Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovams E. K. ir advokatei Loretai Paulavičienei, atsakovo atstovei Linai Markevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Petrochema“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1-4, 30-33) paaiškino, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Delspinigių paskirtis - užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.), kurie paprastai skaičiuojami visada. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės atleisti nuo delspinigių neskaičiavimo ir jų pateikimo mokesčių mokėtojui, išskyrus tuos atvejus, kurie išvardinti MAĮ 96 str. 2 d., tačiau pareiškėja nepatenka į MAĮ 96 str. 2 d. reguliuojamą sritį. Akcizų įstatymo 19 str. 3 d. numatyta, kad akcizai administruojami MAĮ nustatyta tvarka. Pagal MAĮ (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija Nr. IX-2112) 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Remiantis MAĮ 97 str. 2 d., šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 str. 2 d. nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėja laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, todėl formaliai yra laikoma, kad pareiškėjai delspinigiai priskaičiuoti pagrįstai. Tačiau delspinigių skaičiavimas nepažeidžia pareiškėjos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl apskaičiuotų delspinigių panaikinimo.

UAB „Petrochema“ nuomone, Komisija tik formaliai įvertino jos pateiktus argumentus dėl atleidimo nuo priskaičiuotų 17 Lt muito, 45 919 Lt akcizo ir 8 428 Lt PVM delspinigių MAĮ 141 str. 1 d. pagrindu. Mano, kad nagrinėjant atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių klausimą yra būtina atsižvelgti į visas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje yra nustatytas tiesioginis ir betarpiškas sumokėtų muito, akcizo, PVM mokesčių ir pareiškėjo veiklos ekonominis ryšys bei nėra nustatyta pareiškėjo ketinimų sukčiauti arba piktnaudžiavimo padėtimi atveju. Ir priešingai, pareiškėja dėl poįstatyminių aktų netobulumo iki šiol negali atlikti įstatymo numatyto sumokėto akcizo mokesčio susigrąžinimo, kas patvirtinama Finansų ministerijos 2008 m. balandžio 23 d. raštu Nr.(14.21-020-5K-0808923)-6K-080450 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (18.3-31-2)-R-3857. Tokiu būdu UAB „Petrochema“ priskaičiuota delspinigių suma yra socialiniu požiūriu yra neteisinga.

Akcentuoja, kad Muitinės departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo delspinigių MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. pagrindu, neatsižvelgė į esmines ginčo aplinkybes, o tik formaliai pacitavo įstatymo nuostatas. Paaiškina, kad 2006 m. deklaravo importuotus produktus (skystą naftos parafiną C13, markė B ir skystą naftos parafiną C10-C13, markė B ) pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus kombinuotos nomenklatūros kodu 27101985. Vilniaus teritorinė muitinė su šiuo kodu sutiko ir deklaraciją priėmė. Praėjus pusei metų Vilniaus teritorinė muitinė deklaruotą KN kodą pripažino netiksliu ir pakeitė jį į KN kodą (duomenys neskelbtini), ko pasekoje pareiškėjo importuoti produktai tapo akcizo objektu ir sukėlė pareiškėjai prievolę mokėti akcizą bei papildomą dalį importo PVM. Būtent dėl Vilniaus teritorinės muitinės neveikimo (netinkamą KN kodą nustatė praėjus 6 mėn. nuo jo įvežimo), pareiškėjai buvo apribota galimybė pateikti importuotų produktų mėginius Muitinės laboratorijai, ir kas apsunkino teisę įrodyti, kad jos importuoti produktai nėra akcizo objektas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas šį ginčą, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo importuotų produktų mėginiai nebuvo paimti, todėl Muitinės laboratorijos tyrimas buvo atliktas remiantis tik dokumentine analize. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad MAĮ numatytą pažeidimą pareiškėja padarė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių ar dėl atsitiktinių aplinkybių poveikio (cas fortuit), kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių (100 str. 1 d. 2 p. taikymo prasme).

MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 str. 1 d. 3 p. nustatytas pagrindas (kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui). Teisminių ginčų metu dėl objektyvių priežasčių nepavykus įrodyti, kad UAB „Petrochema“ įvežti produktai nėra akcizo objektas (nebuvo galimybės pateikti importuotų produktų mėginių), jos veika formaliai buvo pripažinta pažeidžianti mokesčio įstatymo nuostatas, tačiau šis pažeidimas yra formalus ir realiai žalos Lietuvos biudžetui nepadarė. Savo nuomonę grindžia tuo, kad, pralaimėjusi teisminius ginčus, akcizą į valstybės biudžetą sumokėjo, tačiau valstybė iki šiol sumokėto akcizo už prekes, kurios buvo išpilstytos bei parduotos mažmeninės prekybos įmonėms ir panaudotos kitiems tikslams nei variklių degalai, kuras šildymui arba variklių priedai, negrąžino, kaip tai yra nustatyta finansų ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1K-318 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“. Tokiu būdu pareiškėja taip pat patiria žalą neatgaudama sumokėto akcizo.

Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatų, 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją deklarantas (nagrinėjamu atveju UAB „Petrochema“) teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia įvykdymą. Be to, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-340 patvirtinta Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcija suteikia deklarantui galimybę įsitikinti importuojamos prekės kodo pagal KN teisingumu prieš prekes pateikiant muitinės sankcionuotam veiksmui. Pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo. Taigi, ji nepagrįstai skunde teismui nurodo, kad pažeidimą padarė ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių.

MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. numatytas atleidimo nuo paskirtos baudos (delspinigių) pagrindas, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. UAB „Petrochema“ laiku nedeklaravus ir nesumokėjus privalomų mokesčių, valstybės biudžete nebuvo gautos pajamos ir tokiu būdu žala valstybės biudžetui buvo padaryta. Nesant įrodymų, kad žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, netaikytinas ir minėtame straipsnyje nustatytas atleidimo nuo paskirtos baudos (delspinigių) pagrindas.

Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 232 str. 1 d., Akcizų įstatymo 19 str. 2 ir 3 d., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 1 d., MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., už pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį skaičiuojami delspinigiai. MAĮ 97 str. 2 d. nustato, kad šio įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėti į biudžetą. Delspinigių sumos apskaičiuotos griežtai remiantis mokesčių įstatymais ir dėl mokestinės prievolės dydžio ginčas nekyla. Gali būti nagrinėjamos tik teisės aktais numatytos atleidimo nuo delspinigių galimybės, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi.

Remiantis MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas. Pareiškėjo manymu, skunde nurodytos aplinkybės leidžia pasinaudoti MAĮ 141 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatytomis atleidimo nuo delspinigių galimybėmis. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, jeigu atskira veika, nors ir pažeidžia mokesčio įstatymo nuostatas, bet nepadaroma žala biudžetui, pagal to paties straipsnio 1 d. 2 p., mokesčių mokėtojas nuo delspinigių mokėjimo gali būti atleistas, jei mokesčių įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, tačiau tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas.

Nagrinėjama situacija neatitinka pareiškėjo nurodytų MAĮ 141 str. nuostatų. Negalima teigti, kad pareiškėja pažeidimą padarė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios, kadangi pats importuotojas buvo atsakingas už savalaikį informacijos surinkimą, teisingą prekės kodo nustatymą ir teisingą visų reikalingų rekvizitų deklaravimą. Aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, siejamos su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure), ar atsitiktinėmis aplinkybėmis (cas fortuit), kurių poveikio asmuo negalėtų išvengti ir tam poveikiui niekaip negalėtų pasipriešinti, o nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

Remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d., pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Muitinės departamento 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-340 patvirtintoje Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcijoje yra detalizuota tvarka, kur ir kada gali kreiptis kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo ir gauti privalomąją tarifinę informaciją (PTI) prieš deklaruodamas prekes muitinei. Šia tvarka pareiškėja nepasinaudojo, nors tam turėjo visas galimybes. Teisingai deklaruoti prekes privalo importuotojas, o muitinė privalo kontroliuoti jo veiksmų teisėtumą tiek muitinio įforminimo metu, tiek po muitinio įforminimo, kiek tai numato muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Komisija, nuosekliai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą bei susiklosčiusias aplinkybes pripažino, kad bendrovė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, todėl negali būti konstatuota, kad ji dėl padaryto pažeidimo nėra kalta. Taip pat pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekso 78 str. nuostatos užtikrina muitinės teisę patikrinti dokumentus, susijusius su prekėmis, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra, po šių prekių išleidimo į laisvą apyvartą, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad deklaruota informacija galėjo būti neišsami ar neteisinga. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, muitinė laikėsi teisės aktų reikalavimų ir negali būti pripažinta, kad pažeidimas buvo padarytas dėl muitinės kaltės.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar mokesčių mokėtojas atleistinas nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2006 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 2TR-19-1232 UAB „Petrochema“ įregistravo 53 346 Lt akcizo, 9 179 Lt PVM, 2 652 Lt akcizo delspinigių, 340 Lt PVM delspinigių ir 6 253 baudos mokestinę prievolę, o 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2TR-19-429 pareiškėjai įregistravo 5 086 Lt muito, 53 316 Lt akcizo, 10 512 PVM, 6 734 Lt akcizo delspinigių, 1 328 Lt PVM delspinigių ir 6 892 Lt baudos mokestinę prievolę. Nesutikdama su tokiais teritorinės muitinės sprendimais, pareiškėja inicijavo mokestinį ginčą, kuris pasibaigė 2009 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (adm. byla Nr. A556-1010/2009) (MGK byla. l. 51-58). Pasibaigus mokestiniam ginčui, Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 5MA-34-1797 apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjai 17 Lt muito delspinigių, 45 919 Lt akcizo delspinigių ir 8 428 Lt PVM delspinigių (MGK byla, l. 42-44). Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 5MA-34-1810 UAB „Petrochema“ prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių atmetė kaip nepagrįstą (MGK byla, l. 46-47). Departamentas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-40 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1797 ir 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1810 (MGK byla, l. 24-25). Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją (MGK byla, l. 2-4). Ši 2010 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S-97(7-58/2009) patvirtino Muitinės departamento 2010 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1A-4.1236-40 (MGK byla, l. 64-68).

Pareiškėjos manymu, mokesčių administratorių ir Komisijos priimti sprendimai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus ir ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, sprendžia, kad tokia pareiškėjos pozicija yra teisiškai nepagrįsta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

MAĮ nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal MAĮ 100 str. 1 d. mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) (neteko galios nuo 2007 m. liepos 19 d.); 2) yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 str. 1 d. 3 p. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ 141 str. 1 d. reglamentuota, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 str. paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.

Įvertinus MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. suformuluotos teisės normos turinį, matyti, kad ji būtent mokesčių mokėtojui nustato pareigą įrodyti jos taikymo sąlygų buvimą, t. y. pagal šią normą būtent mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo ir jam tenka šių aplinkybių įrodinėjimo našta (onus probandi). Galima spręsti klausimą dėl MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. nuostatų taikymo tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie patvirtina tai, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso, įgyvendinimo nuostatų 199 str., būtent deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Tai reiškia, kad iš netinkamo prekės kodo pagal KN nurodymo kilusios neigiamos pasekmės tenka būtent deklarantui. Neįsitikinus, kad importuojamos prekės kodas nurodytas teisingai, UAB “Petrochema” pretenzijos dėl atitinkamų veiksmų šiuo atveju nepagrįstos. Būdama nepakankamai rūpestinga ir apdairi (pvz., nesikreipė į muitinės įstaigą dėl privalomosios tarifinės informacijos išdavimo ir kt.), bendrovė negali būti būti laikoma nekalta pažeidimo padaryme. Teisės aktai neįtvirtina muitinei pareigos pirminio patikrinimo momentu padaryti išvadą, ar jai pateikti dokumentai su nurodytais KN kodais iš esmės yra teisingi, taip pat paimti importuojamų produktų mėginius. O tai reiškia, kad MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. pagrindu pareiškėja negali būti atleistina nuo priskaičiuotų delspinigių ar baudų. Taip pat pažymėtina, kad ginčas dėl prekės kodo pakeitimo jau yra užbaigtas 2009 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (adm. byla Nr. A556-1010/2009). Todėl pakartotinai mokesčių priskaičiavimo pagrįstumas šioje byloje nebenagrinėtinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A15–141/2005, konstatavo, kad „MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindu yra – jei įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Aiškinant šią taisyklę darytina išvada, kad šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit) , kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir šių aplinkybių poveikio pasėkoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti“. Nagrinėtinu atveju kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos išreikšta pozicija, kad šioje byloje aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, nenustatyta. Kaip jau minėta, būtent pareiškėjos nerūpestingumas, neatidumas iš esmės ir lėmė neigiamų mokestinių pasekmių jai atsiradimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo, kadangi akivaizdu, kad laiku nedeklaravus ir nesumokėjus importo mokesčių, valstybės biudžetas nepapildomas ir taip atsiranda žala valstybės biudžetui. Be to, kaip teisingai pažymėta Komisijos sprendime, bendrovei nustatytos pareigos sumokėti apskaičiuotus mokesčius diena nesutampa su teisės juos susigrąžinti diena, t. y. valstybės biudžetas turėjo teisę tam tikrą laiką disponuoti mokėtina suma. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasikreipusi su prašymu grąžinti sumokėtą akcizą ir kad toks prašymas būtų bent iš dalies tenkintas.

Pareiškėja neakcentavo, kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, todėl MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. taikymo galimybė nesvarstytina.

Kitų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėja galėtų būti atleistina nuo delspinigių mokėjimo, mokestinėje byloje nenustatyta.

Kolegijos vertinimu, skundžiami mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti UAB „Petrochema“ nurodomais argumentais. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Petrochema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.