Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-26 · Administracinė byla Nr. A-143-916-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-26
Bylos Nr.
A-143-916-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00663-2009-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Pravieniškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. A143-916/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00663-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,atsakovo atstovui Dariui Kubiliui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams–atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 10), kurį patikslino (b. l. 5), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – atsakovas, Pataisos namai) direktoriaus (toliau - Direktorius) 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 8-608 ,,Dėl nuteistojo V. K. linkusių užpulti įskaitoje termino pratęsimo“, kuriuo jo buvimo įskaitoje terminas pratęstas 6 mėnesiams; 2) dėl socialinės padėties suteikti jam nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo pratęstas buvimo linkusių užpulti asmenų įskaitoje terminas, kadangi jis nėra nieko užpuolęs. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos drausmės komisija (toliau - Drausmės komisija) neturėjo jokio pagrindo siūlyti pratęsti terminą, o Direktorius neturėjo jokio pagrindo pratęsti buvimo įskaitoje terminą. Buvimas įskaitoje jam sukelia papildomus apribojimus bei nepatogumus – jį dažnai tikrina, toks įsakymas gali turėti neigiamos įtakos svarstant galimo lygtinio paleidimo klausimą ir t. t. Pareiškėjas nurodė, kad Drausmės komisijos posėdyje dalyvavo, su ginčijamu įsakymu buvo supažindintas. Pirminio įsakymo dėl įtraukimo į įskaitą teismui neskundė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl konflikto bausmės atlikimo vietoje, tačiau tai įvyko jau po ginčijamo įsakymo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 41–44) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad įrašymas į linkusių užpulti asmenų įskaitą – tai ne drausminė, bet profilaktinė priemonė, užtikrinanti tiek pareigūnų, tiek nuteistųjų saugumą. Buvimo įskaitoje terminas pratęstas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-162 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 4/07-130 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo pakeitimo“ 138 punktu. Buvimo įskaitoje termino pratęsimo pagrindus patvirtino surinkti duomenys. Tokie pagrindai ginčijamam įsakymui priimti buvo nuolatinis pareiškėjo konfliktiškas elgesys bei režimo reikalavimų pažeidinėjimai, konfliktai su administracijos pareigūnais, agresyvus elgesys. Pareiškėjo daromi režimo pažeidimai rodė jo charakterio savybes, taip pat davė pagrindą išvadai, jog jis gali užpulti pareigūnus. Pareiškėjo elgesys nuolat blogėjo, jis darėsi agresyvesnis, dažnai kėlė konfliktus su administracijos pareigūnais, jam buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl administracijos pareigūno užpuolimo. Prieš priimant ginčijamą įsakymą pareiškėjas dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje, turėjo realią galimybę duoti paaiškinimus. Jis buvo supažindintas su Drausmės komisijos protokolu, Direktoriaus įsakymu, tačiau atsisakė pasirašyti dėl susipažinimo su protokolu bei ginčijamu įsakymu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu (b. l. 94-96) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17 buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog paminėtas įsakymas buvo ginčytas teismine tvarka, pareiškėjas taip pat pripažino aplinkybę, kad teismui šio įsakymo neskundė. Teismas nustatė, jog administracijos pareigūno 2009 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta būtinybė spręsti klausimą dėl tolimesnio pareiškėjo buvimo paminėtoje įskaitoje. Vidaus tyrimų skyriaus pažymos duomenys patvirtino, kad šio skyriaus pareigūnai prieštaravo dėl pareiškėjo išbraukimo iš įskaitos dėl jo elgesio laisvės atėmimo vietoje. Iki ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjui 44 kartus buvo taikytos nuobaudos už įvairius režimo pažeidimus, jis nebuvo nė karto paskatintas, be to, pareiškėjas anksčiau buvo atsakovui raštu pareiškęs, kad jis prieš bet ką gali panaudoti fizinį smurtą ar užpulti kitą asmenį. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį, padarymą, bylos nagrinėjimo teisme metu Kaišiadorių rajono apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu. Byloje pateikti psichologinių išvadų, charakteristikos duomenys patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjas neturi motyvacijos keisti savo elgesį, linkęs save sureikšminti, yra agresyvus, neatmetama galimybė, kad gali panaudoti fizinius veiksmus prieš kitus asmenis, neigiamai ir impulsyviai reaguoja į visas auklėjamąsias poveikio priemones, agituoja ir kitus nuteistuosius nepaklusti administracijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 2 d. Drausmės komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjas, buvo nuspręsta jį palikti įskaitoje dėl sistemingų režimo pažeidinėjimų, nestabilios emocinės būsenos, impulsyvumo, nepagarbaus elgesio su administracijos pareigūnais. 2009 m. gruodžio 2 d. Direktoriaus priimtu ginčijamu įsakymu Nr. 8-608 pareiškėjo buvimo įskaitoje terminas buvo pratęstas 6 mėnesiams. Teismas nurodė, kad tiek su Drausmės komisijos posėdžio protokolo išrašu, tiek su ginčijamu įsakymu pareiškėjas atsisakė pasirašytinai susipažinti, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog paminėtų dokumentų turinį jis asmeniškai matė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 str. 1 d.). BVK 10 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį taip pat nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Vadovaudamasis nurodytais BVK straipsniais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas objektyviai negali turėti Lietuvos Respublikos piliečio teisių visa apimtimi ir jo teisės pagrįstai gali būti ribojamos labiau negu kitų, jokių įstatymo uždraustų pavojingų veikų nepadariusių, asmenų. Teismas konstatavo, kad jam pateiktų duomenų visuma leido padaryti neginčijamą išvadą, jog Direktorius, įvertinęs nuteistojo charakteristiką, psichologų išvadas, tarnybinio pranešimo, Drausmės komisijos sprendimo, asmens bylos duomenis, kurie neginčijamai patvirtino, jog pareiškėjas neatsisakė sumanymo užpulti bei jo elgesys darėsi vis agresyvesnis, turėjo pakankamą pagrindą ginčijamu įsakymu pratęsti pareiškėjo buvimo linkusių užpulti įskaitoje terminą dar 6 mėnesiams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str.). Teismas taip pat konstatavo, kad nei Drausmės komisija, nei Direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą, nepažeidė jokių BVK, Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 133–139 punktų, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamo įsakymo priėmimo tikslingumą patvirtino ir pareiškėjo elgesys teismo posėdžio metu. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas sutiko (neginčijo įstatymų nustatyta tvarka) su pirminiu įsakymu dėl įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą, o nuo to momento jo elgesys darėsi tik agresyvesnis bei labiau neprognozuojamas. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsniu ir 88 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamo 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 8-608. Pareiškėjo skunde nurodyto prašymo suteikti jam nemokamą antrinę teisinę pagalbą teismas nelaikė savarankišku skundo reikalavimu, kadangi ABTĮ normos numato, jog toks reikalavimas negali būti nukreipiamas tiesiogiai teismui, nes tokiu būdu negali būti apginta, pareiškėjo manymu, pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 102) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepatenkino jo prašymo teismo posėdžio metu nuimti jam antrankius, motyvuodamas, kad jis gali užpulti. 2007 m. nebuvo užpuolęs jokio pareigūno, o nuimti antrankius prašė siekdamas turėti galimybę daryti įrašus bei naudotis teisine literatūra. Negalėdamas teismo proceso metu daryti garso įrašų, nėra tikras, ar posėdžio protokolas atitinka tikrovę. Teismo proceso metu buvo pažeisti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, 7 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, 13 ir 14 straipsniai. Teismas nebuvo nešališkas, nebuvo užtikrinta teisė jam turėti savo nuomonę.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112–114) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Pažymi, jog teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad Direktorius turėjo pakankamą pagrindą ginčijamu įsakymu pratęsti apelianto buvimo linkusių užpulti įskaitoje terminą 6 mėnesiams. Atsakovo nuomone, teismas priėmė sprendimą tik įvertinęs pateiktų ir viešame teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetą bei teisėtai ir teisingai pripažino, kad nei Drausmės komisija, nei Direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą, nepažeidė jokių BVK normų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę pas atsakovą, nuo 2008 m. sausio 11 d. (2008-01-11 įsakymu Nr. 8-17) jis buvo įrašytas į Nuteistųjų, linkusių užpulti įskaitą. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo buvimo šioje įskaitoje laiko pratęsimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojami nei paminėto įrašymo į Nuteistųjų, linkusių užpulti įskaitą teisėtumas ir pagrįstumas, nei pareiškėjo buvimo šioje įskaitoje iki skundžiamo įsakymo priėmimo faktas

Nagrinėjamai bylai yra aktualus ir aiškintinas nurodytus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (normų) taikymas. Tiesiogiai nurodytus teisinius santykius reglamentuoja Instrukcija (kuri yra skirta reglamentuoti ir tinkamai organizuoti Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų apsaugą ir priežiūrą, BVK ir Kardomojo kalinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą) bei specialiai nagrinėjamo ginčo santykiams reguliuoti skirtas Instrukcijos 138 punktas. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus šios Instrukcijos normos taikymo aiškinimas.

Instrukcijos 138 punkte (bylai aktuali 2007-06-12 įsakymo Nr. V-162 redakcija) nurodyta, kad „suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisija svarsto kas šešis mėnesius. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, apsaugos ir priežiūros tarnybos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, psichologinės grupės specialistas - charakteristiką, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą, drausmės komisija jį pateikia pasirašyti pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus direktoriui. Šį įsakymą pasirašius tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos direktoriui, tarnybinis pranešimas, išrašas iš posėdžio protokolo ir išrašas iš direktoriaus įsakymo (arba įsakymo ir protokolo kopijos) įdedami į suimtojo arba nuteistojo asmens bylą. Su įsakymu dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinami suimtieji ir nuteistieji, išbraukti iš įskaitos“.

Aiškindama nurodytą teisės normą, kolegija pirmiausia pažymi, kad joje numatytos informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, yra pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir, priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Pažymėtina, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užtikrinti suimtųjų arba nuteistųjų asmenų bei su jais kontaktuojančių asmenų saugumą.

Kolegija taip pat pažymi, kad aptariamoje teisės normoje nėra nurodyti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, todėl visais atvejais, vertinant aptarto pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei pateiktus argumentus, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo byloje esamų įrodymų įvertinimo išvadomis, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasVirgilijus Valančius