Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-iojo skyriaus prokurorės L. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), mokinys, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2022 m. gegužės 25 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – mamą R. S., t. y. tyčia dešine ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už plaukų ir juos laikydamas lenkė jos galvą link žemės, dėl ko R. S. galva trenkėsi į dujinę viryklę, taip sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. jis buvo namuose. Iš ryto išgėrė 1 litro talpos plastikinį butelį alaus „Utenos“, 5 laipsnių stiprumo, nes iš vakaro buvo vartojęs alkoholio ir tokiu būdu bandė pagerinti savijautą. Išgėręs alų, apie 12 val. jis nuėjo į namuose esančią virtuvės patalpą, kurioje taip pat buvo jo brolis M. Ar tuo metu virtuvėje buvo daugiau asmenų neprisimena. Kiek prisimena, jie su broliu pradėjo tarpusavyje konfliktuoti dėl pinigų, nes jis jo prašė išgryninti jam pinigų, o jis to nepadarė. Konflikto metu jie ėmė tarpusavyje stumdytis, tačiau smūgių nebuvo, tuomet jų konfliktą išgirdo mama ir iš savo kambario atėjo juos raminti. Mama R. S. bandė juos išskirti. Mėgindamas patraukti mamą į šoną, jis suėmė jai už plaukų ir bandė patraukti į šalį. Ar jam traukiant mamą į šalį, ji galėjo atsitrenkti galva į viryklę neatsimena, tačiau mano, kad galėjo, nes visas veiksmas vyko virtuvėje prie viryklės. Yra užtikrintas, kad nei mamai, nei broliui smūgių nesudavė. Iškarto po konflikto, jis išėjo pas šalia gyvenantį kaimyną ir ten buvo iki kol į namus atvyko policijos pareigūnai, o jiems atvykus parėjo atgal į namus. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl visų įvykio detalių neatsimena. Prisipažįsta, kad smurtavo prieš mama ir nuoširdžiai gailisi. Prašo jam skirti kuo mažesnę nuobaudą (b. l. 92-93, 99).

Kaltinamojo R. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog gyvena kartu su savo mama R. S. ir broliu R. S. Namai priklauso jo mamai. Taip pat turi artimą draugę V. S., kuri dažnai atvyksta pasisvečiuoti pas jo mamą. Su mama R. S. sutaria gerai, padeda jai buities darbuose. Su broliu R. S. dažnai konfliktuoja. Dažniausiai brolis kaltina jį dėl pavogtų pinigų, perrašytų baudų, dėl kurių jam kaupiasi skolos, bei prisigalvoja kitokių nebūtų dalykų. Brolis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nuolatos geria, duoda pinigų, kad jam parneštų iš parduotuvės alkoholio, o vėliau prisigalvojęs, kad jis iš jo pinigus pavogė, konfliktuoja. 2022 m. gegužės 25 d., kaip įprastai namuose svečiavosi jo draugė V. S. Apie 12.10 val. mama prie dujinės viryklės šildė jiems pietus, jis stovėjo prie virtuvės spintelių ir virė kavą, o jo draugė sėdėjo prie virtuvės stalo, visi šnekučiavosi. Tuo metu į virtuvę atėjo brolis R. S., kuris mamos paklausė ar jam pašildys maisto ir atsisėdo prie virtuvinio stalo, prie kurio jau sėdėjo jo draugė V. S. Mama jam, sėdinčiam prie stalo, padavė lėkštę su maistu. Brolis buvo akivaizdžiai neblaivus. Tada R. S. mamos paklausė ar ji jam irgi duos maisto. Jis jam tuo metu pasakė, kad nusiramintų ir nustotų kelti konfliktus ir šnekėti nesąmones. Brolis toliau kaltino jį pavogus iš jo pinigus, kad jis jam perrašo savo baudas ir jam dėl to kaupiasi skolos. Tuo metu mama, kuri stovėjo prie šaldytuvo ir dujinės viryklės, pasakė broliui R. S., kad jis nešnekėtų nebūtų dalykų, kad skolos yra prisikaupusios dėl jo paties nesumokėtų baudų ir kad niekas iš jo pinigų nevagia. Tuo metu brolis pradėjo šaukti, kad mama vagies negintų ir atsistojęs nuo stalo dešine ranka tyčia sugriebė mamai R. S. už plaukų pakaušio srityje ir pradėjo tampyti, lenkė ir stūmė ją į žemę, tada vėl pakėlė už plaukų. Tuo metu jis rankomis jį išstūmė iš virtuvės norėdamas apginti mamą. Tada stovėjo rankomis laikydamas brolį R. S. koridoriuje, jis tuo metu rankoje laikė šakutę ir žodžiu jam sakė, kad pasikvies savo draugus ir su juo susidoros. Tuo metu R. S. pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu, o tai supratęs brolis R. S. išsigando ir nuėjo į pirmame aukšte esantį savo kambarį. Mama bendruoju pagalbos telefono numeriu išsikvietė policiją. Pats asmeniškai sužalojimų, esančių ant mamos galvos, nematė, tačiau girdėjo kaip medikai kalbėjo, kad plaukų augimo srityje matosi paraudimas (b. l. 45-48).

Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su M. S. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tačiau bendrauja apie 5 m., dažnai lankosi vienas pas kitą namuose, leidžia kartu laiką. Pas M. S. kartu gyvena jo mama R. S. ir brolis R. S. Su visais šeimos nariais sutaria gerai, nekonfliktuoja. 2022 m. gegužės 25 d. ji, kaip įprastai, svečiavosi namuose pas savo draugą M. S.. Apie 12.10 val. antrajame namo aukšte esančioje virtuvėje R. S. gamino jiems pietus, o ji ir jos draugas M. S. kartu su mama sėdėjo virtuvėje ir šnekėjosi. Tuo metu į virtuvę atėjo draugo brolis R. S., kuris atsisėdęs prie stalo pradėjo valgyti mamos R. S. paruoštus pietus. Valgydamas pradėjo žodžiu konfliktuoti su savo mama R. S. ir broliu M. S. dėl piniginių klausimų. Kiek ji žino, R. S. yra užblokuota banko sąskaita, dėl to, kad yra prisikaupę daug įsiskolinimų už įvairias baudas ir jis nebegali naudotis savo pinigais. Dėl užblokuotos sąskaitos R. S. kaltina savo brolį ir mamą. Tuo metu R. S. stovėjo prie šaldytuvo ir dujinės viryklės ir pasakė sūnui R. S., kad jis pats yra kaltas dėl to, kad jam yra užblokuotos banko sąskaitos ir jis negali naudotis savo pinigais dėl jam prisikaupusių ir nesumokėtų baudų. Po šių žodžių, R. S. atsistojo nuo stalo, rankomis tyčia griebė mamai už plaukų pakaušio srityje ir lenkė bei stūmė ją į žemę. Tuo metu, jos draugas M. S. sugriebė R. S. ir išstūmė jį iš virtuvės į prieškambarį, siekdamas apginti mamą, tuo metu R. S. rankose laikė šakutę. Supratęs, kad negali pasipriešinti ir kad bus iškviesta policija, R. S. nuėjo laiptais žemyn į pirmame aukšte esantį savo kambarį. Po konflikto, mama R. S. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policiją, medicinos pagalbą. Ji girdėjo kaip atvykę medikai kalbėjo, kad ant R. S. pakaušio čiuopiamas guzas ir matosi paraudimai plaukų augimo srityje. Taip pat R. S. skundėsi galvos skausmais. Anksčiau tarp šeimos narių yra mačiusi tik žodinių konfliktų, fizinio smurto nebuvo mačiusi. Ji su R. S. sutaria gerai, tarpusavyje nekonfliktuoja (b. l. 51-54).

Iš 2022 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo dėl užfiksuotų sužalojimų matyti, kad ant galimai smurtą patyrusios R. S. vizualiai matėsi kūno sužalojimai (b. l. 55-56).

Iš 2022 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav. Sudaryta foto lentelė (b. l. 20-32).

Iš 2022 m. gegužės 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G-986/2022(02) matyti, jog R. S. sužalojimų nenustatyta (b. l. 62-64).

Iš 2022 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus su nekentėjusiąja R. S., ji nurodė, jog apie teisę pareikšti civilinį ieškinį jai yra žinoma, ieškinio nereikš (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. S. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2022 m. gegužės 25 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią motiną R. S., t. y. tyčia dešine ranka sugriebdamas nukentėjusiajai už plaukų ir juos laikydamas lenkė jos galvą link žemės, dėl ko R. S. galva trenkėsi į dujinę viryklę, taip sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmėmis sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 76-81), priklausomybių ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 70). (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). (b. l. 69). 2022 m. gegužės 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nustatyta, jog teismo psichiatrijos ekspertizę R. S. skirti netikslinga (b. l. 70). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę prokurorės prašomam terminui, kuris yra trumpesnis nei įstatymo nustatytos laisvės apribojimo bausmės trukmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), su prokurorės siūlomais įpareigojimais bei baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (b. l. 120-123)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.