- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- II-302-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01508-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Aivaras Alimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-142-2020 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiojo specialisto 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. VMI-ANR_N-142-2020 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad UAB „R. C.“, vadovaudamasi tarp UAB „R. C.“ ir UAB „B. P.“ sudaryta 2019 m. birželio 11 d. tarpininkavimo sutartimi ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 14, 79 straipsniais, kuriuose nurodyta, kad įvykusį prekių tiekimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminkit PVM sąskaita faktūra ir jei sąskaita neišrašyta prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba kai gaunamas atlygis už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą, privalėjo UAB „B. P.“ išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už suteiktą tarpininkavimo paslaugą ir PVM prievolę deklaruoti pateiktoje 2019 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje (FR0600). UAB „R. C.“, būdama registruotu PVM mokėtoju, 2019 m. gruodžio mėnesį išrašytą UAB „B. P.“ 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą BUN Nr. (duomenys neskelbtini) kreditavo 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Kre Nr. (duomenys neskelbtini), o kito apskaitos dokumento neišrašė. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalį (ūkinė operacija neįforminta buhalterinės apskaitos dokumentu). UAB „R. C.“ vadovas V. P., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus, neužtikrino, kad įvykusi ūkinė operacija savalaikiai būtų įforminta PVM sąskaita faktūra (b. l. 20).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P., atstovaujamas advokato Aivaro Alimo, pateikė skundą, kuriame nurodo, jog su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 24 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VMI-ANR_N-142-2020, nesutinka. Pareiškėjas yra įmonės UAB „R. C.“ vadovas. 2019 m. birželio 11 d. tarp UAB „R. C.“ (toliau skunde – Tarpininkas) ir UAB „B. P.“ (toliau skunde – Pardavėjas) buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis (toliau skunde – Sutartis) parduodant viešbutį (duomenys neskelbtini) (toliau skunde – Viešbutis), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalys numatė, kad Pardavėjas yra išreiškęs ketinimą parduoti Viešbučio pastatą, o tarpininkas pasiūlė galimą šio turto pirkėją – UAB „O. Ž.“ (toliau skunde – Pirkėjas). Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad Pirkėjas ir Pardavėjas sudarius bet kokį sandorį, kurio pagrindu Pirkėjas perima nuosavybėn parduodamą turtą, Pardavėjas įsipareigoja Tarpininkui ar jo nurodytam kitam asmeniui sumokėti 2,5 proc. komisinį mokestį, skaičiuojamą nuo turto pardavimo (perleidimo) kainos, papildomai pridedant galiojantį PVM mokestį. Vykdant Viešbučio pardavimo procedūrą, Pardavėjo iniciatyva Viešbutis, visų pirma, 2019 m. liepos 26 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas su Pardavėju susijusiai įmonei UAB „B. P.“ ir tik po to, 2019 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B. P.“ pardavė Viešbučio nuosavybės teisę Pirkėjui. Vykdydamas Sutartyje numatytus įsipareigojimus bei buhalterinės apskaitos įstatyme numatytus reikalavimus, Pareiškėjas, veikdamas Tarpininko interesais, po Viešbučio perleidimo Pirkėjui sandorio sudarymo, pateikė Pardavėjui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 2,5 proc. komisinio mokesčio sumokėjimui. Bendra PVM sąskaitos-faktūros suma sudarė 77440 Eur (64000 Eur + PVM). Tarpininkui 2019 m. gruodžio 19 d. pateikus minėtą sąskaitą-faktūrą Pardavėjui, Pardavėjas atsisakė ją priimti, motyvuodamas tuo, kad Viešbutį jis savarankiškai, be Tarpininko paslaugų, perleido UAB „B. P.“, kuris vėliau Viešbutį perleido Pirkėjui. Todėl, anot Pardavėjo, Tarpininkui Viešbučio perleidimo tarpininkavimo mokestis nepriklauso, o sąskaitą Tarpininkas išrašė nepagrįstai. Pardavėjui pradėjus neigti Tarpininko jam suteiktas paslaugas ir nesutinkant apmokėti sąskaitos-faktūros, Tarpininko išrašyta PVM sąskaita-faktūra buvo kredituota 2019 m. gruodžio 31 d. kreditine sąskaita-faktūra Kre Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau, Tarpininkui toliau reiškiant pretenzijas dėl Pardavėjo atsisakymo atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir siekiant susitarti su Pardavėju dėl apmokėjimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, Pardavėjas pakeitė poziciją, ėmė pripažinti prievolę Tarpininkui, todėl 2020 m. sausio 17 d. buvo pakartotinai išrašyta PVM sąskaita-faktūra Pardavėjui bendrai 77400 Eur sumai. Nepaisant to, pateikus iš naujo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už tarpininkavimo paslaugas, Pardavėjas vėl nurodė Tarpininkui, kad jo manymu, sandoris dar nėra užbaigtas, pinigai už Viešbučio pardavimą dar nėra pasiekę Pardavėjo, todėl tarp Pardavėjo ir Tarpininko sudaryta sutartis dar nėra pilnai įvykdyta, o Pardavėjui dar nėra kilusi pareiga sumokėti tarpininkavimo mokestį Tarpininkui. To pasėkoje, atsižvelgiant į Pardavėjo vėl pakitusią poziciją, kad sandoris esą dar neužbaigtas, Tarpininkas, siekdamas gauti patvirtinimą, jog Pardavėjas apskritai pripažįsta, jog ateityje, kai sandoris bus užbaigtas, turės pareigą sumokėti Tarpininkui tarpininkavimo mokestį, parengė ir pateikė Pardavėjui papildomus susitarimus dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo, tačiau šiuos susitarimus Pardavėjas taip pat atsisakė pasirašyti. Nesulaukdamas iš Pirkėjo patvirtinimo, kad jis apskritai apmokės pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą, Tarpininkas buvo priverstas antrą kartą išrašyti kreditinę sąskaitą, kuri kredituotų 2020 m. sausio 17 d. sąskaitą-faktūrą, kurią apmokėti Pardavėjas atsisakė. Išdėstytos aplinkybės lėmė, kad Pareiškėjas administracine tvarka nubaustas už tai, kad būdamas Tarpininko vadovu, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, neužtikrino, kad įvykusi ūkinė operacija būtų įforminta PVM sąskaita-faktūra. Pareiškėjas mano, kad Nutarimas priimtas neįvertinus objektyvių aplinkybių, kurios nulėmė susiklosčiusią situaciją. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas, veikdamas Tarpininko vardu, siekė tinkamai vykdyti buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir vadovaudamasis Sutartimi, net du kartus išrašė Pardavėjui PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas, tačiau išimtinai dėl Pardavėjo veiksmų, Pardavėjui nepripažįstant pareigos mokėti tarpininkavimo mokestį, ginčijant paslaugų suteikimo ir sandorio užbaigtumo faktą, Tarpininkas šias sąskaitas kreditavo išrašant kreditines sąskaitas faktūras. Konstatuotas buhalterinės apskaitos pažeidimas buvo sąlygotas išimtinai Pardavėjo veiksmų, neigiant prievolę atsiskaityti su Tarpininku ir nurodant, kad sandoris dar neužbaigtas, o ne Tarpininko tyčios siekiant išvengti ūkinės operacijos įforminimo PVM sąskaita-faktūra. Taip pat nurodo, jog PVMĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje teikiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pažymi, kad Tarpininkas net du kartus išrašė PVM sąskaitas-faktūras, t. y. savo iniciatyva vykdė visus PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo tvarką reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, buvo pasirengęs mokėti apskaičiuotą PVM mokestį, tačiau išimtinai dėl Pardavėjo veiksmų, t. y. jam nepripažįstant paslaugų suteikimo fakto, buvo priverstas šias PVM sąskaitas-faktūras kredituoti kreditinėmis sąskaitomis. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Tarpininkas šiuo atveju nubaustas už formalų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Tarpininkas nesiekė pažeisti įstatymų, neturėjo tyčios neįforminti įvykusios ūkinės operacijos, tuo labiau, nesiekė iš tokio pažeidimo turėti naudos nei asmeniškai sau, nei Tarpininkui, per kurį veikė. Turėdamas siekį išvengti ūkinės operacijos įforminimo, Tarpininkas būtų apskritai neišrašinėjęs Pardavėjui PVM sąskaitų-faktūrų. Tarpininkas išrašė net dvi sąskaitas-faktūras, kurias vėliau dėl Pardavėjo veiksmų buvo priverstas kredituoti. Jeigu Pardavėjas nebūtų ginčijęs sandorio ir delsęs atsiskaityti pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, pažeidimas apskritai nebūtų buvęs įvykdytas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas ir sutinka su faktinėmis Nutarime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nejaučia kaltės ir nesigaili dėl atliktų veiksmų. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Motyvavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 14 straipsnio 1, 2 dalių, 79 straipsnio nuostatomis, taip pat PVMĮ 83 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios kreditinių ir debetinių dokumentų išrašymą, nuostata, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi teikiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalys) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Atsižvelgus į nurodytas teisės akto nuostatas, UAB „R. C.“ neturėjo teisės išrašyti kreditinės PVM sąskaitos faktūros, kadangi nebuvo nustatyta nei viena iš nurodytame teisės akte išvardintų sąlygų, leidžiančių įforminti tokį kreditinį dokumentą, t. y. šiuo atveju tarpininkavimo paslaugų vertė ir kiekis nesikeitė, paslaugų nebuvo atsisakyta, jos nebuvo grąžintos, taip pat nebuvo nustatytos kt. sąlygos. Ta aplinkybė, kad UAB „B. P.“ nepripažįsta įvykusio tarpininkavimo paslaugų sandorio, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „R. C.“ apskritai nesuteikė tarpininkavimo paslaugos, juo labiau, kad ir pats pareiškėjas skunde pripažįsta, jog tokias paslaugas faktiškai suteikė. Apmokėjimo negavimas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą nėra teisinis pagrindas išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, joks teisės aktas neleidžia, negavus atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, PVM sąskaitą faktūrą panaikinti, nes paslaugos suteikimas, nors ir neapmokėtas, jau yra įvykęs. Konstatavo, kad UAB „R. C.“ išrašius 2019-12-31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija Kre Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-19 išrašyta pirminė sąskaita faktūra serija BUN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo anuliuota (panaikinta), todėl suteiktos tarpininkavimo paslaugos bendrovės buhalterinėje apskaitoje liko neapskaitytos galiojančiu apskaitos dokumentu, t. y. ūkinė operacija nebuvo įforminta galiojančiu buhalterinės apskaitos dokumentu – PVM sąskaita faktūra. Institucijos manymu, pareiškėjas, norėdamas, kad UAB „R. C.“ nesumokėtų priklausančio PVM anksčiau nei pirma gautų apmokėjimą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš UAB „B. P.“ už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, sąmoningai išrašytas PVM sąskaitas faktūras kreditavo kreditinėmis PVM sąskaitomis faktūromis, nors pagal teisės aktų reikalavimus negalėjo daryti. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis nubaustas už formalų teisės aktų pažeidimą, nes tiek iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų, tiek paties pareiškėjo skunde aprašytos pareiškėjo veiksmų sekos matyti, kad pareiškėjas PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas išrašymą siejo ne su paslaugos suteikimo momentu (kaip numatyta atitinkamose PVMĮ nuostatose), o su UAB „B. P.“ atsiskaitymu už paslaugas, t. y. jis pasirinko jam finansiškai palankesnį laiką deklaruoti ir mokėti PVM. Prašo skundo netenkinti ir VMI prie FM nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 27-30).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. P. prašė panaikinti VMI nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną. Nurodė, kad 2019 m. birželio 11 d. sudarė sutartį kaip UAB „R. C.“ direktorius su UAB „B. P.“ dėl tarpininkavimo parduodant viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 11 d. šis viešbutis buvo parduotas nurodytam tarpininkavimo sutartyje klientui – UAB „O. Ž.“. Po ko 2019 m. gruodžio 19 d. išrašė sąskaitą faktūrą, tačiau UAB „B. P.“ atstovas V. B. pareiškė, kad jam nepriklauso tarpininkavimo mokestis, todėl jis išrašė kreditinę sąskaitą, taip panaikindamas prievolę deklaruoti kitą mėnesį PVM mokestį. Po to su UAB „B. P.“ atstovu V. B. tarėsi dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, jis (V. B.) sutiko apmokėti tą sandorį, tačiau nurodė, kad jam į sąskaitą dar neatėjo pinigai. Tada jis dar kartą išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau V. B. persigalvojo ir pasakė, kad jam nemokės, dėl ko vėl išrašė kreditinę sąskaitą ir tuo pačiu panaikino prievolę mokėti PVM mokestį. Pripažįsta, kad tokia situacija buvo, tačiau jis nesigaili dėl to, kad taip atsitiko, nepripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą. Su V. B. bandė aktyviai tartis dėl atsiskaitymo, bandė priversti pasirašyti papildomą susitarimą prie tarpininkavimo sutarties, kuriame būtų nustatytas atidėjimo terminas. Karantino metu irgi su juo bendravo, kalbino jį atidėti terminą, tačiau jis (V. B.) vis tiek atsisakė jam sumokėti. Šiuo metu parengė ieškinį, kurį kitą savaitę pateiks teismui, kalba yra apie tai, ar jis suteikė paslaugas, ar nesuteikė. Trečią kartą išrašė sąskaitą faktūrą gruodžio mėnesio data, ją išrašė gegužės mėnesį, nes jam taip nurodė mokesčių inspekcija. Operatyvaus patikrinimo metu jie pasakė, kad ją reikia išrašyti ne tuo metu, kai vyko patikrinimas gegužės mėnesį, o išrašyti gruodžio mėnesį. Šiuo metu sąskaita faktūra egzistuoja, kurią jis išrašė gegužės mėnesį, dėl kurios jam buvo skirta administracinė nuobauda. Jo įmonė buhalterinę apskaitą veda kitaip, stengiasi nepažeidinėti taisyklių, tačiau tokių atvejų būna nemažai, kuomet įmonė mano, kad atliko paslaugas, o kita tam prieštarauja ir tokių atvejų, kuomet išstatoma kreditinė PVM sąskaita faktūra, yra nemažai, tačiau jis neprisimena per savo visą veiklos laikotarpį, kad VMI taikytų nuobaudas už tokius dalykus. Koks įstatymas nustato galimybę išstatyti kreditinę sąskaitą, jis nežino, bet tokie dalykai vyksta ir tai yra normalus realus gyvenimas. Ir dabar persekioti įmones ir bausti už tai yra nesąžininga. Mano, kad tai yra formalus požiūris į situaciją dėl to norisi tai įrodyti. Taip pat nežino, koks įstatymas šioje situacijoje leidžia išrašyti kreditinę sąskaitą faktūrą.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas R. J. nurodė, kad institucija su skundu nesutinka ir palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Šioje situacijoje buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimas net nebūtų buvęs konstatuotas, jeigu UAB „R. C.“ nebūtų išrašiusi kreditinės PVM sąskaitos faktūros. Pažeidimas yra konstatuotas dėl to, kad kai įmonė išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, ta pirmoji sąskaita faktūra už suteiktas tarpininkavimo paslaugas buhalteriškai yra anuliuojama, tai reiškia, kad įmonė suteikia paslaugas, bet buhalterinėje apskaitoje nebėra šios galiojančios sąskaitos faktūros, todėl nutarime yra pagrįstai konstatuota, kad įmonė suteiktoms tarpininkavimo paslaugoms neturėjo apskaitos dokumento. Inspekcija šiuo atveju vertina tik UAB „R. C.“ veiksmus, ji nevertina to, kaip elgėsi kita pusė, tai nėra jų reikalas ir šios bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda paskirta konstatavus, jog V. P. neužtikrino, kad įvykusi ūkinė operacija savalaikiai būtų įforminta PVM sąskaita faktūra, tuo pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas šios aplinkybės ir neginčija, pripažįsta, kad išrašė net dvi kreditines PVM sąskaitas faktūras, tačiau savo veiksmus laiko teisėtais, motyvuodamas tuo, kad buvo priverstas taip padaryti dėl pardavėjo atsisakymo atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi jis negavo apmokėjimo pagal 2019-12-19 PVM sąskaitą faktūrą Serija BUN Nr. (duomenys neskelbtini), jis pagrįstai išrašė kreditines PVM sąskaitas faktūras: 2019-12-31 Serija Kre Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-31 Serija Kre Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl pastarosios kaltinimas nėra pareikštas) ir pagrįstai panaikino prievolę deklaruoti kitą mėnesį PVM mokestį.
Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Pritariant institucijos atsiliepimo motyvams pažymėtina, kad kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo pagrindai nurodyti PVMĮ 83 straipsnio 1 dalyje, tai yra jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis. Kaip nustatyta iš paties pareiškėjo paaiškinimų, pardavėjas nesutinka apmokėti PVM sąskaitos faktūros Serija BUN Nr. (duomenys neskelbtini) teigdamas, jog paslaugų negavo, tačiau atkreiptinas dėmesys, pats pareiškėjas tvirtina, jog paslaugas suteikė ir turi būti apmokėta visa šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, dėl to net yra rengiamas civilinis ieškinys. Taigi, tarp sutarties šalių yra kilęs civilinio teisinio pobūdžio ginčas dėl sutarties vykdymo, kuris niekuo nesusijęs su ūkio subjekto pareiga tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Vien aplinkybė, kad yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, nereiškia, kad pagal pradinį paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą Serija BUN Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitė paslaugų apmokestinamoji vertė, kiekis, mokėtinas atlygis, kad suteiktos nuolaidos ar paslaugų buvo atsisakyta. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad paslaugų gavėjas atsisakė tos paslaugos, nepriėmė jos kaip suteiktos, todėl neva egzistuoja PVMĮ 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas vienas iš pagrindų. Tačiau teismo manymu, tokiais argumentais prieštaraujama skundo esmei, nes tokiu atveju nesuprantama, kodėl pareiškėjas kelia pretenzijas ir netgi rengia civilinį ieškinį dėl neapmokėjimo už paslaugas, kurių jis nesuteikė (nes juk, kaip nurodo, paslaugų gavėjas jų atsisakė).
BAĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto, nagrinėjamu atveju – UAB „R. C.“, o ne UAB „B. P.“, vadovas; be to, pagal šio įstatymo nuostatas prievolė ūkines operacijas ir ūkinius įvykius įforminti apskaitos dokumentais nėra siejama su sandorio įvykdymo momentu, ir pats V. P. nenurodė įstatymo, kurio pagrindu pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veiksmai būtų teisėti ir pagrįsti. Todėl taip pat kritiškai vertintini skundo argumentai, kad buhalterinės apskaitos pažeidimas buvo sąlygotas išimtinai pardavėjo veiksmų, šiam atsisakant vykdyti prievolę pagal sutartį. PVMĮ 79 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikоs apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. T. y. ši teisės norma aiškiai apibrėžia prievolę PVM sąskaita faktūra įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, o ne pačios PVM sąskaitos faktūros įvykdymą (atsiskaitymą). Kaip minėta, V. P. įformino įvykusį paslaugų teikimą PVM sąskaita faktūra Serija BUN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, išrašydamas 2019-12-31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Serija Kre Nr. (duomenys neskelbtini) be jokio teisinio pagrindo ir taip panaikindamas pradinį paslaugos teikimą įforminančią PVM sąskaitą faktūrą Serija BUN Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nesuvokiami pareiškėjo, kaip juridinio asmens vadovo, argumentai, kad jo įmonė buhalterinę apskaitą „veda kitaip“, bei apeliavimas į tai, jog jis neprisimena, kad VMI už tokius dalykus taikytų nuobaudas, kad jis nežino, koks įstatymas nustato galimybę išrašyti kreditinę sąskaitą, ir todėl, jo požiūriu, bausti už tai nesąžininga ir formalu. Sutiktina, kad asmuo gali nežinoti tam tikrų teisės aktų reikalavimų (nors tai ir neatleidžia nuo atsakomybės), tačiau iš pareiškėjo skundo ir teismui duotų paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjas absoliučiai abejingas įstatymo reikalavimams, lyg ir pritaria, kad yra kažkoks įstatymas, nustatantis pagrindus kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymui, tačiau jis visada „taip“ elgėsi, dėl pažeidimo nesigaili ir, panašu, taip ketina elgtis ir ateityje, nes kol nebus išspręstas civilinių teisinių santykių srityje kilęs ginčas su trečiuoju asmeniu, jam neapsimoka deklaruoti PVM. Todėl pritartina institucijos argumentams, kad V. P. pasirinko jam finansiškai palankesnį laiką deklaruoti ir mokėti PVM, o toks teisės aktų reikalavimų pažeidimas nelaikytinas formaliu. Juolab, kaip minėta, suteiktos tarpininkavimo paslaugos pareiškėjo vadovaujamos bendrovės apskaitoje liko neapskaitytos galiojančiu apskaitos dokumentu.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta apie jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Įvertinus skundo turinį bei teismui duotus paaiškinimus, vertintina, kad lengvinanti aplinkybė galimai nepagrįstai nurodyta nutarime ir jos pagrindu galimai nepagrįstai buvo paskirta švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, - tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Minėta, pareiškėjui skirta švelniausios rūšies administracinė nuobauda, o išnagrinėjęs bylą pagal paties pareiškėjo skundą, teismas negali pabloginti pareiškėjo padėties ir skirti jam kitokią, griežtesnę nuobaudą.
Apibendrinant darytina išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. VMI-ANR_N-142-2020 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, priimtas tinkamai įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo, skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo V. P. (V. P.) skundo netenkinti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-142-2020 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.