Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-750/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-24
Bylos Nr.
1-16-750/2026
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Nukentėjusysis
R. J.
Kaltinamasis
T. Z.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-750/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48359-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5; (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 24 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei,nukentėjusiajam R. J.,kaltinamajam T. Z., jo gynėjui advokatui T. Leščinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, iš jų paskutinius 6 kartus:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 2 metams. To paties teismo 2016-01-21 nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsniu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2015-11-02 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta 2 metai 10 dienų laisvės atėmimo;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine 36 parų arešto;

3) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-14 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

4) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-06-16 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2020-02-14 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 1 metams 2 mėnesiams;

5) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-04-17 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-05 nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, galutine 40 parų arešto. 2023-10-10 paleistas atlikęs bausmę;

6) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-10-11 nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2025-01-23) pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, paleistas 2025-10-31 iš Lietuvos kalėjimo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinai neatlikus 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Z. nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2024-12-10 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), stovyklavietės „(duomenys neskelbtini)“ esančiame namelyje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam R. J. tyčia dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, ne mažiau kaip 3 smūgius į krūtinę, ne mažiau kaip po 3 smūgius į kiekvieną nukentėjusiojo šoną ties šonkauliais ir taip nukentėjusiajam R. J. padarė poodines kraujosruvas ir muštines žaizdas kairės akies vokuose, poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje- skruoste, kairėje ausyje, muštinę žaizdą viršugalvyje, kairio smilkinio- viršugalvio sumušimą, odos nubrozdinimus veide, dešinės pusės 10-to, kairės pusės 11-to šonkaulių lūžimą užpakalinėse pažastinėse linijose ir nukentėjusiajam R. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. Z. teisiamojo posėdžio metu iš dalies prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškino, kad 2024-12-10 grįžęs iš darbo paskambino M. K. ir pakvietė jį pasivaikščioti prie marių. Einant sutiko R. J., kuris išėjo iš namelio esančio miškelyje prie marių. Jis buvo pagiringas. Nusipirkę degtinės visi nuėjo prie marių ir ten išgėrė degtinės. Einant per mišką atgal į (duomenys neskelbtini), jis su M. vedė, paėmę už rankų, R. J. Minėtas asmuo buvo labai girtas, nepaėjo. Einant R. J. kišinėjo koją, todėl, jį pasodinę ant suoliuko, paliko, nes manė, jog jis apsimetinėja. Laukė prie parduotuvės kol R. J. ateis. Prie parduotuvės sutiko V. B., su juo nuėjo pažiūrėti, kur dingo R. J. Jį rado gulintį, jis buvo kiek nuėjęs nuo suoliuko ant kurio buvo pasodinę. Jis su V. B. vedė R. J. Šis vėl ėmė kišinėti koją. V. B. pasiūlė eiti pas jį. Jis, užsimetęs R. J. ant peties, nunešė į V. B. namelį, esantį poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“. R. J. davė 20 eurų ir liepė nupirkti butelį degtinės. Jis nuėjęs į parduotuvę nusipirko sau cigarečių ir degtinės butelį. Prie parduotuvės sutiko G. Š., kurį pakvietė eiti pas V. B. Visi gėrė degtinę. V. B. neilgai pabuvęs su šunimi išėjo. R. J. atsigulė, tačiau atsikėlęs išgerdavo degtinės, parūkydavo ir vėl užmigdavo. Kai baigėsi R. J. degtinė, tuomet jie pradėjo gerti G. Š. degtinę, alų. Namelyje buvo tamsu, nes nebuvo elektros. R. J. norėjo prie stalo šlapintis. Tuomet jis supykęs sudavė R. J. kumščiu į nugarą, šoną. Kiek smūgių ir kur sudavė negali tiksliai nurodyti. Gal ir galėjo smūgiuodamas R. J. sulaužyti jo vienos pusės šonkaulius. Nematė kokius sužalojimus padarė, nes namelyje buvo tamsu. R. J. nuėjęs toliau nusišlapino ir grįžęs toliau gėrė degtinę. Kai ryte prieš darbą užėjo pas V. B., matė R. J., jo antakis buvo praskeltas. Po 20 valandos jie išsiskirstė, R. J. paliko V. B. namelyje. Po įvykio, kitą dieną ryte nuėjęs į V. B. namelį rado sumuštą R. J. Šis su G. Š. „taisė“ sveikatą. Jis liepė R. J. vykti pas gydytojus, kad jam susiūtų antakį. Šis sakė, kad nevažiuos.

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-12-10 vakare, (duomenys neskelbtini), stovyklavietės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje jis, T. Z. ir dar vienas asmuo, kurio nepažįsta gėrė degtinę. Jis davė 20 Eurų alkoholiui. Pamena, jog jam smūgiavo, kažkas jį laikė už rankų. Tuo metu jis gulėjo lovoje. Jam smūgiavo kumščiais, į šonkaulius sudavė alkūne. V. Z. smūgiavo į šonkaulius, veidą, į įvairias kūno vietas. Minėtas asmuo sudavė daugiau nei 5 smūgius. V. B. ir G. Š. pabėgo, nes suprato, jog T. Z. pasiuto. Apie įvykį nieko neatsimena, nes nuo smūgio į akį prarado sąmonę. Dėl ko jam T. Z. sudavė, negali pasakyti. Jam buvo prakirsta akis, lūžo šonkauliai. Kai T. Z. jį mušė patalpoje buvo dar vienas asmuo. Kitos dienos ryte L. J., atvykusi į namelį jo pasiimti, iškvietė policiją. Atvykę medikai jį pristatė į ligoninę. Įvykio dieną su T. Z. nesipyko, nežino dėl ko jį sumušė minėtas asmuo. Po įvykio ryte į namelį atėjęs T. Z. neliepė važiuoti pas gydytojus. Civilinio ieškinio nereiškia. Iki įvykio jis nebuvo sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi.

Liudytoja L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-12-11 apie pietus paskambino jos mama ir pranešė, kad R. J. yra sumuštas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ stovyklavietėje. Ji paskambino vyrui V., nes buvo išsigandusi. Prieš važiuodama paskambino K. B., kuris apie sumuštą R. J. pranešė jos mamai. Norėjo tiksliai sužinoti kuriame stovyklavietės namelyje yra R.. Atvažiavus į stovyklavietę ir, įėjusi į namelį ėmė šaukti, tačiau niekas neatsiliepė. Atėjo benamis vardu V., gyvenantis stovyklavietės namelyje. Jis sakė, jog R. parsivedė, kad šis nesušaltų. Be to, jis pasakė jog jį prieš dieną sumušė T. Z. Su minėtu asmeniu buvo dar vienas vyras, jis buvo aukštas, stambus. Benamis sakė, jog R. vienas laikė, o mušė - T. Z. R. gulėjo ant lovoje. Jo akis buvo ištinusi, iš jos bėgo kraujas, R. sakė, jog jam skauda šonai. Jis nenorėjo važiuoti namo, tačiau įkalbėjo jį pasirodyti gydytojams. Jis sunkiai atsikėlė iš lovos, reikėjo jam padėti, su jos pagalba nuėjo prie mašinos. Grįžus į namus netrukus, atsiprašęs iš darbo, parvažiavo sutuoktinis ir jis iškvietė greitąją med. pagalbą bei policiją.

Liudytojas G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-12-10, jis norėdamas išgerti, paskambino T. Z. ir pakvietė jį ateiti prie parduotuvės. Jis nupirko 0,7 litro degtinės. Užėję už parduotuvės dviese gėrė degtinę, vėliau atėjo dar vienas asmuo, kurio nepažinojo, tai R. J. Vėliau nupirko dar 0,7 litro degtinės. Išgėrimo metu T. Z. dėl kažko ėmė konfliktuoti su minėtu asmeniu ir šiam su delnu sudavė du kartus per sprandą. Vėliau šį asmenį pastūmė. Jam tai nepatiko, todėl nuėjo į namus. T. Z. kai išgeria tampa agresyviu, neprognozuojamu, gali net žmogų užmušti. Yra pats ne kartą nuo jo gavęs, dėl to vaikščiojo sužalotas. Minėtą dieną jis nebuvo stovyklavietėje „(duomenys neskelbtini)“ pas V. namelyje, R. J. niekur nevedė. Po įvykio nebuvo susitikęs su R. J., kaime girdėjo kalbas, kad buvo sumuštas minėtas asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. gruodžio mėn., dienos nepamena, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės jis susitiko su T. Z. Vėliau prie jų prisijungė M. K., G. Š. Parduotuvėje jis buvo nusipirkęs cigarečių, alaus. Visi nuėjo link marių. Eidami pamatėme ant žemės gulintį R. J., jį parvedė į stovyklavietę pas V. B. Minėtas asmuo buvo labai girtas. R. J. paguldžius į lovą, jis išėjo, o T. Z. pasiliko. R. J. buvo sveikas, nebuvo sužalotas. T. Z. išgėręs nėra agresyvus, bent su juo, apie minėto asmens elgesį išgėrus su kitais asmenimis nieko negali papasakoti. Įvykio vakarą pas jį buvo atėjęs V., jis pasiprašė nakvynės, nes jo namelyje buvo triukšmaujama.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyveno viename stovyklavietės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), namelyje. 2024-12-10 po darbo užėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Po to einant sutiko M. K., T. Z. Jie pasakė „ten guli tavo draugas prisigėręs“. Tai pasakė apie R. J. Lauke buvo šalta, todėl jis pasakė, jog negalima jo palikti, reikia parvesti. Nuėjus iki marių pamatė gulintį neblaivų R. T. Z. šį užsimetė ant pečių ir pusę kelio iki jo namelio nešė. T. Z. turėjo degtinės, visi gėrė. R. J. mažai vartojo alkoholio, nes jis buvo girtas. Iš pradžių jų kompanijoje buvo K., tačiau jis pasakęs, jog eina į tualetą, dingo. Vėliau prie jų kompanijos prisijungė G. Jis atsinešė butelį degtinės. Geriant R. su G. ėmė ginčytis, T. šoko į vidurį, norėjo juos išskirti. Jie ginčijosi dėl senų problemų, prisiminimų. Jis liepė T. nelysti, tačiau šis pasakė „pasitrauk šalin nes tu tuoj pats gausi“. Tai išgirdęs, jis pasiėmė šunį, ir nuėjo pas K., kuris leido pernakvoti. Kas įvyko po to kai jis išėjo, nežino, nes nematė. Kitos dienos rytą apie 7 val. sugrįžus į savo namelį rado nudraskytas užuolaidas, išvartytus baldus, lovoje gulėjo R., jo akis bei pagalvė buvo kruvini. Paklausus kas atsitiko, jis pasakė, kad jį sumušė T. 10 val. ryto jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Eidamas sutiko T. Paklausus „ką pridirbai, sumušei žmogų?“, jis pasakė, jog nieko nemušė. R. J. prašė leisti jam pasilikti jo namelyje, kol užgis akis. Netrukus atvažiavo ir R. kažkokia moteris išsivežė. T. Z. išgėręs yra neprognozuojamas. Jo manymu įvykio dieną, išgėrimo metu, K. išėjo, nes išsigando, kad T. Z. išgėręs gali prie jo kabinėtis.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo (fotolentelės) matyti, kad R. J. pranešė, jog 2024-12-10 vakare, apleistos stovyklos namelyje, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu jį sumušė T. Z. Apžiūrėjus įvykio vietą minėtu adresu nustatyta, kad toje vietoje yra poilsio namelis, kurio viduje po kėde yra susukti trys pagalvių užvalkalai, ant jų matyti raudonos dėmės (1 t., b. l. 1-12, 17-24).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. J. pateikė 3 pagalvių užvalkalus baltos spalvos su raudonomis dėmėmis (1 t., b. l. 106-108).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad minėti daiktai apžiūrėti, užfiksuoti individualūs jų požymiai, nufotografuoti (1 t., b. l. 109-111, 112-120), saugojami Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal paimto konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2024-12-13 aktą (1 t., b. l. 121).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2024-12-11 14 val. 11 min. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog grįžus į namus rado sumuštą brolį R. Minėtas asmuo nurodė, jog naktį jį rankomis sumušė pažįstami asmenys (1 t., b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. J. nustatyta poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje- skruoste, kairėje ausyje, muštinė viršugalvyje, kairio smilkinio- viršugalvio sumušimas, odos nubrozdinimai veide, dešinės pusės 10, kairės pusės 11 šonkaulių lūžimai užpakalinėse pažastinėse linijose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., koja, ranka, kumščiu, kokiu tai pagrindu, aplinkos daiktu ir pan., mažiausiai 7 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Neatmetama, kad kairio smilkinio- viršugalvio sumušimas galėjo gautis ir griuvimo metu, kiti sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės 10, kairės pusės 11 šonkaulių lūžimų užpakalinėse pažastinėse linijose sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1 t, b. l. 55-56).

Alkotesterių tikrinimų istorijoje užfiksuota, kad po įvykio, tai yra 2024-12-11 15 val. 51 min. R. J. nustatytas 1,67 promilių (vidutinis) girtumas ( 1 t., b. l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamasis T. Z. iš dalies pripažįsta kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, teigdamas, kad įvykio metu sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. J. į nugarą, šoną, tačiau abejoja, jog sulaužė minėtam nukentėjusiajam šonkaulius. Nors kaltinamasis neigia padaręs nukentėjusiajam šonkaulių lūžius bei kitus sužalojimus, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. J. parodymais, kad kaltinamasis įvykio metu kumščiais jam sudavė į veidą, šonkaulius bei į kitas kūno vietas dėl ko jam buvo padaryti sužalojimai galvos srityje, sulaužyti šonkauliai. Netikėti minėto nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, jis iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes tiek dėl įvykio pradžios, tiek dėl jo eigos nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymai nuoseklūs. Nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamojo smūgių sudavimo patvirtino ir liudytojas G. Š., kuris matė kaip T. Z. sudavė du kartus R. J. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl fizinio smurto pavartojimo jo atžvilgiu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas liudytojas tiesiogiai matė įvykį, nenustatyta aplinkybių sudarančių pagrindą jam apkalbėti T. Z. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis iki įvykio, būdamas neblaivus, buvo nugriuvęs, nes rado jį gulintį bei neatmeta galimybės, kad jis galėjo susižaloti iki įvykio. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę dėl nukentėjusiojo girtumo bei nugriuvimo iki įvykio, patvirtina ir liudytojai K. B., V. B. Nukentėjusysis neneigia, kad įvykio metu buvo neblaivus, tai patvirtina ir alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad po įvykio R. J. buvo nustatytas vidutinis girtumas. Tačiau liudytojas K. B. parodė, kad minėtas nukentėjusysis nors ir buvo nugriuvęs, tačiau iki nagrinėjamo įvykio jis buvo sveikas. Minėto liudytojo parodymai paneigia, kad iki įvykio nukentėjusysis buvo patyręs sužalojimus. Teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai remiantis nuosekliais nukentėjusiojo R. J., liudytojo G. Š., buvusio įvykio vietoje, parodymais nustatyta, kad T. Z. tyčia sudavė smūgius minėtam nukentėjusiajam taip padarydamas jam nesunkų sužalojimą, šių asmenų parodymus neabejotinai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Be to, aplinkybę, kad minėto nukentėjusiojo atžvilgiu buvo neteisėtai pavartotas fizinis smurtas patvirtino ir liudytojai L. J., V. B. kurie po įvykio atvykę į įvykio vietą rado R. J. sužalotą, tai yra matė sužalotą akį, bėgo kraujas, minėtas asmuo skundėsi, kad skauda šonai. T. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo R. J., liudytojų G. Š., K. B., L. J. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo bei jų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo, Daiktų apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Šie įrodymai tarpusavyje neprieštaraujantys, papildantys vieni kitus.

T. Z. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas kaltinamasis 2024-12-10 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), stovyklavietės „(duomenys neskelbtini)“ esančiame namelyje, išgertuvių metu, jis būdamas apsvaigęs, tyčia pavartojo fizinį smurtą R. J. atžvilgiu, tai yra šiam suduodamas kumščiu smūgius į veidą, galvą, krūtinę, šonus taip minėtam nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Civilinis ieškinys

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam T. Z. civilinį ieškinį dėl 197,87 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. J. gydymą (1 t., b. l. 64-65). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-09-29 nutartimi pirminė civilinė ieškovė – Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, pakeista jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., b. l. 86-87). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis sutiko su ieškiniu, neginčijo jo dydžio. Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu (1 t., b. l. 66) iš kurio matyti, kad minėtam nukentėjusiajam po įvykio VšĮ Šilutės ligoninėje buvo teikiamos skubios medicinos pagalbos paslaugos, atliekama kompiuterinė tomografija. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalis). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, sužalojimai nukentėjusiajam R. J. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl šiam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas civilinis ieškinys, t.y. iš kaltinamojo priteistina 197,87 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalos atlyginimui.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo T. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kadangi T. Z. tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo metu turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, minėtas asmuo pripažintinas recidyvistu ( BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į T. Z. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimą žmogaus sveikatai (1 t., b. l. 142-153), praėjus trumpam laikotarpiui nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už analogiško nusikaltimo (BK 138 straipsnio 1 dalis) padarymą, baustas administracine tvarka tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek po nusikaltimo padarymo už policijos iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimą, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, paskirtų baudų nėra sumokėjęs ( 1 t., b. l. 126-141). Taip pat į kaltinamojo elgesį, tai, kad po nusikaltimo padarymo jis neatsiprašė nukentėjusiojo R. J., nors turėjo galimybę tai padaryti, neatlygino padarytos turtinės žalos už minėto nukentėjusiojo gydymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad T. Z. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Esant tokiai situacijai pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti minėtam kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad T. Z. jam inkriminuojamą nusikaltimą (2024-12-10) padarė neįsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-10-11 nuosprendžiui, kuriuo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 ( vieniems) metams. Vykdant šį nuosprendį minėtas asmuo paleistas 2025-10-31 iš Lietuvos kalėjimo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinai neatlikus 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bendrinant bausmes T. Z. paskirtas su minėtu nuosprendžiu taikytinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, tai yra prie griežčiausios bausmės, tai yra šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-10-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatytina minėtam asmeniui galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytina T. Z. atlikta bausmė pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-10-11 nuosprendį.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė į bylą 2025-09-29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo T. Z. 237,02 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Tomo Leščinsko suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam kaltinamajam nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 102).

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, teismo 2025-06-13 nutartimi (2 t., b.l. 67-68) kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nes vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, nes bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. Z. atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajama kalėjime pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-10-11 nuosprendį, todėl minėtam kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Minėtos tarnybos sprendimu (2 t., b. l. 78) kaltinamajam parinktas advokatas T. Leščinskas, kuris T. Z. gynė pirmosios instancijos teisme.

Kaltinamasis T. Z. yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo jų mažinti ar visai jų nepriteisti. Įvertinus bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę teisiamuosiuose posėdžiuose, darytina išvada, kad prašomos išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios susidarė teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, yra pagrįstos, todėl jos išieškotinos iš minėto kaltinamojo.

T. Z. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra pagalvių užvalkalai (3 vnt.), saugojami Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal paimto konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2024-12-13 aktą (1 t., b. l. 121), kaip menkavertis turtas, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu teismas,

nusprendžia:

T. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie prie griežčiausios bausmės, tai yra šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-10-11 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti T. Z. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, T. Z. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmę įskaityti atliktą bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-10-11 nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią paskirtos šiuo nuosprendžiu skaičiuoti nuo T. Z. sulaikymo.

T. Z. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisių perėmėjos – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. Z. 197,87 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 87 ct) ) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įpareigojant priteistą sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Išieškoti iš T. Z. 237,02 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 2 ct) valstybės naudai už antrinę teisinę pagalbą. Nurodytą sumą (237,02 Eur) sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų nurodytų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra pagalvių užvalkalus (3 vnt.), saugojamus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal paimto konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo 2024-12-13 aktą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė