareiškėjos teises galimai pažeidę Bendrovės veiksmai ir teikiami konkretūs pasiūlymai dėl keliamų klausimų galimo išsprendimo, teisėtai buvo nenagrinėtas ar yra nenagrinėtinas dėl kokių nors skundo trūkumų.
Atsakovė Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti patikslintą skundą.
2022 m. lapkričio 23 d. RRT gavo Bendrovės raštą su paaiškinimais dėl pareiškėjos nurodytos situacijos. RRT 2022 gruodžio 1 d. raštu Nr. (64.4Mr)1B-3279 (toliau – RRT 2022 m. gruodžio 1 d. raštas) atsakė pareiškėjai, kad įvertinusi jos nurodytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus, pažeidimo Bendrovės veikloje nenustatė.
RRT 2023 sausio 13 d. raštu atsakė į 2022 m. gruodžio 15 d. skundą. Pareiškėja prašo panaikinti RRT 2023 m. sausio 13 d. raštą, tačiau nepagrindžia, kokią tiesioginę įtaką jos teisėms turės RRT 2023 m. sausio 13 d. rašto panaikinimas.
Iš 2022 m. lapkričio 10 d. prašyme nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Bendrovės teikiamomis pašto paslaugomis pareiškėja naudojosi kaip vartotoja. Vadovaujantis PĮ 13 straipsnio 3 dalimi, vartotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjos minimos Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisyklės (toliau – ir Ginčų taisyklės) taikytinos ginčams, kurie kyla tarp pašto paslaugos teikėjų ir pašto paslaugos naudotojų, kurie nėra vartotojai, t. y. taikytinos, pvz., kilus ginčui tarp pašto paslaugos teikėjo ir pašto paslaugos naudotojo – juridinio asmens.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad RRT turėjo atlikti jos nurodytus Ginčų taisyklėse numatytus veiksmus, nes net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad tarp jos ir Bendrovės kilęs civilinis ginčas dėl pašto paslaugos teikimo ir pareiškėja pageidautų, kad RRT ši ginčą išnagrinėtų ne teismo tvarka, Ginčų taisyklės nebūtų taikytinos.
Vartotojas, kuris kreipiasi į ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, siekdamas civilinių teisių gynybos be kita ko turi nurodyti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. aiškiai suformuluoti prašymo dalyką. Ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančiose institucijose nagrinėtini tik tokie prašymai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu, todėl asmuo, kuris kreipiasi į ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją civilinių teisių gynybos (vartotojas), be kita ko, prašyme nagrinėti ginčą turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. prašyme turi būti įvardintas jo paties teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent prašyme nurodytu pasirinktu būdu.
PĮ 13 straipsnyje ir VTAĮ VI skirsnyje nustatyta ne teismo tvarka nagrinėtini tik tokie prašymai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Neaišku, kokius teisinius padarinius pareiškėjos suformuluoto reikalavimo patenkinimas pareiškėjai būtų sukėlęs, juo labiau – jis net nėra susietas su konkrečiomis jos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Siunta, dėl kurios kilo jos nepasitenkinimas dėl Bendrovės veiklos, yra pristatyta gavėjui, taigi Bendrovė sutartą pašto paslaugą suteikė, iš naujo pristatyti siuntą nebūtų įmanoma. Tai, kad pareiškėja turi pasiūlymų dėl Bendrovės veiklos tobulinimo, nereiškia, kad tarp jos ir Bendrovės kilęs civilinis ginčas dėl tinkamo sutarties vykdymo, kuris spręstinas ne teismo tvarka kaip VTAĮ 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtas vartojimo ginčas arba kaip civilinis ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. prašyme nebuvo suformuluotas materialiuosius teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas, RRT pagrįstai nenagrinėjo jo PĮ 13 straipsnyje nustatyta ne teismo tvarka, todėl tenkinti pareiškėjos antrąjį reikalavimą nėra jokio pagrindo.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad RRT privalo tikrinti Bendrovės veiklos atitikimą ne tik PĮ ir jį įgyvendinantiems teisės aktams, bet ir Pasaulinės pašto sąjungos ar jos institucijų priimamiems ar tvirtinamiems dokumentams.
RRT tiek 2022 m. gruodžio 1 d. raštu, tiek 2023 m. sausio 13 d. raštu informavo pareiškėją, kad Bendrovės veikloje nenustatė neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Nenustačiusi Bendrovės veikloje neatitikimų teisės aktų reikalavimams ir nekilus įtarimų dėl Bendrovės veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms, RRT neturėjo jokio pagrindo pradėti neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB Lietuvos paštas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo patikslintą skundą atmesti.
Pažymi, kad sutinka su atsakovės RRT atsiliepime išdėstytais argumentais bei pozicija, kad pareiškėja nepagrindžia, kokią tiesioginę įtaką jos teisėms turėtų RRT 2023 m. sausio 13 d. rašto panaikinimas; taip pat 2022 m. lapkričio 10 d. skunde nebuvo suformuluotas materialiuosius teisinius padarinius pareiškėjai sukeliantis reikalavimas, todėl RRT pagrįstai nenagrinėjo jo Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta ne teismo tvarka.
Paaiškina, kad Bendrovė 2022 m. spalio 26 d. gavo pareiškėjos kreipimąsi el. paštu bei pareiškėjos 2022 m. spalio 27 d. kreipimąsi, pateiktą per Vartotojų teisių informacinę sistemą kartu su voko nuotrauka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kreipimaisi į Bendrovę pateikti dėl tos pačios situacijos, pateikimo data skiriasi 1 diena, tik naudojantis skirtingais kanalais, Bendrovė pateikė pareiškėjai vieną atsakymą – skundo priedas Nr. 4.
Bendrovė nuo 2020 m. spalio mėnesio visas paprastąsias korespondencijos siuntas – įskaitant ir į siunčiamųjų laiškų dėžutes įdėtas (tiek vokuose, tiek atvirlaiškius) – pradėjo žymėti lipdukais, ant kurių yra brūkšninis kodas. Šis kodas yra būtinas Bendrovei perėjus prie automatizuoto siuntų skirstymo ir yra naudojamas vidiniams procesams, t. y. tam, kad per laiškų skirstymo mašinas keliaujantys laiškai būtų tinkamai paskirstyti ir sukristų į atitinkamų šalių maišus, tai anksčiau atlikdavo Bendrovės darbuotojai rankiniu būdu. Pareiškėjai teisės aktai nesuteikia teisės reikalauti, kad pašto paslaugos teikėjas nenaudotų arba naudotų kokį nors konkretų žymėjimą ant siunčiamų siuntų, kad siuntos būtų skirstomos kokiu nors konkrečiu kitokiu būdu.
X raide prasidedantys kodai nei registruotoms, nei kitoms siuntų rūšims Pasaulinės pašto sąjungos techniniame standarte S10 nėra numatyti, nėra priskirti jokiam produktui, todėl Bendrovė pagrįstai ir teisėtai gali jį naudoti savo reikmėms ir X raide prasidedančiu kodu pažymėtos siuntos nėra ir negali būti priskiriamos prie registruotųjų (ar kokių nors kitų), kadangi tokioms siuntoms skirtas tik techniniame standarte aprašytas konkretus kodas, prasidedantis R raide (arba atitinkamai kita raide, nurodyta standarte).
Bendrovė, reaguodama į pareiškėjos pateiktą informaciją, įprasta darbine tvarka kreipėsi į Prancūzijos pašto paslaugų operatorių primindama apie naudojamą žymėjimą bei prašydama paaiškinti, dėl kokios priežasties įvyko rūšiavimo ar procedūros klaida ir kaip būtų galima ją spręsti, kad nepasikartotų ateityje. Prancūzijos pašto paslaugų operatorius nenurodė, kad Bendrovė netinkamai atlieka korespondencijos siuntų žymėjimą, tačiau informavo, kad analizuoja, kodėl jų naudojama programinė įranga XA kodu pažymėtą korespondencijos siuntą priskyrė sekamoms siuntoms.
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos 2023 m. sausio 13 d. rašto Nr. (64.2Mr)1B-106 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja nurodo, kad susirašinėja su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis – siunčia paprastąsias (neregistruotas) pašto korespondencijos siuntas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl AB Lietuvos paštas veiksmų, kurį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba persiuntė atsakovei RRT. Prašyme pareiškėja prašė pakeisti paprastųjų tarptautinio pašto korespondencijos siuntų žymėjimą atsisakant identifikavimo etikečių klijavimo ant paprastų laiškų arba taikant neklaidinančias identifikavimo etiketes, esmingai skirtingas nuo registravimo etikečių.
Pareiškėja pateikė argumentus dėl to, kad jos į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos per AB Lietuvos paštą išsiųstos paprastosios pašto korespondencijos siuntos nėra paliekamos gavėjų pašto dėžutėse, tačiau, (duomenys neskelbtini) pašto tarnybų darbuotojams jas vertinant kaip registruotas siuntas (pareiškėjos nuomone, dėl to, kad AB Lietuvos paštas ant siuntų užklijuoja identifikacines etiketes), gavėjai yra kviečiami atvykti jų atsiimti į pašto skyrių. Tai sukelia siuntų gavėjams nepatogumus.
Atsakovė RRT 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (64.4Mr) 1B-3279 nurodė pareiškėjai, kad Bendrovė, žymėdama brūkšniniu kodu paprastąsias tarptautines pašto korespondencijos siuntas pašto paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidžia; pašto veiklą reglamentuojantys teisės aktai reikalavimo žymėti pašto siuntas būtent pareiškėjos nurodomu būdu nenumato; skirtingų pašto siuntų tarnybų (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) nacionaliniuose teisės aktuose gali būti detaliau pasisakyta dėl paprastųjų tarptautinių pašto korespondencijos siuntų įteikimo gavėjams tvarkos; gavėjai turi galimybę kreiptis į savo pašto tarnybą pateikdami pretenzijas dėl pašto siuntos įteikimo.
Pareiškėja 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė RRT skundą, kuriame prašė panaikinti 2022 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. (64.4Mr) 1B-327 ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti administracinį sprendimą dėl jos 2022 m. lapkričio 10 d. skunde dėl AB Lietuvos pašto veiksmų keliamų pretenzijų.
RRT 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (64.2Mr)1B-106 (toliau – ir skundžiamas raštas), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nurodė, kad jos prašyme nebuvo nurodyta, kokias konkrečias jos teises ir teisėtus interesus pažeidė viešojo administravimo subjektas, todėl jos prašymas nebuvo nagrinėtas kaip skundas ir dėl jo nebuvo atlikta administracinė procedūra, tačiau jis buvo išnagrinėtas kaip prašymas ir pateiktas RRT atsakymas dėl AB Lietuvos paštas veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. prašyme nebuvo suformuluotas materialiuosius teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas, jis nebuvo nagrinėjamas Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nesutikdama su RRT 2023 m. sausio 13 d. raštu, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama jį panaikinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011).
Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija pagal šio įstatymo priede nurodytą 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB. Tarnybos statusas, finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas).
Pagal Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, RRT prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų (1 punktas); nagrinėja naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčus, tvirtina naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles (14 punktas); pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams taiko sankcijas šio įstatymo nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka (17 punktas).
Pašto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškilus ginčui tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su pašto paslaugos teikėju. Naudotojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Jeigu naudotojas, prieš tai nesikreipęs į pašto paslaugos teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako nagrinėti naudotojo prašymą išspręsti ginčą.
Pagal Pašto įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant ginčus tarp naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų, mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos dėl galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintos naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklės. Naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymo išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir teikimo reikalavimai, ginčus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys subjektai, sprendimų priėmimo tvarka, taip pat ginčo šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.
Remiantis Pašto įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, vartotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Pašto įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu.
Remiantis Pašto įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 10 dalį, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Remiantis Viešojo administravimo 2 straipsnio 12 dalimi, skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Kaip minėta, pareiškėja 2022 m. gruodžio 15 d. skunde prašė atsakovės RRT Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti administracinį sprendimą dėl jos 2022 m. lapkričio 10 d. skunde dėl AB Lietuvos pašto veiksmų keliamų pretenzijų.
Remiantis Pašto įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu.
Teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė atsakovė, AB Lietuvos paštas nėra viešojo administravimo subjektas ir nagrinėjamu atveju pareiškėjai suteikė pašto, o ne administracines paslaugas, todėl atsakovė pagrįstai pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus nepradėjo administracinės procedūros.
Remiantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. galiojanti redakcija, toliau – Taisyklės), 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.
Taisyklių 45 punkto nuostatos reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo skundo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto skundo turinys.
Pareiškėja remiasi Pašto įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis atsakovę RRT spręsti ginčus tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų, tačiau ji atsakovei aiškiai ir konkrečiai nenurodė, dėl kokių Pašto įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimų, jos nuomone, tarp pareiškėjos ir AB Lietuvos pašto kilo ginčas, spręstinas pagal Pašto įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė pareiškėjai atsakymą į 2022 m. gruodžio 15 d. skundą, nenustačiusi Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose nustatytų atvejų pagrindų, pagrįstai parengė laisva forma. Be to, skundžiamame rašte atsakovė išsamiai paaiškino pareiškėjai, kodėl atsakymas į jos 2022 m. spalio 27 d. prašymą taip pat buvo pateiktas laisva forma.
Pažymėtina, kad AB Lietuvos paštas pareiškėjai suteikė paslaugas, kurių teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-929-261/2015; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje byla Nr. AS-357-602/2016), o teisminiai ginčai dėl tokių paslaugų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Pašto įstatymo 13 straipsnio 4 dalis).
Pareiškėjos argumentai susiję su AB Lietuvos pašto veiksmais, su kuriais ji nesutinka, t. y. jos siunčiamų į užsienį paprastųjų tarptautinių laiškų žymėjimo siuntos identifikavimo numeriais taip galimai pažeidžiant jos teisę į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą.
Nustatyta, kad atsakovė tiek 2022 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (64.4Mr) 1B-3279, tiek skundžiamame rašte pateikė išsamią ir aiškią informaciją apie paprastųjų tarptautinių pašto korespondencijos siuntų žymėjimą brūkšniniu kodu, dėl kurio pareiškėjai kilo abejonių.
Įvertinusi pareiškėjos 2022 m. gruodžio 15 d. skundo turinį ir atsakovės atsakymą – skundžiamą raštą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakymas į pareiškėjos skundą pateiktas jo ribose ir nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10, 11 straipsnių ir minėtų Taisyklių 45 punkto reikalavimų.
Teismas pažymi, kad atsakovė RRT nagrinėjamu atveju nepriėmė sprendimo atsisakyti nagrinėti ginčą pagal Pašto įstatymo 13 straipsnio nuostatas. RRT skundžiamame rašte paaiškino priežastis, dėl kurių pagal pareiškėjos prašymą ir skundą nebuvo pradėta administracinė procedūra, t. y. atsakovė pagal pareiškėjos pateiktus duomenis nenustatė AB Lietuvos pašto veiksmų prieštaravimo teisės aktams, todėl 2022 m. gruodžio 1 d. raštu atsakė pareiškėjai laisva forma.
Teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai skundžiamame rašte nurodė, jog Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka yra nagrinėjami tik tokie prašymai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 10 d. prašyme nebuvo suformulavusi materialinius teisinius padarinius sukeliančio reikalavimo. Prašymo (skundo) reikalavimas (dalykas) privalo būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, kadangi jis apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas, tiek jį nagrinėjant teisme, tiek ne teismo tvarka.
Pažymėtina, jog ne skundžiamas raštas savaime turėtų įtakos pareiškėjos teisėms, bet RRT arba bendrosios kompetencijos sprendimas, kuriuo būtų išnagrinėtas pareiškėjos, kaip pašto paslaugų naudotojos, ir AB Lietuvos pašto ginčas dėl suteiktų pašto paslaugų. Skundžiamas raštas neužkerta kelio pareiškėjai, manančiai, kad jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, įstatymų (įskaitant Pašto įstatymo 13 straipsnį) nustatyta tvarka ir forma pateikti skundą RRT arba bendrosios kompetencijos teismui dėl pašto paslaugų netinkamo suteikimo.
Dėl pareiškėjos nurodomų argumentų, jog jos netenkinantis pašto korespondencijos siuntų žymėjimas pažeidžia jos teisę į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą, pažymėtina, kad pašto siuntų slaptumą ir duomenų apsaugą reguliuoja Pašto įstatymo 11 straipsnis.
Pagal Pašto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, pašto paslaugos teikėjai naudotojams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą. Remiantis Pašto įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, pašto paslaugos teikėjams draudžiama teikti informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslauga arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovei nenurodė konkrečių duomenų apie tai, kad AB Lietuvos paštas savo veiksmais pažeidžia jai įstatymų garantuojamą susirašinėjimo slaptumą ir 2022 m. gruodžio 15 d. nepareiškė atsakovei materialaus pobūdžio reikalavimo, susijusio su galimu AB Lietuvos pašto padarytu Pašto įstatymo 11 straipsnio reikalavimų pažeidimu pareiškėjos atžvilgiu.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, visapusiškai įvertino visas su juo susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir pagrįstai įvertino, jog pagal pareiškėjos reikalavimus nėra pagrindo pradėti administracinę procedūrą arba jos skundą (prašymą) nagrinėti Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl 2023 m. sausio 13 d. raštu atsakė pareiškėjai laisva forma.
Atsakovės raštas 2023 m. sausio 13 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jo nei remiantis patikslintame skunde nurodytais, nei kitais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (ABTĮ 91 straipsnis), todėl pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas dėl skundžiamo rašto panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą, nėra pagrindo patenkinti išvestinius reikalavimus – įpareigoti atsakovę pradėti Pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytą naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą arba įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skundą iš naujo – todėl išvestiniai patikslinto skundo reikalavimai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas, nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos O. G. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.