Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1.; 2.4.2.

2009 m. birželio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. V. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009-04-16 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – laisves atemimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims ) menesiams bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. V. nuteistas už tai, kad neteisetai platino narkotines medžiagas, o butent jis, 2008-09-13 apie 14.00 val. atsigabeno narkotines medžiagas su savimi i Laisves atemimo vietu ligonine, adresu Lukiškiu g. 6, Vilniuje, kur bande perduoti 0,873 g. specialisto pripažinta narkotine medžiaga – heroina, sudeta i mišraine, laisves atemimo bausme atliekanciam nuteistajam G. V., taciau laisves atemimo vietu ligonines vyresnioji prižiuretoja M. Š., patikrinusi mišraines turini, joje surado narkotine medžiaga, t.y. nuteistasis V. V. padare nusikaltima, numatyta LR BK 260 str. 1 d.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, o prokurore – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide.

V. V. anksciau aštuonis kartus teistas, teistumas neišnykes ir nepanaikintas. Iš teistumu išvadu nepadare, nepasitaise ir toliau daro nusikaltimus. Nauja nusikalstama veika padare praejus vos keliems menesiams po laisves atemimo bausmes atlikimo pagal ankstesni nuosprendi (b.l. 55). Tai rodo, kad nuteistasis nelinkes daryti teigiamu išvadu, pasitaisyti, laikytis istatymu. Nuo 2005-12-08 del priklausomybes nuo narkotiniu medžiagu nuteistasis irašytas i priežiuros grupe Vilniaus priklausomybes ligu centre. Budamas darbingo amžiaus V. V. niekur nedirba. Darbo biržoje nuteistasis užsiregistravo ir mokytis pradejo tik po nusikaltimo padarymo (b.l. 127). Todel tiketina, kad tokiu budu jis tik siekia palengvinti savo teisine padeti. Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme V. V. laikytinas recidyvistu (nusikaltimu recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro viena ar daugiau tyciniu nusikaltimu (LR BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme (LR BK 56 str. 1 d.). Taigi terminuoto laisves atemimo bausme nuteistajam paskirta pagristai.

Skirdamas nuteistajam bausme, apylinkes teismas atsižvelge ir i tai, kad V. V. prisipažino padares nusikalstama veika, nuoširdžiai gailisi ir pripažino tai jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Nors pasak apelianto, teismas nepagristai jo atžvilgiu nepritaike LR BK 62 str. 1 d. nuostatu, taciau, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas tokia galimybe ivertino. Skirdamas nuteistajam bausme, teismas pažymejo, kad jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. 1 d. galimybes nera ir nurode išsamius motyvus. Kolegija šiai teismo išvadai pritaria. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad byloje nenustatyta, jog V. V. savo noru butu atvykes i policija ir pranešes apie nusikalstamos veikos padaryma, todel taikyti jo atžvilgiu šio straipsnio nuostatas nera jokio pagrindo. Savanoriškas atvykimas yra tada, kai asmuo savo noru, o ne šaukiamas atvykti ar sulaikytas pareigunu, atvyksta i institucija, igaliota vykdyti baudžiamaji persekiojima, ar praneša jai apie nusikalstamos veikos padaryma. Taciau, kaip mineta, V. V. buvo sulaikytas ir net neketino pats pranešti apie padaryta veika – pirminiu apklausu metu melavo, bande nuslepti tikrasias ivykio aplinkybes, nors veliau savo kalte pilnai pripažino.

Nuosprendyje teismas pasisake ir del LR BK 62 str. 2 d. taikymo. Taciau, nuteistojo V. V. atžvilgiu nenustatyta nei viena iš LR BK 62 str. 2 d. 1 - 6 p. numatytu aplinkybiu. Pažymetina ir tai, kad LR BK 62 str. 2 d. gali buti taikoma tik tada, kai byloje nustatomos bent dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes.

Kolegija atkreipia demesi ir i tai, kad taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesne, nei istatymo numatyta, bausme, yra teismo teise, bet ne pareiga. Ivertines visas bylos aplinkybes, nors ir esant LR BK 62 straipsnyje nurodytoms salygoms, kiekvienu konkreciu atveju teismas gali, taciau neprivalo ju taikyti.

Be to, skirdamas nuteistajam bausme, teismas ivertino ir bausmes vykdymo atidejimo galimybe (LR BK 75 str.). Taciau, LR BK 75 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos gali buti taikomos tik tuo atveju, jei padarytas nesunkus ar apysunkis nusikaltimai. Tuo tarpu LR BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkiu nusikaltimu kategorijai (LR BK 11 str.), todel nuteistojo atžvilgiu mineto straipsnio nuostatos negali buti taikomos.

LR BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintele terminuoto laisves atemimo bausme nuo dvieju iki aštuoneriu metu. Taigi apylinkes teismo paskirta bausme nuteistajam yra itin švelni ir dar labiau ja švelninti nera jokio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai apie šeimynine padeti bei mokymasi, nepaneigia paskirtos bausmes teisetumo ir nera pakankami sušvelninti jam paskirta ir taip švelnia bausme.

Kolegija pritaria apylinkes teismo padarytai išvadai, kad V. V. atžvilgiu nera pagrindo takyti kitas, švelnesnes bausmiu rušis, kadangi nebus pasiekti bausmes tikslai (LR BK 41 str.).

Taigi teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas istatymu reikalavimu, atsižvelge i visas svarbias bylos aplinkybes ir paskyre teisinga bausme. Keisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009-04-16 nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo V. V. apeliacini skunda atmesti.