- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-315-153/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10514-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Intermaks salonas“
- Ieškovas
- UAB „Energoera“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Intermaks salonas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo elektroninėje civilinėje byloje Nr.e2-15531-587/2015 pagal ieškovės UAB „Energoera“ ieškinį atsakovei UAB „Intermaks salonas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 3 482,74 Eur skolą, 516,54 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-06-18 tarp užsakovės UAB „Intermaks salonas“ ir vykdytojos UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buvo pasirašyta sutartis Nr. 2012/0618-1 dėl 40kW galingumo saulės jėgainės įrangos pardavimo ir sumontavimo. 2013-12-27 tarp užsakovės UAB „Intermaks salonas“, vykdytojos UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ir atsakovės UAB „Energoera“ buvo pasirašyta Teisių ir pareigų perkėlimo sutartis, pagal kurią UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ perleido 8 884,96 Eur vertės dalį nepabaigtų darbų ieškovei. 2013-12-30 tarp atsakovės UAB „Intermaks salonas“ ir ieškovės UAB „Energoera“ buvo pasirašytas 40kW galingumo saulės jėgainės įrangos perdavimo–priėmimo aktas ir 2014-03-28 ieškovė išrašė 8 884,96 Eur PVM sąskaitą faktūrą , tačiau atsakovė daliniais mokėjimais padengė tik dalį sumos, liko ieškovei skolinga 3 482,74 Eur. Ieškovė 2012-06-18 Sutarties 3.7 pagrindu atsakovei apskaičiavo 0,05 procento dydžio 516,54 Eur delspinigius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015-06-04 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovė 2015-06-30 pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-10-15 galutiniu sprendimu 2015-06-04 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „Intermaks salonas“ ieškovei UAB „Energoera“ 3 482,74 Eur skolą, 516,54 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 999,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 3,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas laikė ieškinį įrodytu ir tenkintinu. 2012-06-18 sutarties Nr. 2012/ 0618-01 3.4 punktu šalys susitarė, kad galutinis apmokėjimas vykdomas 10 dienų laikotarpiu, vykdytojui perduodant visą įrangą ir atlikus visus darbus, aprašytus sutarties priede Nr. 1, pridavus saulės jėgainę LR energetikos inspekcijai, pasirašius galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą ir pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė atsakovei perdavė sumontuotą įrangą ir šalys pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė sutartyje nustatyta tvarka nepareiškė ieškovei argumentuotų pastabų dėl 2013-12-30 įrangos perdavimo–priėmimo akto, todėl atsakovei atsirado pareiga apmokėti už jai perduotą įrangą ir suteiktus įrangos montavimo darbus. Atsakovės atstovas pasirašė ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą ir vykdė mokėjimus. Atsakovė nevykdė pareigos visiškai atsiskaityti už atliktus saulės jėgainės montavimo darbus ir įsiskolino ieškovei 3 482,74 Eur. Ieškovė atsakovei sutarties 3.7 punkto pagrindu apskaičiavo 516,54 Eur delspinigius nuo nesumokėtos skolos sumos. Abi šalys pripažino atsakovės ieškovei atliktus mokėjimus ir jų sumas, taip pat sutiko su likusiu atsakovės skolos dydžiu.
Teismas nepasisakė dėl atsakovės prieštaravimuose pateiktų argumentų dėl 2013-12-27 teisių ir pareigų perėmimo sutarties ir 2013-12-30 priėmimo–perdavimo akto pasirašymo teisėtumo, PVM mokėtojo kodo ieškovei suteikimo momento ar dėl subrangovo UAB „Comprana“ atliktų darbų, nes atsakovė savarankiško reikalavimo šių faktinių aplinkybių pagrindu nereiškė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Intermaks salonas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Su teismo sprendimu nesutinka remdamasi šiais argumentais:
Kadangi jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovės reikšti savarankiškus reikalavimus vienų ar kitų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės nurodytų argumentų dėl 2013-12-27 sutarties ir 2013-12-30 priėmimo–perdavimo akto pasirašymo teisėtumo, PVM mokėtojo kodo ieškovei suteikimo momento ar dėl subrangovo UAB „Comprana“ atliktų darbų.
Teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs trečiaisiais asmenimis 2013-12-27 sutarties šalies (vykdytojo) UAB „Skaitmeninis kodas“ ir subrangovo UAB „Comprana“, taip pažeisdamas jų teises.
Teismas nenagrinėjo teismo posėdžio metu atsakovės pareikšto prašymo, kad ieškovė pateiktų savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, nes ieškovės reikalaujama priteisti skola yra laikinai sulaikyta CK 6.58 straipsnio pagrindu.
Taip pat prašo panaikinti UAB „Intermaks salonas“ Kauno apylinkės teismo 2015-05-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pirmosios instancijos teismas jas taikė nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Energoera“ prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovės 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Su apeliaciniu skundu nesutinka, nes:
Šalies argumentai
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytus argumentus, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos (CPK 178 straipsnis).
Nėra teisinio pagrindo įtraukti trečiaisiais asmenimis apelianto nurodytus juridinius asmenis, be to, apeliantas nereiškė nagrinėjant bylą teisme jokių prašymų dėl trečiųjų asmenų.
Vienašališki apelianto reikalavimai keisti sutarties sąlygas, kad ieškovė pateiktų papildomas garantinių įsipareigojimų užtikrinimo priemones, kai ieškovė jau yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal sutartį, yra neteisėti (CK 6.59 straipsnis).
Nėra teisinio pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad užsakovė UAB „Intermaks salonas“ ir vykdytoja UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ 2012-06-18 sudarė sutartį Nr. 2012/0618-1 dėl saulės jėgainės įrangos pardavimo ir sumontavimo, 2013-12-27 užsakovė UAB „Intermaks salonas“, vykdytoja UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ir naujoji vykdytoja UAB „Energoera“ sudarė Teisių ir pareigų perkėlimo sutartį, pagal kurią vykdytoja UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ perleido dalį nepabaigtų darbų ieškovei, perleista Sutarties vertė 8884,96 Eur. 2013-12-30 įrangos perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2013/1230-1, PVM sąskaita faktūra Nr. EER Nr. 00000001, patvirtina, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė atsakovei perdavė 8 884,96 Eur vertės 40kW galingumo saulės jėgainės įrangą. Atsakovės UAB „Intermaks salonas“ atstovo parašai ir antspaudai nurodytame įrangos perdavimo–priėmimo akte bei PVM sąskaitoje faktūroje patvirtina, kad atsakovė priėmė ieškovės perduotą įrangą už 8 884,96 Eur. Pagal banko išrašus, atsakovė sumokėjo ieškovei 5 402,22 Eur. Atsakovės skola ieškovei 3 482,74 Eur. 2012-06-18 Sutarties 3.7 punkte užsakovui numatyti 0,05 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
Pagal CPK 12 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Apeliantė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytus argumentus dėl galimai ginčo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pasirašymo neteisėtumo, subrangovo faktiškai atliktų darbų, nepateikė. Bylose teismas ex officio neturi vykdyti įrodinėjimo pareigos už šalis. Be to, byloje pateikti įrodymai turi turėti ryšį su įrodinėjimo dalyku. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios bylos nagrinėjimo dalykas – skolos ieškovei priteisimas, atsakovė nei skolos fakto, nei jos dydžio neginčijo, jokių savarankiškų reikalavimų nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu dėl sandorio teisėtumo byloje nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo tirti ir vertinti apeliantės nurodytas aplinkybes dėl ginčo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pasirašymo teisėtumo, subrangovo faktiškai atliktų darbų, kaip nepagrįstas.
Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčo faktines aplinkybes grindė tik santykiais su atsakove, taip pat byloje nekilo ginčo dėl sandorio neteisėtumo, todėl teismui nekilo klausimas, kad kiti asmenys gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą apeliantas neteikė (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl apelianto nurodytų asmenų – pirminio vykdytojo ir subrangovo neįtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi procesinė teisės norma, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindu gali būti tik tokios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo gali būti sprendžiama tik įvertinant tuos faktinius duomenis ir argumentus, kurie buvo pateikti, išanalizuoti ir vertinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal bylos duomenis, apeliantas tik apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, jog prievolės ieškovei vykdymą sustabdė CK 6.58 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas šia aplinkybe.
Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai ir nesuteikia pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė, remiantis 2015-11-27 sąskaita faktūra Nr. A15 Nr. 151127, sumokėjo A. M. (individ. veiklos pažymos Nr. 653489) 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kolegijos vertinimu, ieškovės turėtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Intermaks salonas“ (kodas 134116112) ieškovei UAB „Energoera“ (kodas 302798567) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.