Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-143-564/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
1-143-564/2015
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01685-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
I. K.
Baudžiamoji byla Nr.1-143-564/2015Proceso Nr. 1-64-1-01685-2014-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė,

2015 m. kovo 13 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė

sekretoriaujant G. A.,dalyvaujant prokurorui A. F.,nukentėjusiai R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, nusikalstamos veikos padarymo metu vedęs, bylos nagrinėjimo metu išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis I. K. 2014 m. lapkričio 6d. apie 23 val. , namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( nustatytas 4,32 prom. girtumas ) asmeninio konflikto su sutuoktine R. K. metu rankoje laikydamas peilį, nukreiptą į R. K., sakydamas „papjausiu, užmušiu“ grasino ją nužudyti ir dėl šių kaltinamojo I. K. veiksmų nukentėjusiajai R. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Kaltinamasis I. K. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad su žmona R. K. įvyko konfliktas. Ji jau anksčiau buvo pasakiusi, kad nori skirtis. Konfliktavo žodžiu, R. K. norėjo išvažiuoti pas tėvus, tuomet jis pasiėmė virtuvėje naudojamą „Fasos“ gamybos peilį ir pasakė, kad pradurs automobilio padangas. R. K. peiliu negrasino. R. K. iškvietė policijos pareigūnus, o jis, padėjęs peilį, išėjo į lauką. Atvykus policijos pareigūnams jis niekur nebėgo, sėdėjo ant suoliuko. Paprašius, kad žmona paduotų batus ir kojines, šiuos daiktus ji ištrenkė ant žemės. Tuomet jis jau prie pareigūnų pasakė grasinančius žodžius, bet tuo metu peilio neturėjo. Buvo vartojęs alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos tokiam poelgiui. paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( BPK 276 str. pagrindu perskaityti parodymai, bl.l. 71-72 ), kur jis nurodęs, jog konflikto metu peilio į rankas nebuvo paėmęs ir negrasino supjaustyti automobilio padangų, kad nebuvo peilio atkišęs R. K. ir jai negrasino, jog nužudys, davė neteisingus parodymus, tuo metu dar pilnai nesusivokė, norėjo, kad greičiau paleistų iš areštinės, dar veikė alkoholis.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad I. K. buvo jos sutuoktinis. Kadangi jis nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, norėjo skirtis Apie tai pokalbiai buvo dar iki šio įvykio. 2014-11-06 vakare I. K. būdamas neblaivus pratrūko. Jai ruošiantis išvykti iš namų, pasiėmė peilį ir sakė, kad ji niekur nevažiuos, kad pradurs automobilio padangas. Išsigandusi norėjo jo neišleisti iš namų, tuomet I. K. rankoje laikydamas pakeltą peilį, stovėdamas 30-50 cm atstumu nuo jos, pasakė, kad ją užmuš, papjaus. Ji jautė, kad bet kuriuo metu tikrai gali kažką padaryti, smogti peiliu ir I. K. praleido išeiti, nes išsigando realios grėsmės. Ji taip pat išbėgo į lauką ir pasiėmė grėblį, galvodama taip atginti I. K. nuo automobilio ir paskambino policijai. I. K. išgirdęs, kad kviečia policiją, padėjo peilį ant sekcijos ir pabėgo. Atvykus pareigūnams išsakė grasinimus, kad kai grįš, ją užmuš. Šiuo metu kartu jau nebegyvena, santuoka nutraukta. Mano, kad tolimesnis draudimas I. K. bendrauti nereikalingas, turi bendrą vaiką, kuriuo abu turėtų rūpintis.

Liudytojas D. V. parodė, kad patruliuojant pagal gautą iš budėtojo pranešimą dėl šeimyninio konflikto, jog vyriškis grasina perpjauti padangas, nuvykę nurodytu adresu kieme prie namo rado kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Aiškinantis aplinkybes nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai peiliu, grasino nužudyti, pradurti padangas. I. K. elgėsi agresyviai, pasipiktino, kad kvietė policiją, grasino nukentėjusiajai, sakė, kad gaila, jog nerado dalgio, būtų papjovęs, tačiau jis nesuprato ar nukentėjusiąją ar automobilio ratus, sakė, jei veš į areštinę, tai nužudys ją. Kaltinamasis buvo neblaivus.

Šalies argumentai

Iš protokolo – pareiškimo seka, kad 2014-11-06 23.50 val. rašytame protokole pareiškime R. K. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad neblaivus sutuoktinis I. K. 2014-11-06 apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)rankoje laikydamas peilį grasino, jog ją nužudys ( b. l. 2 ).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto seka, kad 2014-11-06 apie 23.05 val. gautas pranešimas, jog namuose vyras grasina peiliu. Įvykio vietoje R. K. paaiškino, kad sutuoktinis I,Kvedaravičius būdamas neblaivus namuose šūkavo, keikėsi, išmėtė kambariuose rūbus, vaikščiojo po kambarį su peiliu. Pristatant į policijos įstaigą I,Kvedarvičius elgėsi agresyviai, keikėsi, grasino R. K. ( b. l. 3-4 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini)virtuvėje ant spintelės po padėklu rastas ir paimtas juodos spalvos rankena peilis ( b. l. 6-9 ). Šis peilis apžiūrėtas daiktų apžiūros metu ir nustatyta, kad ant peilio plastiko yra užrašas „Fasa“ , bendras peilio ilgis 26 cm., , rankenos ilgis -12,5 cm ( b. l. 10-12).

Iš Marijampolės AVPK duomenų, daiktų apžiūros protokolo seka, kad 2014-10-06 23.01 R. K. telefonu pranešė, kad vyras grasina peiliu, skubiai prašo pagalbos ( b. l. 16-19, 24-26 ).

Iš neblaivumo nustatymo akto seka, kad 2014-11-06 23.49 val. I. K. nustatytas 4,32 prom. girtumas ( b. l. 61 ).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis I. K. kaltu prisipažino iš dalies, teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, jog jo kaltė įrodyta visiškai. Netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Ji nuoseklius parodymus duoda nuo pat įvykio pradžios-pranešdama apie įvykį policijai, aiškinantis aplinkybes įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Priešingai negu nukentėjusios, kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš viso nepripažino, kad konflikto metu turėjo rankose peilį, o bylos nagrinėjimo teisme metu jau nurodė, kad peilį turėjo, tačiau juo grasino tik automobilio padangas supjaustyti, o sutuoktinei negrasino. Iš liudytojo D. V. parodymų seka, kad net ir atvykus policijos pareigūnams I. K. buvo agresyvus, grasino nukentėjusiajai ją nužudyti. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą palengvinti savo padėtį, išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. LR BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Pagal konstrukciją LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis I. K. rankoje laikydamas prieš nukentėjusiąją peilį išsakė grasinimus nužudyti, papjauti. Grasinimo realumas vertinamas pagal tai, kaip šiuos išsakymus suvokė ir nukentėjusioji. Grasinimas buvo išsakytas rankoje turint įrankį- peilį, nukentėjusiajai ir kaltinamajam stovint priešais vienas kitą, toje įvykio situacijoje I. K. buvo agresyviai nusiteikęs ir įniršęs, neblaivus, buvo vėlyvas paros metas, nukentėjusioji yra moteris, iš karto kvietė policiją, todėl visiškai suprantama, kad nukentėjusioji suvokė, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. Tai kad kaltinamasis jokių veiksmų dėl išsakytų grasinimų neatliko, kaltinamojo veiksmų pavojingo pobūdžio savaime nešalina, grasinimų vertinimo kaip realių, duodančių pagrindą manyti, kad jie gali būti realizuoti, nepanaikina. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek pagal subjektyvų nukentėjusios suvokimą, pagrįstai pripažinti realiu grasinimu nužudyti ir kaltinamojo veika atitinka nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis I. K. neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, todėl bausmės, susijusios su laisvės atėmimu ( terminuotas laisvės atėmimas, areštas ) neskirtinos. Atsižvelgiant į tai, kad jis nedirba, pastovių pajamų negauna, skirtina sankcijoje numatyta bausmė- viešieji darbai. Kadangi atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skirtina didesnė negu sankcijos vidurkis bausmė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji turi bendrą vaiką, abu dalyvauja vaiko auklėjime, būtina spręsti bendras problemas, susijusias su vaiko priežiūra, duomenų apie šiuo metu netinkamą kaltinamojo elgesį nėra, santuoka šiuo metu nutraukta ir jie kartu negyvena, todėl, nors nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, draudimas bendrauti su nukentėjusiąja neskirtinas, o siekiant ir toliau koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

I. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir paskirti 8 ( aštuonis ) mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 30 ( trisdešimt ) valandų per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 72² str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 66 str., 65 str. 1d. 2p. b papunkčio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-06 23.30val. iki 2014-11-07 13.45 val. ( 1 dieną) .

Kardomąją priemonę pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –peilį, saugomą Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė