- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2-151-844/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00816-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- S. Z.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Olgai Juršėnaitei, dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei, ieškovui V. M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Trimailovai, neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei S. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, kurioje institucija teikianti išvadą byloje yra Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (Visagino savivaldybėje) (toliau Skyrius), esantis Parko g. 14, Visagine.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo teismo nustatyti nepilnametės dukros I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu. Priteisti iš atsakovės S. Z. nepilnametės dukros I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pavedant ieškovui disponuoti skiriamomis išlaikymui lėšomis uzufrukto teise, pradedant skaičiuoti išlaikymą nuo 2019-09-01. Priteisti jo naudai iš atsakovės 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas V. M. teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad jis su atsakove turi nepilnametę dukrą I. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp jo ir atsakovės sudaryta nebuvo. Dukra su juo kartu gyvena nuo 2019 metų gegužės mėnesio, nes ją iš motinos S. Z. paėmė socialiniai darbuotojai, dėl to, kad pas motiną vaikui buvo nesaugu gyventi dėl jos nuolatinio girtavimo. S. Z. gyvenamojoje vietoje, o kartu ir vaiko gyvenamojoje vietoje, nuolatos lankydavosi svetimi vyrai. Vaikui ten buvo nesaugu gyventi. Jis su S. Z. kartu gyveno vienuolika metų, tačiau dėl jos polinkio į alkoholio vartojimą, išsiskyrė. Iš pradžių dukra gyveno su ja, tačiau, kada vaikui tapo nebesaugu gyventi su motina, dukra apsigyveno su juo. Jis su S. kartu jau nebegyvena apie dvejus metus. Jo dukra gyvena su juo, jis vaiką pilnai išlaiko. S. vaikui neteikia jokio išlaikymo, išskyrus tai, kad yra jam nupirkusi drabužių, mobiliojo ryšio telefoną. Mano, kad S. dukros išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko poreikius, turėtų skirti 150 Eur per mėnesį. V. M. yra sukūręs šeimą su I. M.. Kitų nepilnamečių vaikų jis neturi. S. Z. taip pat neturi kitų nepilnamečių vaikų. Ką šiuo metu veikia S. Z., ir kaip ji gyvena, jis nežino, nes su ja nebendrauja. Jis nežino ar ji dirba, taip pat nežino, kur ji tiksliai gyvena. Jo žmona I. M. taip pat rūpinasi jo dukra I., ją prižiūri. Jos santykiai su vaiku yra geri. Jo dukra puikiai sutaria su I. M.. Jis su I. M. ir dukra gyvena I. M. nuosavybės teise priklausančiame bute. Bute sudarytos geros sąlygos vaiko ugdymuisi ir poilsiui. Su S. Z. dukra bendrauja retai. Pagrinde bendrauja tada, kada mergaitė apsilanko pas močiutę N. G., S. Z. motiną, ir kada pas ją taip pat ateina ir S. Z.. Dukra nesako, jog nori susitikti su motina, kad nori su ja bendrauti. Mergaitei nepatinka motinos gyvenimo būdas. Žino, kad dukra nori gyventi su juo. Vaikui gyventi su motina nėra galimybių. Dukrai jis nedraudžia bendrauti su motina. Dėl to ginčo nėra. Svarbu, kad tik pati motina norėtų bendrauti su dukra. Dukra lanko mokyklą, įvarius būrelius, jis juos apmoka, vaikui perka drabužius, avalynę, higienos ir mokslo priemones, kartu praleidžia laisvalaikį, apmoka komunalines paslaugas, internetą. Tie paskaičiavimai, kuriuos jis yra pateikęs teismui ir kurie yra susiję su vaiko išlaikymu, atitinka tikrovę ir tai yra realios išlaidos. Prašo jo ieškinio reikalavimus tenkinti.
Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta S. T. parodė, kad ji dirba Visagino socialinių paslaugų centre, Paramos šeimai skyriuje, atvejo vadybininke. Ji dirba su S. Z. šeima. S. Z. šeimai atvejo vadyba teikiama nuo 2018 metų liepos mėnesio. Yra teikiama socialinė pagalba. Žino, kad S. Z. vartoja alkoholį. I. M. gyvendama su S. Z. norėjo lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus, tačiau motina to negalėjo užtikrinti. S. Z. problema yra alkoholio vartojimas, tačiau ji to nepripažįsta. Kada mergaitė gyveno su motina, dėl motinos alkoholio vartojimo, vaikas buvo nesaugioje aplinkoje. Motinos gyvenamojoje vietoje, o kartu ir tuo metu vaiko gyvenamojoje vietoje, lankydavosi pašaliniai asmenys. Vaikui buvo blogai tokioje aplinkoje, mergaitė buvo išsiblaškiusi, dažnai būdavo pas savo močiutę. Dėl to buvo prastesni ir vaiko mokymosi rezultatai. Vaiko motina dažnai piktnaudžiavo alkoholiu. Liudytoja su V. M. pradėjo bendrauti 2019 metais. V., kaip vaiko tėvas, labai noriai įsitraukė į vaiko ugdymą, bendradarbiavo su jo šeimai socialinę pagalbą teikiančiomis institucijomis. V. yra atviras bet kokiems pasiūlymams, kurie yra tinkami jo šeimai, vaikui. Jis nuolatos bendradarbiauja ir su socialine darbuotoja. Kada jam buvo pasiūlyta daugiau dėmesio skirti vaikui, tai jis puikiai tai įgyvendino. Su socialiniais darbuotojais taip pat bendradarbiauja ir V. žmona I.. Kada vaikas pradėjo gyventi V. šeimoje, pagerėjo vaiko mokymosi rezultatai, jis pradėjo lankyti mėgstamus neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Kada vaikas gyveno su S., S. vengė kontaktų su socialiniais darbuotojais, nebendradarbiavo. Vengė bet kokių pasiūlymų šeimai, juos ignoravo. Būdavo taip, kad S. į socialinių darbuotojų skambučius neatsakydavo apie du mėnesius. Tik kada pradėjo būti skiriami vaiko pinigai, S. pradėjo daugiau bendrauti su socialiniais darbuotojais. Vaiko, jo tėvo ir tėvo žmonos santykiai šilti. Vaikas daugiau pradėjo šypsotis, yra prižiūrimas. Vaikui pradėjus gyventi su tėvu, vaiko gyvenimo sąlygos tapo žymiai geresnės, negu vaikui gyvenant su motina. Kiek yra žinoma neoficialiai, S. Z. ir toliau vartoja alkoholį.
Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė anksčiau teismui pateiktas išvadas paaiškindama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 straipsnis nustato, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Esant tėvų ginčui, teismo sprendimu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tėvo (motinos) asmeninius bruožus, vaiko prisirišimą. Skyriaus specialistė lankėsi ieškovo V. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir bendravo su juo. Buvo nustatyta, kad V. M. su dukra I. M., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su žmona I. M., I. nuosavybės teise priklausančiame 3-jų kambarių bute. Butas erdvus, aplinka saugi ir tvarkinga. Vienas kambarys skirtas V. M. dukrai I.. Jame sudarytos tinkamos sąlygos vaiko augimui, vystymuisi, ugdymui, žaidimui, lavinimui ir poilsiui. Vaikas sveikas, tinkamai prižiūrėtas. Nepilnametę ir jos tėvą bei kartu gyvenančią žmoną sieja glaudūs emociniai ryšiai. I. M. nuo 2019 m. liepos mėnesio gyvena su tėvu V. M.. Vaiko motina S. Z. su dukra bendrauja, kuomet būna blaivi. Įvertinus moralines, buitines gyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad V. M. kartu su žmona I. M. sudaro savo dukrai I. M. tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Atsakovės S. Z., šeimai nuo 2018-03-14 teikiamos socialinės paslaugos - Visagino socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų pagalba dėl socialinių įgūdžių stokos. Moteris gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). S. Z. teigimu, šiuo metu, ji prieštarauja, kad Irina ir toliau gyventų kartu su savo tėvu V. M., nesutinka mokėti dukros išlaikymui po 150 Eur/mėn. Pasak S., ji dar pagalvos, nes, šiuo metu, dar nėra įsitikinusi, kur geriau gyventi vaikui. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius (maisto, aprangos, būsto, sveikatos, ugdymo, poilsio, laisvalaikio) ir interesus. JT Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis numato, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvų teisė ir pareiga - materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovui V. M. tenka kasdienis rūpestis vaiku, siekiant užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą. Ieškovas V. M. nuo 2017-08-02 dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau - SPIS) SODROS duomenų bazės duomenimis darbo užmokestis trijų mėnesių vidurkis 1018,91 Eur (bruto). Pasak V., į rankas gauna apie 550 Eur. Atsakovė S. Z. dažnai keičia darbus: nuo 2017-03-14 iki 2017-06-05 dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2019-02-04 įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir 2019-02-26 jau atleista. Nuo 2019-03-20 registruota darbo biržoje. 2019-04-24, darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėn. Nuo 2019-08-29 įsidarbino (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį. SPIS SODROS duomenų bazės duomenimis darbo užmokestis 280 Eur (bruto). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ištyręs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisės aktais bei suformuluota teismų praktika, mano, kad nepilnametės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu V. M., jo gyvenamojoje vietoje. Iš skyrium gyvenančios motinos S. Z. reikalinga priteisti išlaikymą nepilnametei I. M. (b. l. 17-19).
Byloje yra 2019-10-31, šeimos aplankymo aktas Nr. 8TSD-8.8.27.-1330, kuriame nurodyta, kad I. M. mokosi (duomenys neskelbtini). S. Z. šeima nuo 2018-03-14 iki 2018-06-30, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei alkoholio vartojimo. Nuo 2018-07-27, šeimai taikoma atvejo vadyba. S. Z. ir V. M., be dukros I. M., kitų išlaikytinių neturi. I. M. Visagino Č. S. menų mokykloje lanko neformaliojo vaikų švietimo grupę – fortepijonas, solfedis, choras. Papildomai privačiai mokosi anglų kalbos. Sporto mokykloje lanko aerobiką. V. M. ir I. M. teigimu, nepilnametė mergaitė yra sveika, specialių ugdymosi poreikių nenustatyta. V. M. ir I. M. tinkamai rūpinasi vaiku. Jie tenkina vaiko būtiniausius, atitinkančius jo amžių bei pomėgius, poreikius, tarp jų yra artimas emocinis ryšys. Mergaitė ypač yra prisirišusi prie Ingos, tarp jų ypatingai šiltas emocinis ryšys. I. I. vadina mama. V. visada domisi dukros pasiekimais bei vaiko dienos veikla. Mergaitė myli ir savo motiną S., su ja kasdien bendrauja telefonu ir atsižvelgiant į savo užimtumą susitinka su motina. Nepilnametė nuo 2019 metų liepos mėnesio gyvena kartu su tėvu. V. M. S. Z. bendrauti su dukra netrukdo (20¹-20⁴).
Byloje yra 2019-10-31, vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 8TSD-1331, kuriame nurodyta, kad mergaitė pokalbio metu jaudinosi, noriai atsakinėjo į užduotus klausimus, ne visada motyvuotai reiškė savo nuomonę. I. pasakojo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), vasarą dažnai su tėčiu vyko į kaimą, mokosi (duomenys neskelbtini). Vaikui mokytis patinka, nuo tada, kai gyvena pas tėtį sekasi geriau, nes tėtis ir jo žmona I., kurią I. vadina mama, jai visuomet padeda ruošti pamokas. Pasak I., tėtis su mama I. papildomai užrašė lankyti anglų kalbos užsiėmimus. Akcentavo, kad Visagino Č. S. menų mokykloje lanko fortepijono pamokas, Sporto mokykloje lanko aerobiką ir jai tai labai patinka, ji noriai lanko. Vaikui paaiškinta, kad teismas spręs klausimą dėl jos nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Tėtis išreiškė norą, kad Irina nuolat gyventų su juo. I. atsakė, kad ji norėtų nuolat gyventi su tėčiu, „nes pas tėtį ji jaučiasi gerai, saugi ir mylima“. Paklausus, jei atsitiktų kokia nors probleminė situacija, kam pirmiausia praneštų, Irina, net nesusimąstydama, atsakė mamai Ingai, nes ji visada padės. Paklausus, o kai ji gauna gerą įvertinimą mokykloje, su kuo skuba pasidalinti. Irina greitai atsakė, kad su mama I. ir tėčiu. Tuo pačiu teigia, kad myli savo motiną, kasdien telefonu bendrauja ir kuomet ji turi laisvo laiko susitinka su savo motina. Norėtų, kad taip ir liktų, ji nori bendrauti su savo motina, kuomet ji būna blaivi. Irinai nepatinka kai motina geria „nes ji nenori pas motiną matyti geriančių, visokių, jai nepažįstamų vyrų“ (b. l. 20⁵).
Atsakovė S. Z. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jos negauta. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei S. Z. teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra V. M. ir S. Z. dukra (b. l. 3). V. M. yra sukūręs šeimą su I. M. (b. l. 4). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. M. (buvusi pavardė P.) (b. l. 7-8). I. M. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). V. M. dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesio pajamos yra apie 600 Eur (b. l. 10). 2019-12-04, Visagino socialinių paslaugų centro rašte Nr. 2005, nurodyta, kad vadovaujantis Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 14 d. Nr. PS-67 sprendimu dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo S. Z. šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. S. Z. turi mažametę dukrą I. M., gimusią (duomenys neskelbtini). I. mokosi (duomenys neskelbtini). I. M. šiuo metu gyvena pas tėvą V. M., (duomenys neskelbtini). Socialinio darbuotojo teigimu, I. M. teigia, kad jai patinka gyventi pas tėvą. Jie kartu praleidžia laisvalaikį, vaikštinėja lauke. Informuoja, kad S. Z. vengia bendrauti su Visagino socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriaus socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku, neįsileidžia į namus, neatsiliepia į skambučius, nedalyvauja organizuojamuose atvejo vadybos posėdžiuose. Moteris vengia vykdyti pagalbos plane numatytas pagalbos priemones: lankyti psichologo konsultacijas, AA grupės susitikimus, lankyti pozityvios tėvystės užsiėmimus. S. Z. buvo registruota pas priklausomybes ligų konsultantą, į konsultacijas moteris neatvyko (b. l. 26-27). S. Z. niekur nedirba, neturi nekilnojamojo turto, pajamų negauna (b. l. 47; 48; 77; 78). V. M. pateikė duomenis apie mėnesio išlaidas vaikui I. M., kur nurodyta, jog jis vaikui išlaikyti per mėnesį maistui išleidžia 210 Eur, sveikatos priežiūrai ir higienai - 20 Eur, drabužiams ir avalynei – 80 Eur, aprūpinimas būstu, internetas, televizija – 60 Eur, mokslui – 15 Eur, poilsiui – 15 Eur, laisvalaikis – 10 Eur, kultūriniam ir kitokiam ugdymui – 68 Eur. 2019 metais spalio mėnesį nupirktas fortepijonas už 300 Eur, dar 100 Eur kainavo fortepijono suderinimas ir užnešimas į butą. Nurodė, kad S. Z. nuo 2019 metų lapkričio mėnesį dukrai nupirko telefoną už 200 Eur, 2019 metų rugsėjo mėnesį pirko džinsines kelnes už 8 Eur ir sportinius batus už 12 Eur. 2019 metų spalio ar tai lapkričio mėnesį dukrai nupirko žieminius batus už 24 Eur, o 2020 m. sausio 17 d., vaiko gimtadienio proga, kartu su savo seserimi ir motina dukrai padovanojo džinsines kelnes, sportinį kostiumą, megztinį ir sportinius batelius. Šių dovanų bendra vertė 46 Eur (b. l. 59-60). Visagino sporto mokyklos 2020-03-03 pažymoje apie I. M. Nr. SD-163 (1.8), nurodyta, kad mokestis už ugdymą yra 6 Eur per mėnesį (b. l. 61). 2020-03-03, Visagino Č. S. menų mokyklos rašte Nr. (3.36) S-57, nurodyta, kad I. M. mokslas šioje mokykloje kainuoja 13 Eur per mėnesį (b. l. 62). I. M. lanko anglų kalbos pamokas du kartus per savaitę. Pamokos kaina 6 Eur (b. l. 63). Mokesčių suma už teikiamas komunalines paslaugas V. M. šeimai per mėnesį yra apie 375,00 Eur (b. l. 64-67).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Nors atsakovė ir nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau iš teismui pateiktos Skyriaus išvados turinio matyti, kad ji Vaiko teisių apsaugos specialistams yra nurodžiusi, jog ji nenori jog vaikas gyventų su tėvu. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje yra tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnametė I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo V. M. ir atsakovės S. Z. vaikas.
Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis), todėl tėvams gyvenant skyrium, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaikų auklėjime. Byloje nustatyta, kad šiuo metu vaikas I. M. gyvena kartu su tėvu V. M.. Vaikas su tėvu buvo apgyvendintas siekiant jo socialinio saugumo ir jo gerovės, nes jam gyvenant su motina vaiko socialiniam saugumui ir gėrovei iškilo grėsmė dėl motinos nuolatinio girtavimo, pašalinių asmenų buvimo ir lankymosi vaiko gyvenamojoje vietoje, nenoro ir negalėjimo užtikrinti vaiko socialinių ir ugdymosi poreikių. Vaikui gyvenant su tėvu, vaiko socialinė aplinka pasikeitė į gerąją pusę. Vaikas gyvena saugioje jam aplinkoje, yra suteiktos palankios sąlygos jo ugdymuisi, poilsiui, fiziniam ir protiniam vystymuisi, juo tinkamai rūpinamasi, jis yra mylimas, prižiūrėtas, yra užtikrinti jo būtiniausi minimalūs poreikiai. Vaikas aiškiai yra išreiškęs norą gyventi su tėvu. Kaip yra nustatyta, vaikas apie jį ištikusią nelaimę ar aplankiusią sėkmę pirmiausia praneštų tėvui ir jo žmonai I..
Šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad vaiko emocinis ryšys su tėvu yra stipresnis negu su motina. Su tėvu ir jo žmona vaiką sieja daugiau bendrų gyvenimiškų dalykų, negu su motina, nors vaiko ryšys su motina taip pat yra palankus. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaiko motina nepakankamai domisi vaiku, piktnaudžiauja alkoholiu ir tai kenkia jos geram socialiniam ryšiui su vaiku. Vaikas šias motinos ydas supranta ir jų netoleruoja. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog vaikui gyvenant su motina, dėl jos nuolatinio girtavimo ir pašalinių asmenų lankymosi jos gyvenamojoje vietoje, buvo iškilusi grėsmė ne tik vaiko socialiniam, bet ir fiziniam saugumui.
Byloje nustatytos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad vaiko tėvas, skirtingai negu vaiko motina, labiau rūpinasi vaiku, domisi ir jam yra svarbūs jo mokslo pasiekimai, ugdymas, jis mylį vaiką, gerai jį auklėja, ir jį gerai prižiūri.
Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pagrindinė priežastis, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tai atsakovės problemiškas alkoholio vartojimas, ir šios problemos nepripažinimas. Šią aplinkybę patvirtina ir Skyriaus išvadoje pateikti duomenys bei liudytojos S. T. paaiškinimai duoti šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat kita bylos medžiaga.
Ši nustatyta svarbi aplinkybė įrodo, kad atsakovė nevengė alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje, nepripažįsta, kad ši priklausomybė ją socialiai žlugdo, o tai reiškia, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaikas ir toliau nebūtų visiškai atribotas nuo buitinių situacijų, susijusių su alkoholio vartojimu, nuo pačios alkoholio vartojimo problematikos. Tai tiesiogiai kenktų vaiko interesams, jo teisėms. Be to, svarbu pažymėti tai, kad vaikui gyvenant su tėvu pagerėjo jo mokymosi rezultatai, vaikas tapo linksmesnis, atviresnis. Tėvo gyvenamojoje vietoje vaikui sukurtos geros gyvenimo, ugdymosi, poilsio sąlygos. Vaiko emocinis ryšys su tėvu ir jo žmona yra stiprus.
Todėl šiuo atveju yra labai svarbus vaiko emocinis, harmoningas ryšys su kiekvienu iš tėvų ir paties vaiko noras dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.
Šios bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad mergaitės emocinis ryšys su tėvu yra stipresnis, negu su motina. Todėl jai gyvenant su tėvu, ji emociškai jausis stabiliau, negu gyvendama su motina, ir todėl manoma, kad tai taip pat turės teigiamos įtakos jos ir fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi. Daroma išvada, kad teigiamas emocinis stabilumas (emocinis komfortas), tokio amžiaus vaikui, gali turėti įtakos jo geresniems pasiekimams moksle, jo stipresniems socialiniams ryšiams su aplinkiniais, taip pat gali turėti teigiamą įtaką jo saviraiškai, socialinei brandai, ir visai jo socialinei raidai, bei jo pasirengimui gyventi savarankiškai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaiko gyvenimas su tėvu ir jo žmona Inga teigiamai veikia vaiko raidą, mokslo pasiekimus, emocinį stabilumą.
Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgus į vaiko norą, sprendžiama, kad I. M. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jos tėvu V. M., nes tai labiausiai šiuo metu atitinka vaiko interesus. Šiuo atveju, vaiko noras, tikrai neprieštarauja jo interesams.
Tokios nuomonės laikosi ir Skyriaus atstovė.
Nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo tėvu V. M., teismas mano, kad tai labiausiai atitinka nepilnamečio interesus.
Vaiko tėvams išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Kadangi vaiko I. M. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu V. M., vaiko išlaikymas turi būti priteisiamas iš vaiko motinos S. Z..
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, jog tėvams tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. Z. neteikia vaikui reguliaraus piniginio išlaikymo, tačiau dukrai yra nupirkusi drabužių, telefoną. Pareigą išlaikyti vaiką ji taip pat privalo vykdyti. V. M. mano, kad 150,00 Eur per mėnesį yra pakankama suma vaiko poreikių tenkinimui. Atsižvelgdamas į šiuo metu rinkoje vyraujančias kainas statybinėms medžiagoms, baldams, maistui, drabužiams, avalynei, komunalinėms paslaugoms, su tuo sutinka ir teismas. Tokia suma, teismo vertinimu, šiuo metu yra minimali, kad būtų užtikrinti būtiniausi vaiko poreikiai. Pastebėtina ir tai, kad I. M. yra augantis vaikas, todėl neabejojama, kad jai dažnai tenka pirkti ir naujus drabužius bei avalynę. Ji lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kuriems taip pat reikia papildomų išlaidų tiek už juos mokant, tiek ir perkant papildomai jiems reikalingą avalynę, drabužius. Taip pat yra gyvenimiškai suprantama, kad I. M. yra reikalinga ir tinkama medicininė priežiūra, higienos reikmenys, nes tai taip pat yra svarbu siekiant užtikrinti vaiko fizinį, protinį, socialinį, emocinį vystymąsi. S. Z. yra jaunas žmogus. Kad ji yra nedarbinga, byloje tokių duomenų nėra. Todėl ji turi imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jos dukros I. M. būtiniausi poreikiai būtų užtikrinti. Teismo vertinimu, S. Z. gali teikti 150,00 Eur išlaikymą per mėnesį savo nepilnametei dukrai, kaip to prašo ir ieškovas V. M..
Kadangi S. Z. po 2019 metų rugsėjo 1 – osios dienos pirko vaikui telefoną, drabužių, todėl išlaikymas vaikui iš jos turi būti priteistas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2020-06-11, o ne nuo 2019-09-01, kaip to prašo ieškovas V. M..
Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su vaiko išlaikymu, teismas mano, kad V. M. prašoma priteisti 150,00 Eur suma dukros I. M. išlaikymui yra pagrįsta ir protinga, jos mažinti nėra nei teisinio, nei moralinio pagrindo, todėl iš S. Z., nepilnametės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina po 150,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-06-11 (nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos), iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis).
Nepilnamečio vaiko I. M. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu t. y., ieškovu V. M.. Ieškovas V. M. šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 38 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, V. M. skirtinas iš atsakovės S. Z. priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Iš esmės pasikeitus proceso šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl vaikui priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
CK 3.170 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
To paties straipsnio 4 dalis numato, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
To paties straipsnio 5 dalis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.
To paties straipsnio 6 dalis numato, kad įstaigų, organizacijų ar kitų institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.
Tarp V. M. ir S. Z. nėra ginčo dėl dalyvavimo auklėjant vaiką I. M. ir bendravimo su juo, todėl šalių bendravimo su jų vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos teismas nepasisako. Tokio reikalavimo pareikšta nebuvo.
Dėl paminėtų aplinkybių ieškovo V. M. ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnis tiksliai numato, kas yra bylinėjimosi išlaidos. Minėto straipsnio 1 d., numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Ieškovas V. M. patyrė 150,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus teismui (b. l. 11; 13), taip pat jis yra sumokėjęs 100 Eur žyminio mokesčio (b. l. 12).
Ieškovas V. M. prašo priteisti iš atsakovės jo naudai tik 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Toks ieškovo prašymas tenkintinas.
Kadangi ieškovo V. M. ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos susijusios su žyminiu mokesčiu, procesinių dokumentų įteikimu ir teisine pagalba priteisiamos iš atsakovės S. Z..
Atsakovė S. Z. nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Pašto išlaidos šioje byloje yra 43,36 Eur.
Šioje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma yra 154,00 Eur (100,00 Eur už neturtinį reikalavimą ir 54,00 Eur už turtinį reikalavimą).
Ieškovas V. M. yra sumokėjęs 100,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą (b. l. 12), tačiau prašo iš atsakovės priteisti tik pusę šios sumos, todėl iš atsakovės S. Z. priteistina 50,00 Eur ieškovo V. M. naudai, jo sumokėto žyminio mokesčio, ir taip pat iš atsakovės S. Z. priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio (trūkstamo žyminio mokesčio dalis) Valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės S. Z. ieškovo V. M. naudai priteistinos jo turėtos 75,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis), nes jis prašo priteisti tik pusę šių išlaidų.
Pašto išlaidos priteistinos iš atsakovės S. Z. Valstybės naudai (CPK 88, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš motinos S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-06-11, kol dukra I. M. sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukters įstatyminiam atstovui – tėvui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 50,00 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 43,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 54,00 Eur žyminio mokesčio (iš viso 97,36 Eur), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.