Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jarūnės Sedalienės ir Žano Kubecko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ paskirtos ekonominės sankcijos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2021 m. spalio 22 d. tarnybiniu pranešimu nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) mažojo karjero išgauti gamtos ištekliai galimai neteisėtai naudojami. Pagal surinktą pirminę informaciją, (duomenys neskelbtini) gamtos išteklius parduoda (duomenys neskelbtini), kuri gamtos išteklius naudoja (duomenys neskelbtini) darbams atlikti adresu (duomenys neskelbtini).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad (duomenys neskelbtini) iš įmonės ūkio reikmėms esančio smėlio ir žvyro mažojo karjero (mažojo karjero pasas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo 306,25 m³ smėlio ne savo ūkio reikmėms. Įmonė neteisėtai perleido iškastas naudingąsias iškasenas – smėlį 306,25 m³, kaip atsiskaitymo priemonę už atliktus darbus įmonei (duomenys neskelbtini). Neatlygintinai perleistą 306,25 m³ smėlį (duomenys neskelbtini) naudojo (duomenys neskelbtini), bei dalį smėlio perdavė fiziniam asmeniui (duomenys neskelbtini).

Aplinkos ministerijos dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė (duomenys neskelbtini) ekonominę sankciją – 8000,00 eurų baudą.

(duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-140/3D-141 „Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašas“ 3 punkto ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-140/3D-141 „Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašas“ 3 punktas reglamentuoja, kad žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ar žemės naudotojas perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai ar nuomojamame žemės sklype turi teisę naudoti jame esančias naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį) savo ūkio reikmėms, neturėdami šios rūšies ūkinės veiklos leidimo, jeigu sutartyje ar kituose dokumentuose, suteikiančiuose teisę naudoti žemės sklypą, nenumatyta kitaip. Teisė naudoti valstybės turtą (naudingąsias iškasenas) savo ūkio reikmėms nesuteikia teisės juo disponuoti. Draudžiama mažajame karjere išgautas naudingąsias iškasenas parduoti, naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti šio valstybės turto teisinę būklę. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami savivaldybės funkcijoms atlikti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka asmeninėms žemės savininko reikmėms.

Atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021-08-01 iki 2022-01-01), kurioje numatyta, jog neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

(duomenys neskelbtini) pažeidimas įrodytas byloje esančiu Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo 2021 m. lapkričio 24 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiųjų specialistų 2021 m. spalio 15 d., 2021 m. spalio 22 d. tarnybiniais pranešimais, 2021 m. rugsėjo 23 d. apžiūros aktu, fotonuotraukomis, Mažojo karjero įregistravimo dokumentais, valstybės įmonės Registrų centras pateiktais dokumentais.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 8000 Eur dydžio ekonominė sankcija. Nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: padaręs pažeidimą juridinis asmuo padėjo tyrimo metu teikdamas paaiškinimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Išanalizavus (duomenys neskelbtini) patikslinto skundo turinį matyti, kad ginčo dėl faktinių patikrinimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių nėra, pareiškėja skunde prašo paskirtą 8000 Eur dydžio ekonominę sankciją sumažinti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą; teismas, skirdamas mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, turi teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) bei privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Taigi, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, ir kad proporcingumo principas reiškia tai, jog pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, t. y. turi būti surastas balansas tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, negali išvengti teisinės atsakomybės (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taigi, proporcingumo principas reikalauja, kad turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už padarytą Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą skirti (duomenys neskelbtini) mažesnę baudą, nei šio įstatymo nustatytą minimalią baudą.

Teismas vertina, kad (duomenys neskelbtini) padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas išnagrinėjo ją savalaikiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, ir vadovaudamasis įstatymu už padarytą pažeidimą, paskyrė ekonominę sankciją.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, susipažinus su viešai skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų skaičių (11 darbuotojų), finansinę ataskaitą ir pelną, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) paskirtos 8000 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokia sankcija būtų neadekvati Bendrovės padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Teismas sprendžia, kad sankcijos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.

Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai (duomenys neskelbtini) skiriama ekonominė sankcija – 800 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) patikslintą skundą tenkinti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskirtą 8000 (aštuonių tūkstančių) Eur baudą į 800 Eur (aštuonių šimtų Eur) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.