Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-03 · Administracinė byla Nr. AS-146-36-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-03
Bylos Nr.
AS-146-36-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
P. A., R. A., V. A.
Atsakovas
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
Viešajai įstaigai Alytaus apskrities S
Kategorijos
  • 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS20-36/2008Procesinio sprendimo kategorija 50.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. A., R. A., V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. A., R. A. ir V. A. skundą atsakovui Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Viešajai įstaigai Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninei, B. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išspręsti iš esmės klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai P. A., R. A. ir V. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr.56-20, kuriuo Komisija nusprendė nenagrinėti pareiškėjų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir įpareigoti Komisiją išspręsti iš esmės klausimą dėl trijų milijonų neturtinės žalos (po vieną milijoną kiekvienam pareiškėjui) atlyginimo.

Šalies argumentai

Skunde paaiškino, kad 2007 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Komisiją, kuri yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Prašė priimti sprendimą dėl trijų milijonų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ši žala atsirado dėl 2004 metų liepos 2 d. viešojoje įstaigoje Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje R. A. netinkamai suteiktos gimdymo metu sveikatos priežiūros paslaugos, kas sąlygojo P. A. sveikatos sužalojimą. 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr.56-20 Komisija nusprendė prašymo nenagrinėti. Motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Žalos pacientų sveikatai atlyginimo įstatymas), nustatantis Komisijos teisę nagrinėti bei spręsti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo klausimus, įsigaliojo 2005 metų sausio 1 d., o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 (toliau – ir Reglamentas) 3 punktas nustato, kad Komisija nagrinėja tik tuos atvejus, kai žala pacientams buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėjai kreipėsi dėl 2004 m. liepos 2 d. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, Komisija nusprendė, kad šio atvejo nagrinėjimas nepriskirtinas jos kompetencijai.

Pareiškėjų nuomone šis Komisijos sprendimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad iki 2005 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1996 m. spalio 3 d. įstatymas Nr.I-1562) nenumatė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 2006 m. lapkričio 3 d. jie kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. LR civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nustato, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi, materialiesiems teisiniams santykiams reguliuoti taikomos materialinės teisės normos, galiojusios tų santykių atsiradimo metu, o civiliniams procesiniams teisiniams santykiams reguliuoti taikomos atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusios proceso teisės normos. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartimi jų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Motyvavo tuo, kad ieškovai nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos Žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, kuria dar galima pasinaudoti (CPK 296 str.1 d.1 p.). Lietuvos apeliacinis teismas šią Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Mano, kad esant tokiems teismų sprendimams, kurie buvo pateikti Komisijai, ši Komisija negalėjo priimti sprendimo nenagrinėtų jų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o turėjo išspręsti iš esmės jos kompetencijai priskirtą klausimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str.1 d.). CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pažymėjo, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą ginčydami šios komisijos sprendimą.

Nurodė, kad ginčas kilęs dėl žalos, kurią padarė ne administravimo subjektas. Paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį ir įpareigoti Komisiją išspręsti iš esmės klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjų nuomone ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Vadovaudamiesi Žalos pacientų sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kuriose nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ketveriems metams sudaro Sveikatos apsaugos ministerija, o šios Komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms yra privalomi, mano, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai siekia, kad viešoji įstaiga Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė atlygintų jiems neturtinę žalą už netinkamą sveikatos paslaugų suteikimą. Prieš pateikdami skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.56-20 panaikinimo, pareiškėjai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartimi P. A., R. A. ir V. A. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninei, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, kadangi nustatė, jog ieškovai nepasinaudojo ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, numatyta Žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, kuria pasinaudoti dar gali (CPK 296 str.1 d.1 p.). Lietuvos apeliacinis teismas šią Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdami į šias teismų nutartis, pareiškėjai 2007 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Komisiją, kuri pagal Žalos pacientų sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnį yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr.56-20 Komisija nusprendė nenagrinėti prašymo, kadangi, Komisijos nuomone, jos kompetencijai nėra priskirta nagrinėti pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejus, jei žala buvo padaryta iki 2005 m. sausio 1 d. Šį Komisijos sprendimą pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Kaip matyti iš pareiškėjų 2007 m. rugsėjo 25 d. skundo pirmosios instancijos teismui turinio, jie kreipėsi į administracinį teismą ne dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjų teigimu, jiems padarė viešoji įstaiga Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė, atlyginimo, o prašė panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimą Nr.56-20, kuriuo Komisija nusprendė nenagrinėti pareiškėjų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir įpareigoti Komisiją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus - išspręsti iš esmės privaloma ikiteismine ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Esminis kriterijus, nulemiantis ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui, yra teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, prigimtis ir pobūdis. Paslaugų, tarp jų ir sveikatos priežiūros paslaugų, teikimą reglamentuoja civilinės teisės normos. Iš pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo ir į Komisiją kreipėsi tik dėl to, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. galiojančios Žalos pacientų sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 17 straipsnio 3 dalis numato privalomą ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, nes nepasinaudojimas šia tvarka užkerta kelią ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimui iš esmės bendrosios kompetencijos teisme. Kaip matyti iš Žalos pacientų sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalies, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr.152, 6-9 punktų bei Reglamento 2 punkto nuostatų, Komisijai yra pavesta ikiteismine tvarka nagrinėti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kylančius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Taigi, ginčo dėl žalos, padarytos paciento sveikatai, išnagrinėjimas minėtoje Komisijoje, paties ginčo pobūdžio nekeičia.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjų skundžiamą 2007 m. spalio 4 d. nutartį, pagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir administracinio teismo spręsti 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Šioje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad byla, kurioje ginčijamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties panaikinimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų P. A., R. A., V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius