Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajai J. R., jos gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji ten pat, teista 2015-10-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. 1 d. keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2017 m. kovo 26 d. apie 15.00 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone žiauriai elgėsi su gyvūnu – tyčia išmetė 5 mėnesių amžiaus kalytę pro balkoną, dėl ko kalytė nukrito iš ketvirto namo aukšto ant asfaltuotos kelio dangos, tuo sukėlė gyvūnui išorinius ir vidinius sužalojimus – negausiai kraujuojančią žaizdą odoje snukio ventralinėje dalyje, kairėje pusėje po apatiniu žandikauliu, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžį, kairės galinės kojos dislokuotą skersinį lūžį, dubens kaulų du dislokuotus skersinius lūžius bei sutrikdė galinių kojų inervaciją.

Kaltinamoji dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2017 m. kovo mėn., galėjo būti ir 26 diena, apie 15 val., išgėrusi alkoholio buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasiėmė šunelį ir išėjo į balkoną. Šuniukas balkone pasimuistė, išsprūdo jai iš rankų ir iššoko per balkoną. Gailisi dėl to kas atsitiko. Tyčia išmetė šuniuką per balkoną, pripažįsta kad metė šuniuką, gailisi kad taip atsitiko. Suvokė, kad išmesdama šuniuką gali sukelti jam skausmą, pražudyti. Taip pat nurodė, kad šuniukas iškrito dėl to, kad pats išslydo išlydo jai iš rankų. Suteikus kaltinamajai paskutinį žodį ji nurodė, kad blogai padarė, gailisi, prašo atleidimo.

Liudytojas T. K. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į namus grįžęs išgėręs susiginčijo su J. Ji paėmė šuniuką į rankas. Šuniukas balkone susimuistė ir jai balkone išsprūdo iš rankų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos patvirtino, nurodydamas, kad buvo taip, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo protokole. J. metė kalytę, pati metė kalytę.

Teismas BPK 276 str. 4 d. pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsino liudytojo T. K. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Apklausiamas kaip liudytojas T. K. K. parodė, kad su sugyventine J. R. kartu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 metų spalio ar lapkričio mėnesį jų dukra į namus atnešė kalytę, kuria rūpinosi jis ir sugyventinė. 2017-03-26, apie 15 val. jis namo grįžo neblaivus ir ruošėsi išvesti kalytę į lauką. Tuo metu neblaivi sugyventinė iš po fotelio rankomis ištraukė kalytę, įėjo į balkoną ir ją abiem rankomis metė per balkoną žemyn. Matė, kad išmesta kalytė nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Jis kalytę parsinešė namo, jai iš burnos bėgo kraujas, ji nejudėjo. Po to kalytę nusinešė pas kaimyną V. B. ir pastarajam pasakė, kad sugyventinė išmetė kalytę iš balkono. Kaimynas V. B. iškvietė policijos pareigūnus. Nežino, kodėl sugyventinė išmetė kalytę. Sugyventinė po patirto insulto, turi problemų su nervais, ji negali gerti alkoholinių gėrimų, o išgėrusi daro nesąmones. Jam žala nepadaryta (b. l. 37, 38).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad J. R. yra jo kaimynė, kuri gyvena su sugyventiniu T. 2017 metų kovo mėnesį, dienos tiksliai nepamena, po pietų, pas jį į namus atėjo kaimynas T. Pastarasis papasakojo, kad J. R. išmetė jų šuniuką iš balkono. Po to T. šuniuką atsinešė pas jį. Matė, kad šuniukas yra perlinkęs, persisukęs, ne natūralioje padėtyje. Šuniukas inkštė, cypė, matėsi, kad jis kankinasi. Tuo metu ir T. ir J. R. buvo neblaivūs. J. R. būdama neblaivi yra agresyvi (b. l. 44, 45).

Iš 2017-03-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta– butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas butas yra namo 4 aukšte. Taip pat apžiūrėta prie minėto namo ant važiuojamosios dalies kur rasta 6x7 cm dydžio raudonos spalvos dėmė (b. l. 11- 20).

2017-04-10 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos dr. L. K. smulkiųjų gyvūnų klinikos atsakyme į gautą užduotį nurodyta, jog kalytei nustatyti šie išoriniai sužalojimai: negausiai kraujuojanti žaizda odoje snukio ventralinėje dalyje, kairėje pusėje (po apatiniu žandikauliu); nustatyti šie vidiniai sužalojimai: stebimas kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis be dislokacijos, stebimas kairės galinės kojos dislokuotas skersinis lūžis be dislokacijos distalinėje dalyje ties metafize, stebimi dubens kaulų du dislokuoti skersiniai lūžiai os pubis ramus caudalis srityje ir tuber sacrale lūžis. Nustatyta sutrikdyta galinių kojų inervacija. Sužalojimai nėra seni. Patirti sužalojimai odoje gali būti patirti ką tik arba kelių valandų bėgyje, iki paros. Kauliniai sužalojimai ne senesni nei trijų parų laikotarpio. Sužalojimai galėjo atsirasti dėl patirtos sunkios traumos. Sužalojimai galėjo atsirasti dėl stipraus smūgio. Traumai susidaryti galėjo pakakti ir vieno trauminio poveikio, tačiau galėjo susidaryti ir nuo poveikių visumos. Pristatytas gyvūnas buvo šoko būsenos, patyręs daugybinius kūno sužalojimus. Gyvūnas jautė stiprų skausmą. Gyvūnas galėjo žūti nesuteikus būtinos pagalbos. Gyvūnas yra suluošintas, sunku nustatyti ar po gydymo gyvūno funkcionalumas bus pilnai atstatytas (b. l. 27- 31)

Įrodymų vertinimas.

BK 310 straipsnio 1 dalis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną. Įstatymas įtvirtina du objektyviuosius alternatyvius nusikalstamos veikos požymius, t. y. žiaurus elgesys su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir gyvūno kankinimas. Nagrinėjamoje byloje J. R. inkriminuotas žiauraus elgesio su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas buvo suluošintas, požymis. Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Ši veika gali pasireikšti tiek tęstiniais veiksmais, tiek ir vienkartiniu poelgiu, pavyzdžiui, veiksmu, kuriuo gyvūnui tiesiogiai atimama gyvybė arba jis suluošinamas. Iš bylos duomenų matyti, ką patvirtino ir pati J. R., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pro balkoną iškrito namie laikomas šuo. Nors kaltintosios parodymai teisme nebuvo nuoseklūs- vienu metu ji tvirtino, kad šuo pasimuistė, išsprūdo jai iš rankų ir iššoko per balkoną, tačiau vėliau ji taip pat pripažino, kad tyčia metė šuniuką per balkoną. Taip pat ji patvirtino, kad suvokė, kad išmesdama šuniuką gali sukelti jam skausmą, pražudyti. Aplinkybę, kad šuo buvo tyčia išmestas per balkoną, patvirtino ir liudytoju apklaustas T. K. K. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus matyti, kad neblaivi jo sugyventinė, tarp jų kilus konfliktui, iš po fotelio rankomis ištraukė kalytę, išėjo į balkoną ir ją abiem rankomis metė per balkoną žemyn. Taigi šuo konflikto metu buvo po foteliu ir jokios būtinybės jo iš ten išraukti nebuvo. Atsižvelgus į tuo metu namie buvusią pakankamai aštrią konfliktinę situaciją, bylos duomenis, kad išgėrusi J. R. tampa agresyvi ir daro nesąmones (T. K. K. ir V. B. parodymai), T. K. parodymus ir paties J. R. teismo posėdžio metu duotus parodymus (nors ji apklausiama tvirtino kad šuo pasimuistė, išsprūdo jai iš rankų ir iššoko per balkoną, tačiau vėliau pripažino tyčia išmetusi šunį bei supratusi kad tokias veiksmais gali sukelti jam skausmą), laikytina, kad ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. tyčia išmetė šunį per balkoną, t. y. žiauriai elgėsi su gyvūnu. J. R. teisme patvirtino, kad mesdama šunį iš balkono suprasto, kad tokiais veiksmai gali sukelti jam skausmą, pražudyti. Šie J. R. veiksmai rodo jos nepateisinamą negailestingumą, savivalę ir tuo pačiu žiaurų elgesį su gyvūnu, dėl ko šis buvo suluošintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad J. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamosios J. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta tyčinė nesunki nusikalstama veika dorovei. Nusikalstama veika baigta, padaryta dėl niekuo nepateisinamų priežasčių, namuose kilus konfliktui su T. K. K.. Taip pat atsižvelgtina į švelnesnes kilusias pasekmes- šuo buvo suluošintas. J. R. nedirba, registruota darbo biržoje (b. l. 80, 81), ir kaip paaiškino teismo posėdžio metu, turi sveikatos problemų ir dirbti iš esmės negali. Ji nėra registruota VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse (b. l. 84). J. R. bausta administracine tvarka (paskutinį kartą 2014 m.), taip pat teista už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, teistumas išnykęs (b. l. 70- 71, 74- 75). Taigi ši kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat J. R. turtinę padėtį (ji nedirba, paskirtos adm. baudos nėra mokamos), bei kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 310 str. numatyto nusikaltimo padarymą J. R. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį, ir jos vykdymą atidedant bei skiriant įpareigojimus, nes jos asmenybė nėra tiek pavojinga, kad ją reiktų izoliuoti nuo visuomenės. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. R. skirtini įpareigojimai: 1) pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šunį, 2017-03-26 perduotą VšĮ „Pifas“ (2017-03-26 priėmimo perdavimo aktas, b. l. 23), palikti VšĮ „Pifas“ žinioje.

Kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64- 65). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 str.,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio pirmoje dalyje ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., paskirtos 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant nuteistąją viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje; 2) be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Šunį, perduotą VšĮ „Pifas“, palikti VšĮ „Pifas“ žinioje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.