- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- N1-144-786/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kaltinamasis
- L. R., A. S. J.
- Civilinis atsakovas
- V. P., V. J., P. J.
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.2.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
A. S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, Anykščių A. V. gimnazijos 9 klasės mokinys, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose,
L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, Anykščių A. V. gimnazijos 10 klasės mokinys, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščiai,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kartu A. S. J. ir L. R. 2009 m. rugsėjo 2 d., apie 15 val., viešoje vietoje – Anykščių m., J. B. gatvėje, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei rodydami aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie M. P., reikalaudami eiti į Anykščių parką, A. S. J. suduodant M. P. per petį ir suėmus už drabužių patempiant link parko, nusivedė jį į Anykščių m. parką, esantį Anykščių m., Parko g., A. S. J. pareikalavus nusiimti kuprinę, džemperį ir MP3 grotuvą, kad būtų patogiau mušti, matant pašaliniams asmenims, suėmęs jį už alkūnės ir pasivedę M. P. ant žolės, A. S. J. kumščiu smogė vieną kartą į kairį petį, vieną kartą į pilvą, du kartus spyrė į kairę šlaunį, du kartus kumščiu smogė į veidą, pakišęs koją ir suėmęs už drabužių jį stumdamas pargriovė ant žemės, gulinčiam spyrė du kartus į pilvo ir nugaros sritį, o M. P. atsistojus, du kartus kumščiu smogė į dešinį žandikaulį, vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdą ir, suėmęs už drabužių bei stumdamas, pargriovė jį ant žemės, M. P. atsistojus, L. R. tris kartus spyrė jam į šoną ir nugarą, ne mažiau trijų kartų kumščiu smogė į krūtinę, apie tris-keturis kartus smogė į veidą, o A. S. J., tęsdamas chuliganiškus veiksmus, priėjęs prie M. P., 2-3 kartus spyrė jam į kairį šoną ir kojas, du kartus kumščiu smogė į veidą, suėmęs už galvos, lenkdamas ją žemyn, keliu smogė į nosį, stumdamas pargriovė ant žemės ir gulinčiam smogė kumščiu du kartus į kaklo kairę pusę, L. R., tęsdamas chuliganiškus veiksmus, priėjęs prie M. P., smogė vieną kartą kumščiu į krūtinę, vieną kartą spyrė į kairę šlaunį ir kumščiu du kartus smogė į ranką, tuo padarydami nukentėjusiajam M. P. poodines kraujosruvas veide, pečiuose, krūtinės ląstos priekinėje dalyje, kairėje šlaunyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas
A. S. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2009 m. rugsėjo 2 d. kartu su L. R. ėjo iš mokyklos į namus. Kitoje gatvės pusėję pamatę einantį M. P., priėjo prie jo ir pareikalavo kartu eiti į miesto parką. Iš savo draugų jis žinojo, jog jį M. P. apkalbėjo, todėl jis norėjo su juo išsiaiškinti. Uždėjęs ant M. P. peties ranką, stumtelėjo jį. Visi trys nuėjo į miesto parką. M. P. nurodė nusiimti grotuvą, kuprinę. M. P. stumtelėjo toliau nuo tako ant žolės. Smogė M. P. į į pilvą, veidą, petį, koja spyrė į šlaunį. M. P. parvertė ant žemės. Gulinčiam spyrė į pilvą, nugarą. Po to M. P. mušė L. R.. Kur sudavė smūgius, jis nematė, nes kalbėjo telefonu. Paskui jis vėl mušė M. P., spirdamas koja, kur teko smūgiai nežino. Kumščiu smogė į kaktą. M. P. paliko gulintį ant žemės. Tada prie jo vėl nuėjo L. R.. Ar jis mušė M. P., jis nematė. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį su L. R. sulaikė.
L. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su A. J. 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 15 val. ėjo iš mokyklos į namus. Kitoje gatvės pusėje pamatę einantį M. P., kuris jį yra apkalbėjęs, priėjo prie jo. Norėdami išsiaiškinti jam liepė eiti kartu į parką. Matė, kai atėjus į parką J. stumtelėjo M. P.. Jis nuėjo prie parke buvusių pažįstamų. Matė kai J. vieną kartą koja spyrė į kairį šoną ir pastūmė M. P.. Į kokias kitas kūno vietas daugiau sudavė smūgių, nematė. Po to jis mušė M. P.. Smogė M. P. į pilvą, galvą, nugarą, spyrė koja į nugarą. Nematė ar dar kartą mušė M. P. J. Į parką atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų A.S. J. ir L. R. prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais.
Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 2d. po pamokų ėjo iš mokyklos į namus. Prie jo prikibo J. ir R. Jie reikalavo, jog jis eitų su jais į parką. J. ranka suduodamas per petį jį stumtelėjo. Atėjus į miesto parką, jam J. liepė nusiimti kuprinę, nusirengti džemperį ir nusiimti MP3 grotuvą. Stumtelėjo ant žolės. J. liepė jam smogti, tačiau M. P. jam nesmogė. Tada A.S. J. jam kumščiu smogė į veidą, spyrė į kairę šlaunį. Pargriuvusiam ant žemės spyrė į nugarą, pilvą. Kada jis atsikėlė vėl smogė į veidą, spyrė į blauzdą. Po to jį mušė L. R.. Jam smogė į veidą, krūtinę, spyrė koja į nugarą, šoną. Paskui vėl prie jo priėjęs A.S. J. spyrė koją į kairį šoną, smogė į veidą, suėmęs už galvos lenkė žemyn ir keliu smogė į nosį, stumdamas pargriovė ant žemės. Gulinčiam ant žemės smogė į kaklą. Tada vėl prie jo priėjęs L. R. smogė į veidą, krūtinę, spyrė į kairės kojos šlaunį. Paskui liepė eiti pro parke buvusius žmones, kad jie matytų
Nukentėjusiojo M. P. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė V. P. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. iš sūnaus sužinojo, jog jį Anykščių m. parke sumušė J. ir R. Sūnus nurodė, jog jie jį mušė pasikeisdami. Mušė kumščiais ir spardė kojomis. Atvykusi į policijos komisariatą pamatė sužalotą sūnų. Buvo padaryta apie 600 Lt turtinės žalos. Kadangi sūnus patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, jam buvo padaryta ir moralinė žala, kuria įvertino 10 000 litų ir prašo priteisti.
Kaltinamojo A.S. J. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė V. J. parodė, jog 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 16 val. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jos sūnus A. S. J. yra sulaikytas policijos komisariate, kuris su L. R. sumušė M. P..
Kaltinamojo A.S. J. įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas P. J. davė analogiškus parodymus.
Kaltinamojo L. R. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė V. P. parodė, jog 2009 m. rugsėjo 2 d. jos sūnus buvo sulaikytas policijos komisariate ir iš pareigūnų sužinojo, jog jos sūnus ir A. J. sumušė M. P..
L. V. Z , jog 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 14 val. jis buvo miesto parke. Į parką atėjo A. J., L. R.,E. L. ir M. P.. L. priėjo prie jo. Girdėjo, kad A. J. liepė M. P. nusiimti kuprinę, MP3 grotuvą ir nusirengti džemperį. Paėjęs toliau A. J. mušė M. P.. Matė kai smogė kumščiu į petį, veidą, pilvą. . M. P. A. J. pargriovė ant žemės ir gulinčiam spyrė koją į nugarą ir pilvą. Kada M. P. atsistojo, vėl jam smogė į veidą, spyrė į koją. Suėmęs už drabužių pargriovė ant žemės. Kada nustojo mušti M. P. A. J., prie jo priėjo L. R.. L. R. M. P. smogė į veidą, krūtinę, spyrė koja į nugarą. Paskui vėl A. J. mušė M. P. Spyrė koją, smogė kumščiu į įvairias kūno vietas. M. P. galvą lenkdamas žemyn A. J. smogė keliu į veidą. Paskui vėl M. P. mušė L. R., smogdamas į veidą, krūtinę spirdamas koja.Matė M. P. krūviną nosį, paraudusį veidą.
Liudytojas E. L. parodė, kad jis su A. S. J. ir L. R. 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 14 val. ėjo iš mokyklos. J.Biliūno gatvėje prisivijo M. P.. A. J. ir L. R. priėjo prie M. P., liepė eiti kartu į miesto parką. Matė, kai J. , suėmęs M. P. už alkūnės, pavedė M. P. link miesto parko. Parke jis pamatęs pažįstamus, priėjo prie jų. Girdėjo, kai A. J. liepė M. P. nusiimti MP3 grotuvą, kuprinę. Po to jis kalbėjosi telefonu. Kalbėdamas telefonu matė, kai A. J. kumščiu smogė M. P. į pilvą ir du kartus spyrė į šlaunį.. Jam buvo baisu, ir jis nežiūrėjo kaip A. J. mušė M. P.. Paskui prie M. P. priėjo L. R.. Matė, kai L. R. pastūmė L. P., ar jam smogė jis nematė, nes buvo nuo jų nusisukęs. Po to vėl prie M. P. nuėjo A. J.. Girdėjo, kai M. P. prašė, jog nemuštų.. Paskui L. R. vėl nuėjo prie M. P.. Dėl kokios priežasties L. R. ir A. J. mušė M. P., jis nežino. Kada M. P. pasiėmė savo daiktus, matė kad prie akies veidas sutinęs.
Iš 2009-09-02 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta Anykščių m. parke. (b.l.53)
Iš 2009 m. rugsėjo 4 d. M. R. universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1119/09(05) matyti, kad M. P. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, pečiuose,krūtinės ląstos priekinėje dalyje, kairėje šlaunyje, sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau 7-10 smūgių, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 17 ).
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamieji A. S. J. ir L. R. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nes įžūliais veiksmais buvo demonstruojama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismas mano jog kaltinamųjų veiksmų motyvas iš tikrųjų turėjo asmeninį pobūdį – kaltinamųjų ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių išsiaiškinimas. Tačiau teismas mano, kad šių santykių aiškinimuisi pasirinkta vieta ir laikas( vieša teritorija - miesto gatvė ir parkas, dienos metu) bei būdas ( fizinio smurto veiksmai) rodo, kad kaltinamieji akivaizdžiai nepaisė visuomenėje priimtų elgesio normų viešoje vietoje. Tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t..y. 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 15 val., įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, viešoje vietoje- J. B. gatvėje, Anykščių m., prikibo prie M. P., reikalaudami kartu eiti į miesto parką, ir parke, pareikalavę, jog M. P. nusiimtų MP3 grotuvą, kuprinę, nusirengtų džemperį, matant pašaliniams asmenims, abu jį stumdė ir mušė, suduodami nemažiau 7- 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydami nukentėjusiajam M. P. sveikatą. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str.1 d.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. S. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą dėl ko nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nežymiai.
Kaltinamojo A.S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nors kaltinamasis A.S. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tai nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Vien aplinkybių paaiškinimas ir kaltės pripažinimas, kuri neginčijamai įrodyta bylos medžiaga, negali būti laikytina kaltinamojo A.S. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra pripažįstama lengvinančia aplinkybe, kuomet pats savo noru prisipažįsta padaręs nusikaltimą, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. A.S. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje( LR BK 60 str. 1d. 1 p.).
Vertindamas kaltinamojo A.S. J. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, tačiau 2008 12 09 baudžiamoji byla nutraukta pagal LR (duomenys neskelbtini) str.1 d.2p (b.l.69-70), metų bėgyje administracine tvarka baustas (b.l.38), tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis teisės normų reikalavimų. Charakterizuojama neigiamai. (b.l.68) .
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei LR BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas daro išvadą, kad A.S. J. gali būti paskirta BK 284 str. 1d. sankcijoje numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str.). Atsižvelgiant į tai, kad A.S. J. nusikalto būdamas nepilnametis ( LR BK 91 str. .), todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. J. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
K. L. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą dėl ko nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nežymiai.
Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nors kaltinamasis L. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tai nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Vien aplinkybių paaiškinimas ir kaltės pripažinimas, kuri neginčijamai įrodyta bylos medžiaga, negali būti laikytina kaltinamojo L. R. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra pripažįstama lengvinančia aplinkybe, kuomet pats savo noru prisipažįsta padaręs nusikaltimą, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. L. R. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje( LR BK 60 str. 1d. 1 p.).
Vertindamas kaltinamojo L. R. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, tačiau 2008 12 09 baudžiamoji byla nutraukta pagal LR (duomenys neskelbtini) str.1 d.2p (b.l.69-70), metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, Charakterizuojama patenkinamai. (b.l.95) .
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei LR BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas daro išvadą, kad L. R. gali būti paskirta BK 284 str. 1d. sankcijoje numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str.). Atsižvelgiant į tai, kad L. R. nusikalto būdamas nepilnametis ( LR BK 91 str. .), todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. R. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti
Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju turi teisę reikalauti gauti dėl nusikalstamos vaikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.) Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nukentėjusiojo M. P. atstovė pagal įstatymą V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį 600 litų padarytai turtinei žalai bei 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 400 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Posėdžio metu paaiškino, jog turtinė žala, tai kelionės išlaidos, nes reikėjo vežti sūnų pas gydytojus, pirkti vaistus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti mano, jog jis tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų nukentėjusiajai priteistina 200 litų turtinei žalai atlyginti, 400 litų už advokato teisinę pagalbą.
CK 6.263 str. 1 d. aprašo generalinio delikto principą ir nurodo, jog kiekvienas asmuo yra įpareigotas laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nustatyta, kad A.S. J. ir L. R. nusikalstamais veiksmais sužalojo M. P.. LR CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinės žalos sąvoką. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, jog teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Kaip nustatyta, nuo kaltinamųjų A.S. J. ir L. R. veiksmų M. P. buvo sutrikdyta sveikata nežymiai, įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 2000 litų sumą, kuris yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais todėl nukentėjusiojo atstovės V. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamųjų priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
A.S. J. ir L. R. neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas priteistinas iš V. J., P. J. ir V. P..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. S. J. pripažinti kaltu, įvykdžius LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 48 str. 3d., 1p, 6d. 1p, 3p, įpareigoti A.S. J. be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. J. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti
L. R. pripažinti kaltu, įvykdžius LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 48 str. 3d., 1p, 6d. 1p, 3p, įpareigoti L. R. be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. R. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti
Nukentėjusiojo atstovės ir civilinės ieškovės V. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. S. J. ir L. R. V. P. 200 (du šimtus) litų turtinei žalai ir 400 (keturis šimtus) litų už advokato teisinę pagalbą ir priteisti solidariai iš A. S. J. ir L. R. M. P. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Jiems neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, priteisti V. P. solidariai iš V. J., P. J. ir V. P. 200 (du šimtus) litų turtinei žalai ir 400 (keturis šimtus) litų už advokato teisinę pagalbą ir priteisti M. P. solidariai iš V. J., P. J. ir V. P. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendį per 20 dienų, nuteistieji - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.