Telšių apylinkės teismo sprendimas, 2-214-721/2014

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-04-15
Bylos Nr.: 2-214-721/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01520-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nadežda Kiubienė
Ieškovas: D. V.
Atsakovas: I. V.
Trečiasis asmuo: V. V., S. L.

Civilinė byla Nr. 2-214-721/2014Teisminio proceso Nr.2-47-3-01520-2013-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.3.,77.4.4.;78.2.1, 116.1.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 15 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms D. J., J. S., dalyvaujant ieškovo D. V. atstovei advokatei D. L.-M., atsakovei I. V., jos atstovei advokatei M. C., tretiesiems asmenims V. V., V. V., išvadą duodančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei L. K.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei I. V., tretiesiems asmenims V. V., V. V., S. L., institucijai, duodančiai išvadą, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės I. V. priešinį ieškinį dėl priteisto išlaikymo padidinimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. V. pareiškė teisme ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką ir pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimu priteisto iš jo išlaikymo vaikui dydį. Ieškinyje jis nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 m. spalio mėn. 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės I. V. santuoka. Teismo sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas, kad jis su sūnumi A. V., gim. 2007-04-07, bendraus pagal išankstinį susitarimą su I. V., apie tai informavęs ją prieš 24 valandas. Sūnaus išlaikymui iš jo buvo priteista po 150 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Be to, šalys buvo susitarusios, kad jis perves Norvegijoje mokamą pašalpą, kas sudarė 413,68 Lt kas mėnesį, į sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą. Iki 2011 metų pabaigos jam nebuvo trukdoma bendrauti su sūnumi pagal minėtą susitarimą. Vėliau atsakovė pradėjo ieškoti įvairiausių nepagrįstų priežasčių neleisti jam pasimatyti su sūnumi A., pasiimti jį iš namų ilgesniam laikui. Atsakovė aiškina, kad dėl vaiko sveikatos būklės ir jo poreikių nesutinka, kad su vaiku jis susitiktų ne vaiko gyvenamojoje vietoje, ar jai nebunant kartu su vaiku. Jis ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydamas suteikti jam galimybę pabendrauti su sūnumi kitokiu būdu nei kaip leidžia tai daryti atsakovė. Buvusi sutuoktinė nevykdo aukščiau nurodyto teismo sprendimo ir pareigos suteikti galimybę ieškovui bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Ieškovas pažymėjo, jog ne tik atsakovę, bet ir ieškovą sieja artimas ryšys su šalių nepilnamečiu vaiku ir tai jis mato, kad ir trumpai bendraudamas su vaiku. Su atsakove dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo susitarti nepavyko, todėl prašo nustatyti sekančią bendravimo su vaiku tvarką: jis turi teisę pasiimti A. V. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su juo lyginiais metais per jo gimtadienį, t.y. balandžio 7 d., nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 26 d. 21 val., lyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 11 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 21 val., nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu nuo 11 val. iki antrosios Velykų dienos 21 val.; tokia bendravimo su anūku tvarka siūlo nustatyti ir jo tėvams, t.y. A. V. seneliams Virginijai ir V. V.. Ieškovui negalint vaiką pasiimti numatytomis švenčių dienomis šią teise gali pasinaudoti A. V. seneliai Virginija ir V. V.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, prašo nustatyti, kad jis gali netrukdomai bendrauti su vaiku tik grįžęs į Lietuvą prieš 5 dienas įspėjęs I. V. el.paštu (duomenys neskelbtini) apie numatomą grįžimą į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą ieškovas turi teisę pasiimti vaiką ir netrukdomai bendrauti su juo mažiausiai 7 dienas, jei tomis dienomis vyksta vaiko mokslai jis rūpinasi vaiko tinkamu pasiruošimu pamokoms, pristato bei pasiima jį į ir iš mokyklos; vasaros ir žiemos atostogų metu jis turi teisę pasiimti, taip pat, vežtis vaiką atostogauti į užsienio šalis, kelionių trukmė mažiausiai gali tęstis 15 dienų. Apie numatomas keliones D. V. įspėja I. V. prieš 30 dienų el.paštu (duomenys neskelbtini) I. V. be pateisinamos pagrįstos priežasties neleidus vaikui vykti su tėvu atostogauti pastarasis turės teisę reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. atlyginti už įsigytą bet nepanaudotą kelialapį ir pan.; abu tėvai pagal bet kurio raštišką reikalavimą el.paštu(duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu, gali keisti bendravimo su vaikais tvarką atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai ar telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų. Taip pat jis nurodė, jog nuo 2013-09-01 nutrauktas Norvegijoje pašalpos vaikui mokėjimas, todėl sutinka, kad jo teikiamo vaikui išlaikymo dydis būtų pakeistas ir siūlo sūnaus išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį.

I. V. su ieškiniu iš nesutiko, nurodė, kad iekovas nuo 2006 metų gyvena ir dirba Norvegijoje. Jis gyvena su kita moterimi, su kurią augina bendrą vaiką. D. V. su sūnumi A. ištisai gyveno gal tik vieną mėnesį, tik vaikui gimus. Sūnui augant, ieškovas bendravo su vaiku labai trumpai ir epizodiškai. Taip pat nurodo, kad tėvas pats anksčiau nesistengė bendrauti su sūnumi, būdavo atvejų, kai norėjo sūnų pasiimti pas save, vaikas sirgo. Nuo 2012 m. vasaros iki 2013 metų pabaigos ieškovas aplamai nebuvo išreiškęs pageidavimų pasimatyti su vaiku ir praleisti su juo laiką. A. diagnozuota vidutinio sunkumo alerginė bronchų astma, alerginis rinitas, tonsilų hipertrofija, funkcinis sistolinis ūžesys širdyje, šleivapėdystė, ydinga laikysena. Sūnus gausiai ir greitai prakaituoja, dėl to vaikas dažnai serga peršalimo ligomis. Jis yra alergiškas naminiams gyvūnams, kai kuriems maisto produktams. Atsakovas neturi nuosavo būsto Lietuvoje, kai grįžta iš Norvegijos apsistoja pas savo tėvus Telšiuose. Jo tėvai laiko šunį, todėl šių namų aplinka nėra tinkama alergiško A. sveikatai. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad ieškovas ir jo jo tėvai nesugebės tinkamai pasirūpinti alergine bronchų astma sergančiu vaiku, nes neturi tam jokių įgūdžių. Atsiliepime į ieškinį ji, nurodė, jog pageidautų, kad būtų nustatyta tokia ieškovo su vaiku tvarką: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki D. V. įsikurs Lietuvoje ir įsigis čia būstą, jis bendrautų su sūnumi A. V. nuo 12 val. iki 18 val., dalyvaujant mamai I. V., šiomis dienomis: lyginiais metais per sūnaus gimtadienį, t.y. balandžio 7 d., nelyginiais metais - vieną dieną šv. Kūčių ar Kalėdų metu gruodžio 24 d., ar 25 d. arba 26 d., lyginiais metais - vieną dieną Naujųjų Metų metu gruodžio 31 d. ar ateinančių metų sausio 1 d., nelyginiais metais - vieną dieną šv. Velykų metu pirmąją arba antrąją šv. Velykų dieną; bendravimas turi vykti Lietuvoje vaiko gyvenamojoje vietoje. Nesant D. V. galimybės imti sūnaus A. V. savo bendravimo su vaiku dienomis, šį laiką su Alanu bendrautų A. V. seneliai V. ir V. V. (D. V. tėvai), dalyvaujant mamai I. V.. Bendravimas turi vykti Lietuvoje vaiko gyvenamojoje vietoje. D. V. įsigijus Lietuvoje būstą ir jame įsikūrus, užtikrindamas tinkamas sūnaus sveikatai gyvenamosios aplinkos sąlygas, mitybą ir priežiūrą bei dienos režimą, jis bendrautų su sūnumi nedalyvaujant jai šventinėmis dienomis tokia tvarka: lyginiais metais per sūnaus gimtadienį, t.y. balandžio 7 d., jei tai šeštadienis ar sekmadienis, D. V. pasiima sūnų iš ryto 12 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 17 val. parveža namo; jei tai darbo diena, D. V. pasiima sūnų iš darželio ar mokyklos, arba būrelio ir ne vėliau kaip iki kitos dienos 17 val. parveža namo; nelyginiais metais - šv. Kūčių ir Kalėdų metu pasiima sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 val. ir iki gruodžio 26 d. 20 val. parveža namo, lyginiais metais - nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki ateinančių metų sausio 1 d. 20 val., nelyginiais metais - šv. Velykų švenčių metu nuo pirmosios šv. Velykų dienos 12 val. iki antrosios šv. Velykų dienos 20 val. Visais atvejais ieškovas turi atsižvelgti į vaiko norą dėl nakvynės vietos. D. V. įsigijus Lietuvoje būstą ir jame įsikūrus, užtikrindamas tinkamas sūnaus sveikatai gyvenamosios aplinkos sąlygas, mitybą ir priežiūrą bei dienos režimą, D. V. bendrautų su sūnumi dvi savaites savo kasmetinių atostogų metu Lietuvoje, apie konkretų atostogų laiką ir trukmę įspėdamas I. V. prieš mėnesį. Visais atvejais ieškovas turi atsižvelgti į vaiko norą dėl nakvynės vietos. Apie tikslią ieškovo bendravimo su sūnumi datą jis turi informuoti atsakovę, o taip pat nesant galimybės vykdyti išvardintų įsipareigojimų šalys viena kitą informuoja prieš 3 dienasieškovas atsakovę el. paštu (duomenys neskelbtini), o atsakovė ieškovą el. paštu mano (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat nurodė, jog jos ir šalių nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšys labai stiprus, vaikui reikalingas stabilumas, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, pastarasis turi bendrauti su ieškovu jam įprastoje namų aplinkoje dalyvaujant jai, nes tai labiausiai atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Teismo posėdyje atsakovė prašė ieškovo ieškinį atmesti, nurodydama, jog ieškovas nenurodė ir neįrodė pasikeitusių naujų faktinių aplinkybių, atsiradusių po taikos sutarties patvirtinimo, kurios sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl šalių nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Ieškovas neįrodė, jog iš tiesu jam buvo trukdoma su vaiku bendrauti. Atsakovės teigimu, ji tinkamai užtikrina visas sąlygas tinkamam šalių nepilnamečio vaiko vystymuisi ir augimui, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo keisti nustatytą šalių ištuokos metu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Atsakovė I. V. nagrinėjamoje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimu iš ieškovo priteisto sūnui A. V. išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 150 Lt iki 760 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos 2014-01-25 ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją. Taip pat prašė pripažinti, kad ieškovas 2012 m. sausio mėn. - 10 000 Norvegijos kronų (toliau - NOK) ir 6 000 NOK, 2012 m. kovo mėn. - 2 000 NOK, 2012 m. balandžio mėn. - 2 000 NOK, 2012 m. rugpjūčio mėn. - 3 000 NOK, 2012 m. lapkričio mėn. - 2 000 NOK, 2012 m. gruodžio mėn. -2 000 NOK, 2013 m. vasario mėn. - 3 000 NOK, 2013 m. balandžio mėn. - 3 000 NOK, 2013 m. birželio mėn. - 3 000 NOK dydžio mokėjimais, kuriuos atliko atsakovei į jos vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. LT27 4010 0428 0069 4767, esančią banke AB DNB bankas, pervedė Norvegijoje gautą socialinę pašalpą už sūnų A. V..

Šalies argumentai

Ieškovas su pareikštu priešieškiniu sutiko dalinai. Ieškovas nurodė, jog sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, pateikė įrodymus apie nepilnamečiui sūnui teiktą išlaikymą. 2012-01-06 ir 2012-01-22 pervedė nepilnamečio vaiko išlaikymui 16000 Norvegijos kronų, kas litais sudaro 7290 Lt, skaičiuojant išlaikymą nuo 2012-01-01. Norvegijos valstybinė įstaiga nepilnamečiui vaikui mokėjo pašalpą iki 2013-09-01, todėl ieškovas atsakovei už vaiko išlaikymą mokėjo teismo priteistus 150 Lt. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl ieškovo teikto išlaikymo dydžio ir tvarkos, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog jo teiktas išlaikymas sūnui buvo nepakankamas. Apie neva susidariusį vaikui skirto išlaikymo įsiskolinimą ji informavo ieškovą tik 2013-06-26, nors nuo 2011-11-17 iki 2013-08-31 susidarytį pakankamai didelė 3300 Lt tokio įsiskolinimo suma. Taigi 16000 NOK pavedimas ir yra Alanui 150 Lt išlaikymo sumos kas mėnesį mokėjimas į priekį. A. V. Norvegijos socialinio fondo skirta 970 NOK dydžio pašalpa nuo 2011-11-17 iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio banko pavedimais buvo siunčiama į atsakovės sąskaitą DNB banke- viso 23000 NOK, nors realiai ieškovas turėjo pravesti tik 21340 NOK ( 970 NOK x 22 mėnesių). Taigi jokio pagrindo pripažinti 16000 NOK mokėjimą kaip vaikui mokamą pašalpą nėra.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo S. L. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį palaikė ieškovo reikalavimus.

Tretieji asmenys V. V. ir V. V. teisme palaikė ieškovo pareikštą ieškinį, nurodė, jog kad ieškovas siekia pakeisti teismo sprendimu dėl bylos šalių santuokos nutraukimo nustatytą jo bendravimo su sūnumi tvarką atsakovei neleidžiant bendrauti su vaiku ieškovo ir taip retų atostogų Lietuvoje metu. Atsakovė riboja ir jų,vaiko senelių bendravimo su anūku galimybes. Iš vaiko kalbos galima suprasti, jog motina vaiką tiesiog nuteikinėja prieš juos. Kadangi atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas ir jie nagalės tinkamai pasirūpinti vaiku, jeigu jis būtų jų namuose, nėra pagrindo apriboti vaiko bendravimo su tėvu ir seneliais. Ieškovės pasiūlytas bendravimo tvarkos pakeitimas apribotų vaiko bendravimą su tėvu, tai neatitiktų tiek paties vaiko, tiek ieškovo interesų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei įstatymo garantuojamas lygias tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, vaiko interesus, turi būti pakeista bandravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė kad tėvo ir sūnaus bendravimas grafiku, kurį ieškovas pateikė teismui, nepakenks mažamečio A. interesams. A. nebendraujant su tėvu, jų emociniai ryšiai ilgainiui silpnės ir gali visiškai nutrūkti, kas visiškai prieštarauja vaiko interesams. Pritaria mamos nuomonei, kad, kol sūnus pripras prie tėvo, tikslinga tėvui vaiką pasiimti be nakvynės. Mano, kad tėvo ir sūnaus bendravimas turėtų būti sistemingas, nedarantis žalos vaikui. Iki sūnus pripras prie tėvo, negalima nustatyti vaiko išsivežimą į užsienį ir jo buvimą neįprastoje aplinkoje ilgesnį laiką. Nurodė taip pat, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi tokios informacijos, jog ieškovas negebėtų tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata bei auklėjimu, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų žalingą įtaką jam savo amoraliu elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai. Skyriaus nuomone nėra pagrindo drausti tėvui be motinos dalyvavimo bendrauti su vaiku. Be to ieškovas, kaip vaiko tėvas, turi ne tik teises vaikui, bet ir pareigas prižiūrėti vaiką, auklėti jį, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, lygiai kaip ir motina yra atsakingas už tinkamą vaiko auklėjimą ir vystymąsi. A. V. seneliai patys turi rodyti iniciatyvą, bendraujant su anūku. Vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą, mano, kad ieškovo siūloma 500 Lt suma nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra protinga ir pakankama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Iš ieškovo, atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės žodinės išvados bei prie bylos pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad A. V., gimęs 2007 m. balandžio 7 d. yra ieškovo ir atsakovės sūnus (1 t., 26 b. l.). Jo tėvai gyvena skyrium, santuoka nutraukta 2011 m. spalio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu (13 b.l. ). A. V., gim. 2007 m. balandžio 7 d., išlaikymui priteista po 150,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Tėvo bendravimo su vaiku tvarka teismo sprendimu buvo nustatyta pagal šalių išankstinį susitarimą, informuojant atsakovę prieš 24 valandas apie pageidavimą susitikti su sūnumi. Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų matyti, kad šalių tarpusavio santykiai šiuo metu yra konfliktiški. Klausimas dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos spręstas Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, tačiau bendro susitarimo pasiekta nebuvo.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo. Tarp tėvų kyla ginčas, todėl jį privalo spręsti teismas. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme (Civilinio kodekso 3.137 str.). Vaikai iki jų pilnametystės turi būti tėvų prižiūrimi (Civilinio kodekso 3.155 str.). Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas ( Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad tėvo valdžia teismo sprendimu ieškovui nėra apribota. Tėvai šiuo metu turi lygias teises ir lygias pareigas vaiko atžvilgiu. (Civilinio kodekso 3.156 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. 1 d. įtvirtina tėvų teises ir pareigas bendrauti su vaiku, jei jie gyvena skyrium. Teismas sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu argumentu, kad esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje jis nepatirtų psichologinės įtampos, baimės ir nuolatinių konfliktų, tačiau byloje nėra duomenų, kad vaiko aplinka atsakovui bendraujant su juo vien dėl atsakovo kaltės yra būtent tokia. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad po susitikimų su tėvu pasireikšdavo padidėjusis vaiko jautrumas, kartais sutrikdavo miegas, atsirasdavo pykčio priepuoliai. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad toks vaiko elgesys būtų sąlygotas būtent vaiko bendravimo su atsakovu. Liudytoja teisme apklaustos D. S. parodymai dėl vaiko elgesio (agresyvumo) po susitikimo su tėvu, seneliais negali būti vertinami kaip neginčijamai įrodantys neigiamas vaiko bendravimo su atsakovu pasekmes, nes visų pirma, liudytoja yra ieškovės motina, tai yra suinteresuota teikti ieškovei palankius parodymus, antra, byloje nustatyta, kad šalių, ieškovės šeimos narių ir atsakovo santykiai yra įtemti, konfliktiški, tad vaiko reakcijos gali būti sąlygotos bendrai įtemptų jo tėvų santykių, trečia, vaikas buvo šešių metų amžiaus, kuriame vaikams yra būdingas aiškus asmenybės įtvirtinimo ir prieštaravimų laikotarpis. Medicininių duomenų apie žymius fizinius vaiko sveikatos sutrikimus, kurie būtų būtent atsakovo bendravimo su vaiku pasekmė, į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Ieškovas ir tretieji asmenys V. ir V. V. teisme paaiškino, kad berniukas svečiuodamasis pas tėvą jam naujojoje aplinkoje adaptavosi gerai ir greitai, domėjosi esančiais žaislais ir žaidė su kitais buvusiais jų namuose vaikais. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalims gyvenant kartu mažametis A. V. buvo paliekamas vien ieškovo priežiūrai ir šis su vaiku elgėsi tinkamai, juo rūpinosi, nebuvo jokių abejonių, kad vaikas su tėvu bus saugus. Ieškovas D. V. nurodė, kad turi reikiamas gyvenimo ir buitines sąlygas vaiką pasiimti pas save, kai grįžta iš Norvegijos į Lietuvą, jis žino apie vaiko specialius poreikius ir žino kaip tinkamai vaiku pasirūpinti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė šią aplinkybę patvirtino. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių, atsakovės artimų giminaičių ir ieškovo egzistuoja konfliktiški santykiai, gilus asmeninis nesutarimas, netolerancija vienas kito atžvilgiu ir tai komplikuoja atsakovo bendravimą su vaiku. Dėl visų nurodytų aplinkybių, teismas atmeta ieškovės argumentą, jog atsakovas neturi vaiko priežiūros įgūdžių ir jo bendravimas su vaiku daro vaikui žalą. Pažymėtina, kad nepilnametis vaikas negali būti tėvų konflikto įkaitu ir konfliktiški šalių santykiai nėra ta faktinė aplinkybė, kuri lemtų būtinumą riboti ieškovo bendravimą su vaiku. Akivaizdu, kad netolerantiški šalių santykiai nesukuria jų nepilnamečiui vaikui saugios ir tinkamos aplinkos, tačiau akcentuotina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Nenustačius aplinkybių, kad ieškovo bendravimas su sūnumi jį traumuotų psichologiškai ar fiziškai bei aplinkybių, kad ieškovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su sūnumi, darytų jam žalingą įtaką amoraliu elgesiu arba nesirūpintų juo, daroma išvada, kad tėvo bendravimas su sūnumi ieškovo siūloma tvarka nepakenks nepilnamečio A. V., gimusio 2007 m. balandžio 7 d., interesams, todėl prašoma tvarka nustatytina. Atsižvelgiant į įtemptus tėvų tarpusavio santykius ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, tėvai įpareigojami iš anksto suderinti būsimą susitikimą telefonu, ar el. paštu, kad dėl papildomo bendravimo ar neįvyksiančio susitikimo nebūtų traumuojamas A. V. (Civilinio proceso kodekso 376 str., 2 d., 3 d.), nors tokio noro šalys ir nebuvo išreiškusios.

Vaiko išlaikymas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Šiuo metu atsakovė gyvena su vaiku nuosvame bute Telšių mieste, A. V. lanko lanko vaikų darželį. Iš ieškovės paaiškinimo, dokumentų matyti, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 1520,84 Lt. Išlaidas vaikui sudaro: ½ visų išlaidų būstui išlaikyti (už dujas, vandenį, ei. energiją, kt. komun. pasl.) - 119,43 Lt, ½ visų išlaidų už internetą ir kabelinę televiziją - 20,70 Lt, įmokos už vaiko mobilų telefoną ir ryšio paslaugas - 10 Lt, maistui: pusryčiai, vakarienė, maitinimas savaitgaliais - 522,00 Lt, už pietus darželyje - 67,62 Lt, mokymosi priemonėms (sąsiuviniai, pieštukai, rašikliai, flomasteriai, dažai ir pan.) - 16,00 Lt, sveikatai (dantų gydytojui, vaistams, vitaminams, kt. med. priemonėms ir mok. kraujo tyrimams) - 122,56 Lt, higienai - 30 Lt, drabužiams ir avalynei (dėl smarkaus ir greito prakaitavimo reikia po 3-4 vnt. kiekvieno) - 298,13 Lt, patalynei, rankšluoščiams - 8,00 Lt, skalbimo priemonėms - 15 Lt, kirpyklai - 12 Lt, papildomam ugdymui (t.y. už anglų kalbos mokymą darželyje (po 5 Lt/mėn.) ir papildomus kursus (po 60 - 75 Lt/mėn.), rytų kovų būreliui (po 50 Lt/mėn) - iš viso 120 Lt, laisvalaikiui (cirkui, atrakcionų parkui, žaislams, vaikiškoms knygutėms, žurnalams) - 55,4 Lt, kišenpinigiai: po 3 Lt dienai - 90 Lt, kitos nenumatytos išlaidos: darželyje - Naujųjų metų šventei, vaišėms gimtadieniui - 14 Lt. Ieškovė dirba, jos paaiškinimu pajamos sudaro apie 1 227,33 Lt per mėnesį (dirba pagalverslo liudijimą, įrodymų (pvz. pajamų deklasracijos) apie gaunamas pajamas nepateikė). Jos vardu yra registruotas butas su rūsiu Tulpių g. 2-22, Telšiuose, už kurį jį turiu įsipareigojimą bankui. Ieškovas gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje, su sugyventine S. L. dar augina dukrą T. V., gimusią 2013 metais. Ieškovo mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro 25000 Norvegijos kronų, t. y. 10590,25 Lt. Ieškovo vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo, privalomai registruotino, turto. Nurodė, kad už buto nuomą moka kas mėnesį 11000 NOK, komunalinės paslaugos kainuoja 600 Nok, maistui išleidžia 4000 NOK, išlaidos transportui, telefonui sudaro apie 1700 NOK, rūbams-1500 NOK, išlaidos naujagimei dukrai-1500 NOK, kitos būtinos išlaidos sudaro apie 5000 NOK. Taigi jo užsienyje gaunamos pajamos neleidžia mokėti atsakovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui.

A. V. buvo priteistas 150 Lt išlaikymas, jam buvo 4 metukai, šiuo metu jis yra 7 metų amžiaus, lankys mokylą, jis sergabronchų astma, dažnai serga peršalimo ligomis, ieškovė jį maitina, nuperka visas priemones darželiui, drabužius, avalynę ir kitus reikalingus daiktus, todėl konstatuotina, kad vaiko poreikiai išaugo (CK 3.201 str.2 d.). Atsakovė nurodė, kad vaiko išlaikymui išleidžia apie 1520 Lt kas mėnesį. Atsakovė savo pajamas nurodo apie 1200 Lt per mėnesį, turi išlaidų ir sau bei paskolai grąžinti, todėl yra pagrindo manyti, kad ji neatskleidė teismui savo gaunamų pajamų dydžio. Konstatuotina, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga būtent ieškovės skaičiuotėje nurodyta suma. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, vadovaudamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad kiekvienam vaikui per mėnesį vidutiniškai reikia skirti po 1000 Lt, ir šią sumą šalys privalo teikti po lygiai (LR CK 3.192, 3.196 str. 1 d. 1 p.)., prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismas konstatuoja, kad A. V. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1000 Lt suma. Ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Kaip aukščiau buvo nurodyta Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo, nutraukdamas ieškovo ir atsakovės santuoką, priteisė iš tėvo D. V. nepilnamečio sūnaus A. V., gim. 2007 m. balandžio 7 d., išlaikymui po 150,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Norvegijos Darbo ir socialinės rūpybos valdyba D. V. skyrė pašalpa už sūnų, gimusį 2007-04-07, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-01, ir į ieškovo sąskaitą buvo pervedama po 970 Norvegijos kronų per mėnesį. Nutraukiant santuoką šalys sutarė, kad šią pašalpą ieškovas perves vaikui į sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą. Atsakovė prašo pripažinti, kad ieškovas 2012 m. sausio mėn. - 10 000 Norvegijos kronų ir 6 000 NOK, 2012 m. kovo mėn. - 2 000 NOK, 2012 m. balandžio mėn. - 2 000 NOK, 2012 m. rugpjūčio mėn. - 3 000 NOK, 2012 m. lapkričio mėn. - 2 000 NOK, 2012 m. gruodžio mėn. -2 000 NOK, 2013 m. vasario mėn. - 3 000 NOK, 2013 m. balandžio mėn. - 3 000 NOK, 2013 m. birželio mėn. - 3 000 NOK dydžio mokėjimais, kuriuos atliko atsakovei į jos vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios Nr. LT27 4010 0428 0069 4767, esančią banke AB DNB bankas, pervedė Norvegijoje gautą socialinę pašalpą už sūnų A. V.. Duomenų apie vaiko vardo atidarytą banko sąskaitą byloje nėra pateiktą, o ieškovas vaikui skirtus pinigus tarptautiniais pavedimais siuntė į atsakovės banko sąskaitą DNB banke. I.V.yra gavusi iš D. V. pervedimus nuo 2011-06-15 iki 2012-06-19 9100 NOK; 2012-01-06-10000 NOK; nuo 2012-01-23 iki 2013-06-06- 26000 NOK 9 (3t.,54-63 b.l.). Atsakovei nereikalaujant mokėti didesnio išlaikymo vaikui, nei buvo teismo priteista (150 Lt per mėnesį) nėra pagrindo spręsti, kad 16000 NOK ( suma pervesta dviem tarptautiniais pavedimais į atsakovės sąskaitą DNB banke 2012-01-06 ir 2012-01-22), kaip nurodo atsakovė, yra Norvegijos mokama vaikui išmoka. 16000 NOK yra A. V. teismo priteisto išlaikymo mokėjimas, nes iš visų ieškovo atsakovei padarytų tarptautinių banko pavedimų bendros sumos minusavus 16000 NOK, nuo šalių ištuokos datos 2011-11-17 iki buvo mokama vaikui pašalpą, t. y. iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio sudaro 29000 NOK. Tuo pačiu Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos valdybos išmokėtos pašalpos vaikui nuo 2011-11-17, t. y. šalių santuokos nutraukimo dienos, iki 2013-08-22 sudarė 21340 NOK ( 970 NOK x 22 mėnesių). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iki ieškinio padavimo ieškovas tinkamai vykdė pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, todėl atmestinas atsakovės priešinio ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nuo 2013-09-01 turi būti skaičiuojama iš ieškovo vaiko išlaikymui po 500 Lt, kadangi kaip jau minėta ieškovas dalį išlaikymo yra permokėjęs, esamas išlaikymo likutis 2013-09-01 dienai sudaro 4290 Lt, jis užskaitytinas iki 2014-04-01, o už 2014 metų gegužės mėnesį yra sumokėta tik dalis, t.y. 290 Lt ir ieškovas už minėtą mėnesį turi sumokėti 110 Lt išlaikymo vaikui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo ieškinį visiškai patenkinus iš atsakovės priteistina 530 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nes šios išlaidos yra pagrįstos ir nėra per didelės.

Atsakovė pareiškė du reikalavimus – dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmasis patenkintas 66 proc., antrasis reikalavimas netenkintas, todėl iš viso nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 16 proc. atsakovės reikalavimų. Atsakovė advokatei sumokėjo 9574,00 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atsakovės turėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais finansiniais dokumentais. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį reglamentuoja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 7 p. nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (2013 m. - 1000 Lt). Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė. Teismas sprendžia, kad nagrinėjimoje byloje prašoma priteisti 9574,00 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgiant į bylos sudetingumą, advokatės M. C. darbo ir laiko sąnaudas (advokatė pateikė eilę atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuose iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, priešieškinį, kuris dalyje atmestas, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokatės teisinę pagalbą mažintinos iki 5000 Lt. Tokiu būdu atsakovei galėtų būti priteista 5000 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, tačiau remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, kaip jau minėta ieškinys patenkintas 16 procentų dalyje, atsakovei priteistina 800 Lt šių išlaidų.

Kadangi atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareikšdama reikalavimą pakeisti išlaikymo vaikui dydį, iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), kuris yra 126 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. V., gimusiu 2007 m. balandžio 7 d., tvarką: tėvas pasiima sūnų A. V. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su juo lyginiais metais per jo gimtadienį, t.y. balandžio 7 d., nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 26 d. 21 val., lyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 11 val. iki sekančių metų sausio I d. 21 val., nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu nuo 11 val. iki antrosios Velykų dienos 21 val.; ši teisė pasiimti vaiką švenčių dienomis galioja ir D. V. tėvams, t. y. A. V. seneliams Virginijai ir V. V.. D. V. negalint pasiimti sūnų numatytomis švenčių dienomis šią teise gali pasinaudoti D. V. seneliai Virginija ir V. V.;

atsižvelgiant į tai, kad D. V. gyvena ir dirba užsienyje, nustatyti, kad jis gali netrukdomai bendrauti su vaiku tik grįžęs į Lietuvą prieš 5 dienas įspėjęs I. V. el.paštu (duomenys neskelbtini) apie numatomą grįžimą į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą D. V. turi teisę pasiimti vaiką ir netrukdomai bendrauti mažiausiai 7 dienas, jei tomis dienomis vyksta vaiko mokslai D. V. rūpinasi vaiko tinkamu pasiruošimu pamokoms, pristato bei pasiima jį į ir iš mokyklos;

vasaros ir žiemos atostogų metu D. V. turi teisę pasiimti, taip pat, vežtis vaiką

į užsienio šalis atostogų, kurių trukmė mažiausiai gali tęstis 15 dienų. Apie numatomas keliones D. V. įspėja I. V. prieš 30 dienų el.paštu (duomenys neskelbtini)I. V. be pateisinamos pagrįstos priežasties neleidus vaikui vykti su tėvu atostogauti pastarasis turės teisę reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo;

abu tėvai pagal bet kurio raštišką reikalavimą el.pastu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu, gali keisti bendravimo su vaikais tvarką atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai ar telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų.

Jei vaiko tėvas D. V. nustatytu laiku negali pasiimti sūnaus, apie tai iš anksto telefonu (arba el. paštu) privalo pranešti vaiko motinai I. V.. Jei dėl svarbių priežasčių vaikas negali būti teismo nustatytu laiku išleidžiamas pas tėvą, apie tai I. V. iš anksto telefonu (arba el. paštu) privalo pranešti vaiko tėvui D. V..

Pakeisti 2011-10-17 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-09-01 priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V., gim. 2007 m. balandžio 7 d., po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Paskirti I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., gim. 2007 m. balandžio 7 d., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš D. V., a. k(duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 126 Lt žyminio mekesčio valstybės naudai.

Priteisti iš I. V. , a. k(duomenys neskelbtini) 530 Lt (penkis šimtus trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. V..

Sprendimas per trisdešimt dienų skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant bylą išnagrinėjusiam teismui.

Teisėja Nadežda Kiubienė