Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. J. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei LR CPK 123 str. 1 d. nuostatose numatyta tvarka, t. y. asmeniškai, buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovė nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas priima sprendimą atsakovei už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Sutinkamai su CK 6.263 str. 1 d. nuostatomis, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Sutinkamai su LR CK 6.266 str. 1 d. nuostatomis, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad draudėjai J. N. išduotas Būsto draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad laikotarpiu nuo 2017-08-10 iki 2018-08-09 buvo apdraustas draudėjos turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini),Vilniuje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įvykęs užliejimas nėra susijęs su bendro naudojimo objektų ir/ar konstrukcijų gedimais ir/ar avarijomis. Kadangi draudėjos J. N. butas buvo apdraustas ieškovo, šis išmokėjo 106 EUR dydžio draudimo išmoką, kuri paskaičiuota pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo turinio nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas atsakovei 2018-07-13 siuntė pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atlygino ieškovui žalą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Sutinkamai su LR CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal LR CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (LR CK 248 str. 1 d.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (LR CK 6.263 str.) (LAT nutartis 2010-02-23 nutartis Nr. 3K-3-59/2010). Žalą padariusiu asmeniu nagrinėjamu atveju laikomas asmuo, t. y. atsakovė iš kurios buto įvyko užliejimas, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje nėra duomenų, kad vandens užliejimo židinys buvo ne atsakovės bute, todėl atsakovės kaltė preziumuojama.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atsakovė, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė turėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (LR CK 6.263 str. 1 d.). Kadangi atsakovė padarė žalą draudėjui ir negrąžino ieškovui dėl padarytos žalos išmokėtos draudimo sumos, todėl ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.1015 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 1 d. nuostatomis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šallų susitarimai. Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 6,81 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas taikant 5 procentų metinių palūkanų normą už 469 dienas. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad jokių aplinkybių, paneigiančių atsakovės pareigą mokėti kompensacines palūkanas už patirtos žalos atlyginimą, nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl 6,81 EUR kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai.

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (112,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., 6.249 str., 6.261 str., 6.263 str. 1 d., 6.266 str. 1 d., 6.1015 str. 1 d., ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 106 EUR žalos atlyginimas ir 6,81 Eur kompensacinės palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (112,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 10 p. ir 93 str. 2 d., 98 str. ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur už advokato pagalbą.

Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. - 288 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 106 EUR žalos atlyginimą, 6,81 EUR kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (112,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.