Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1960-668/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
1-1960-668/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20187-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
I. V.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1960-668/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20187-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,

kaltinamajai I. V.

laiduotojai J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. V. 2022 m. birželio 5 d., apie 12.47 val., Šilainių pl. 3, Kaune, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 13.05 val. jai nustatytas mažiausias 2,66 promilių, sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji I. V. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse ji su drauge išgėrė ir nuėjo miegoti. Atsikėlusi nesijautė girta, jautėsi normaliai, todėl nusprendė vairuoti. Važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) mikrorajone, iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Prie Romainių mikrorajone esančių kapinių ją sustabdė policija ir du kartus alkoholio kiekio matuokliu patikrino blaivumą. Buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nors ji to nesitikėjo, pripažino kaltę. Vairavo sutuoktino automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra jos ir sutuoktinio bendra nuosavybė. Šiuo metu automobilis yra paimtas policijos. Savo veiksmus ji vertina neigiamai. Pirmą kartą ji yra tokioje situacijoje, ateityje tai nepasikartos. Mažai vartoja alkoholį, kodėl taip nutiko nagrinėjamu atveju paaiškinti negalėjo. Iš klaidos pasimokė. Taip pat nurodė, kad turi du vaikus: (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų. Jos atlyginimas yra minimalus. Vyras du mėnesiu dirba užsienyje, užmokesčio už darbą nėra gavęs. Jam darbo užmokestis sumokamas, kai užbaigiamas projektas.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamosios I. V. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

2022 m. birželio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. birželio 5 d. apie 12.47 val. Šilainių pl. 3, Kaune, kelyje sustabdytas pavojingai manevruojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojai I. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), 12.49 val. pirmo blaivumo alkotesteriu patikrinimo metu nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, 13.05 val. antru patikrinimu nustatytas 2,66 promilių neblaivumas. Blaivumas tikrintas alkotesteriu „Alocest 6810“, Nr. ARFM-0377, patikros sertifikato Nr. 1541293. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 1-4).

2022 m. birželio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto R. Š. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2022 m. birželio 5 d. jis dirbdamas kartu su specialiste K. K., 12.36 val. gavo budėtojo pranešimą, kad link Kauno važiuoja pavojingai manevruojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį jie sustabdė ties Šilainių pl. 3, Kaune. Priėjus prie automobilio, nustatyta, jog jį vairuoja I. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. I. V. teigė alkoholį vartojusi naktį, apie 03.00 val. Ryte alkoholio nevartojo. Patikrinus jos blaivumą alkotesteriu „Alocest 6810“, Nr. ARFM-0377, patikros sertifikato Nr. 1541293, 12.49 val. pirmu pūtimu jai nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, 13.05 val. antru pūtimu, jai nustatytas 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 39).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2022 m. birželio 5 d. alkotesteriu „Alocest 6810“, Nr. ARFM-0377, patikros sertifikato Nr. 1541293, I. V. 12.49 val. pirmu tikrinimu nustatytas – 2,76 promilių neblaivumas, 13.05 val. antru tikrinimu – nustatytas 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 32-33).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šilainių pl. 3, Kaune, ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje fotografuota, sudarytos foto lentelės. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, paimtas I. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1984 m. gruodžio 28 d. išduotas Didžiojoje Britanijoje, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 14-22).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2022 m. birželio 6 d. I. V. savanoriškai pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą NR. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74-76).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra V. V. (b. l. 30).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. V. dėl Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumo laipsnis, pasitvirtino. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai. Nors kaip nurodė kaltinamoji, alkoholinius gėrimus ji vartojo dieną prieš nagrinėjamą įvykį ir įvykio metu nesijautę apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau pažymėtina tai, jog jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (nustatytas 2,66 promilių neblaivumas), neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Taigi nors kaltinamoji alkoholinių gėrimų ir nevartojo įvykio dieną, tačiau žinojo, kad juos vartojo iš vakaro, taip pat žinojo išgerto alkoholio kiekį, todėl suprato, kad transporto priemonę vairuoja būdama neblaivi ir norėjo taip veikti, jos veiksmai pasireiškė tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius. Aplinkybę dėl to, jog kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai, minėtas neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad I. V. buvo nustatytas didesnis nei 2,66 promilių neblaivumo laipsnis bei kiti rašytiniai įrodymai.

Byloje nėra duomenų, kad šie duomenys būtų gauti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir pagrįstai laikytini I. V. kaltės įrodymais. Tokiu būdu laikytina visiškai įrodyta, kad I. V. 2022 m. birželio 5 d., apie 12.47 val., Šilainių pl., Kaune, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 13.05 val., jai nustatytas mažiausias 2,66 promilių.

IV. Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant kaltinamosios I. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas 2022 m. rugpjūčio 9 d. byloje gautas J. K. prašymas dėl jos paskyrimo laiduotoja.

Pateiktu prašymu J. K. prašo: 1) paskirti ją I. V. laiduotoja ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1960-668/2022 I. V. atžvilgiu nutraukti; 2) Panaikinti I. V. paskirtas kardomąsias priemones; 3) Panaikinti I. V. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Prašyme nurodoma, kad I. V. atitinka BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, kurioms esant yra galimybė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. K. geriausia draugė. Jos nuolat bendrauja, visada padeda viena kitai, rūpinasi tarpusavio šeimų gerbūviu ir tarp jų yra labai stiprus socialinis ryšys. J. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nurodo, yra darbšti, pareiginga. Drausminių nuobaudų darbe nėra turėjusi. Nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Jos nuomone, ji yra tinkama laiduotoja, atleidžiant jos draugę I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra dirbanti, niekada nebuvo teista, neturi žalingų įpročių. Jos nuolat bendrauja, palaiko glaudžius ryšius, todėl ji gali prižiūrėti I. V., bandyti ją apsaugoti nuo žalingų įpročių bei skiepyti jai tinkamas vertybes. Jos dažnai susitinka, bendrauja telefonu. Nurodo, kad jos gyvenimo būdas yra pavyzdys ir siekiamybė, todėl galėtų padėti I. V. eiti tinkamo gyvenimo kryptimi. I. V. stengiasi bei toliau sėkmingai stengsis pakeisti savo gyvenimo būdą, visiškai atsikratyti žalingų įpročių, šiuo metu ji sąžiningai ir atsakingai dirba. Anksčiau I. V. neteista. Iš nagrinėjamo įvykio I. V. pasimokė, ateityje tokių klaidų nedarys ir laikysis įstatymų (b. l. 102-103). Kartu su prašymu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. K. charakteristika, kurioje nurodyta, kad J. K., gimusi (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. sausio 13 d. Per šį laikotarpį ji pasižymėjo darbštumu, atsakingumu, sąžiningumu. Visas jai pavestas darbo užduotis J. K. įvykdo profesionaliai bei rodo iniciatyvą dirbdama. Ji ne tik padeda kolegoms spręsti darbines problemas, bet vertina ir priima kitų paramą. Taip pat kolektyve yra draugiška ir lengvai bendraujanti. Darbuotoja drausminių nuobaudų neturi (b. l. 104).

Teismui išsireikalavus duomenis apie galimą laiduotoją J. K., iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo nustatyta, kad ji neteista (b. l. 111), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nustatyta, kad J. K. minėtu laikotarpiu administracine tvarka nebausta.

Kaltinamoji I. V. teisiamojo posėdžio metu palaikė byloje gautą prašymą dėl laidavimo. Paaiškino, kad su J. K. yra kaip šeima, nes ji neturi nei motinos, nei tėvo. Giminystės ryšių su J. K. nėra, tačiau ji neturi giminių. Jos bendrauja daugiau nei 15 metų. Abi gyvena skirtingose Kauno vietose. J. K. jai geriausia draugė, jos patarimai kaip mamos. Jos kartu lankosi muziejuose, teatre, švenčia metines šventes. J. K. yra jai autoritetas, ji atsižvelgia į jos patarimus. J. K. teikia jai pagalbą, prižiūri jos vaikus, juos paima iš mokyklos. Per mėnesį jos susitinka keletą kartų, pagal galimybes, taip pat susitinka savaitgaliais. Susiskambina kasdien, J. K. žinomas jos gyvenimas, šeima.

J. K., apklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad su I. V. susipažindino jos buvusi bendradarbė. Charakteriams sutapus, jos ėmė bendrauti. Apie nagrinėjamą įvykį sužino kitą dieną. I. V. veiksmus vertina neigiamai, daug priekaištavo jai dėl to. Tiki, kad ji jos patarimų klauso. Jos pasiskambina. Tikisi, kad I. V. daugiau nusikalstamų veikų nepadarys, I. V. taip pat tuo tiki. Jos nuomone, I. V. yra nuostabus žmogus. Būna atvejų, kai jų nuomonės nesutampa, tačiau mano, kad ji yra geras žmogus. Jos atlyginimas neatskaičius mokesčių yra – 1 200 Eur. Atskaičius mokesčius – 800 Eur. Tai yra vienintelės jos gaunamos pajamos, ji yra viena, todėl prašo laidavimą skirti be užstato.

Kaltinamoji I. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 61), yra vieną kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviai (b. l. 62). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). I. V.. Kaltinamoji psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruota (b. l. 36, 38).

Įvertinus kaltinamosios I. V. asmenybę, tai, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino visiškai, žala nusikalstama veika nebuvo padaryta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji I. V. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina, kad nustatytos visos sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. yra tinkama būti laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo ir atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas. Kaltinamoji I. V. ir J. K. yra artimos draugės jau daugiau nei 15 metų, J. K. kaltinamajai atstoja artimus giminaičius, kurių ji neturi. I. V. ir J. K. gyvena tame pačiame mieste – Kaune, susitinka keletą kartų per mėnesį. J. K. yra vyresnė 17 m., todėl pasidalina su kaltinamąja turima gyvenimiška patirtimi, patarimais. Kaltinamosios teigimu ji yra jai autoritetas, atstoja jai giminaičius, kurių ji neturi, be kita ko, padeda jai auginant vaikus. J. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad J. K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi kaltinamajai I. V. autoritetą ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą 1 metams. Atsižvelgiant į laiduotojos finansinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato. Baudžiamoji byla kaltinamosios I. V. atžvilgiu nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. I. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jai nustatytas mažiausias 2,66 promilių neblaivumas, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. Taigi, kaltinamajai kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2022 m. birželio 6 d.).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. V., būdama neblaivi, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamosios I. V. gynėja teisiamojo posėdžio prašė netaikyti automobilio konfiskavimo, kadangi automobilis registruotas sutuoktinio vardu ir tai yra jų bendra jungtinė nuosavybė, o konfiskuoti pusę automobilio vertės pagal į bylą pateiktas pažymas. Vis dėl to, teismo vertinimu, tai, kad automobilis yra registruotas kaltinamosios sutuoktinio vardu ir priklauso kaltinamajai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negali būti laikoma kliūtimi jį konfiskuoti. Be to, nenustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar kaltinamosios sutuoktinis suteikė jai automobilį arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks jis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į tai, kad jis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek I. V., tiek jos sutuoktiniui V. V. Pats faktas, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajai ir jos sutuoktiniui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Kitų duomenų, kuriais vadovaujantis automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalis).

Išaiškintina, jog vadovaujantis teismų praktika, žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš I. V., valstybės naudai prašoma išieškoti 101,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BPK 431 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu iki atvykimo į teismą nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo neturėjo pasikvietęs gynėjo ar gynėjas jam nebuvo pakviestas arba jeigu gynėjas, kurį buvo pasikvietęs nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar kurį šiam asmeniui buvo pakvietęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, dėl užimtumo ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, kaltinamąjį gina teismo paskirtas gynėjas. Tokiam gynėjui turi būti sudarytos sąlygos iki teismo posėdžio pradžios susitikti su ginamuoju ir susipažinti su teismui pateikta medžiaga.

Nagrinėjamu, atveju kaltinamoji buvo sudariusi susitarimą dėl teisinių paslaugų, tačiau būdama nepatenkinta jai teikiamomis paslaugomis sutartinius santykius su pasirinktu gynėju nutraukė ir naujo nepasirinko, todėl jai buvo paskirta Valstybės tarnybos garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Loreta Daukšienė (b. l. 115). Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo I. V., bei tai, kad kaltinamosios gaunamas darbo užmokestis, kaip ji nurodo, yra minimalus, ji ir jos sutuoktinis augina du nepilnamečius vaikus, spręstina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77-80) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamosios I. V. vairuotojo pažymėjimas (b. l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 76), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

I. V. perduoti laiduotojos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, skirti I. V. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 6 d.;

- konfiskuoti I. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

I. V. vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Išaiškinti I. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Raimundas Mikšta