Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Kastyčiui Bliznikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato Mansuro Muksinovo, skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-640-2023 (ROIK: 23213771407).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

II. Skundo argumentai

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas už ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nes, kaip statytojo (užsakovo) vadovas, neužtikrino ir nekontroliavo, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje (statybvietėje) esantys fiziniai asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ar kode užšifruojamus atitinkamus duomenis pagrindžiančius dokumentus ir pateiktų jį (juos) VDI patikrinimo metu, tuo pažeisdamas Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas ir jo atstovas teigia, kad pareiškėjas E. D. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nėra šio administracinio nusižengimo subjektas, nes užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurio komercijos vadovas ir yra E. D.) buvo sudaręs Rangos sutartį su pagrindiniu rangovu – MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam ir buvo perduotos visos teisės bei pareigos, susijusios su darbų atlikimu bei kontrole Objekte.

Pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį už Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą atsako, be kita ko, rangovų ar statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys.

Minėta norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Statybos įstatymo atitinkamas nuostatas, reglamentuojančias statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimus.

Būtent Statybos įstatymo 22¹ straipsnis reglamentuoja statybvietėje esančių asmenų identifikavimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims. Atitinkamai statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka (Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d.). Statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 22¹ str. 5 d.).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalį Fondo valdybos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas šiems asmenims:

1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2) mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys;

3) savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje, išskyrus šeimynos dalyvius;

4) komandiruotam į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, tačiau informacija apie jį pateikta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal minėto straipsnio 8 dalį kode užšifruojami tokie duomenys:

1) apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas apdraustajam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, jo vardas, pavardė, draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), draudėjo pavadinimas, o jeigu draudėjas yra fizinis asmuo, – draudėjo vardas ir pavardė;

2) mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys, suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas mažosios bendrijos vadovui, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys, jo vardas, pavardė ir draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), pavadinimas;

3) pagal įsigytą verslo liudijimą savarankiškai dirbančiam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, jo vardas, pavardė, draudėjo kodas;

4) pagal individualios veiklos pažymą savarankiškai dirbančiam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (išskyrus šeimynos dalyvius), suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris verčiasi individualia veikla pagal individualios veiklos pažymą, jo vardas, pavardė, draudėjo kodas;

5) individualios įmonės savininkui suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas individualios įmonės savininkui, jo vardas, pavardė, draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), draudėjo pavadinimas;

6) mažosios bendrijos nariui suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas mažosios bendrijos nariui, jo vardas, pavardė ir draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), pavadinimas;

7) ūkinės bendrijos tikrajam nariui suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas ūkinės bendrijos tikrajam nariui, jo vardas, pavardė, draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas), draudėjo pavadinimas;

8) komandiruotam užsieniečiui suformuotame kode – požymis, kad kodas suformuotas komandiruotam užsieniečiui, kuris nėra draudžiamas pagal šį įstatymą, jo vardas, pavardė, komandiruoto užsieniečio draudėjo juridinio asmens kodas (jeigu jo neturi, – draudėjo kodas) ir pavadinimas, o jeigu komandiruoto užsieniečio draudėjas yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė.

Pagal Užimtumo įstatymo 55 straipsnį nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Taigi šiuo atveju, kaip matyti iš aptartų nuostatų, už Statybos įstatyme numatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo kodo (kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų arba kitų identifikavimo priemonių) turėjimo bei pateikimo atitinkamoms institucijoms kontrolę atsako statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas.

Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 11 punktą, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

Iš to matyti, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiomis (atsiradusiomis) Statybos įstatymo 22¹ straipsnio (bei susijusių straipsnių ir kitų poįstatyminių teisės aktų) nuostatomis pirmiausia siekiama užtikrinti, kad statybvietėse būtų tik tie asmenys, kurie turi tokią teisę, t. y. darbuotojų buvimo statybvietėje apskaitai užtikrinti ir nelegaliam darbui nustatyti, bet tuo pačiu sudaryti sąlygas tokių asmenų saugai ir sveikatai objekte.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, Rangos sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė visas teises, taip pat kylančias ir iš Statybos įstatymo, susijusias tiek su darbų atlikimu, tiek su darbuotojų, dirbančių Objekte, identifikavimo kodų kontrole, vienam rangovui – MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, teismo nuomone, vertinant Rangos sutarties nuostatas, tokios išvados negalima daryti.

Neginčytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius yra pareiškėjas E. D.. Byloje pateikta 2023-05-16 d. Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp Užsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rangovo – MB „(duomenys neskelbtini)“, rangovas įsipareigojo atlikti mūro darbus už sulygtą kainą (punktas 1.1). Nustatyta, kad šioje sutartyje nenumatyta, kad Rangovas įgaliojamas ir (ar) jam pavedama užtikrinti Užsakovui Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22(1) straipsnio 4 dalyje numatytos prievolės vykdymą, t. y. sutartyje nenumatyta, kad Rangovas atsakingas už visų statybvietėje esančių asmenų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų kontrolę. Tiek iš E. D. paaiškinimo, tiek iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta pakankama darbo organizavimo tvarka ir nebuvo nustatyti įmonės veiklos vidaus kontrolės mechanizmai.

Teismo vertinimu, šių Rangos sutarties nuostatų 1.1 punktas, negalima vertinti kaip rangovo MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba kitą identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka (Statybos įstatymo 22¹ str. 4 d.).

Pažymėtina, jog minėta Rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta jau po 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojusių Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų, susijusių su statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutarties esmė yra būtent rangovo įsipareigojimas atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, bei užsakovo įsipareigojimas atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Visos kitos iš šių pagrindinių įsipareigojimų išplaukiančios šalių pareigos turi būti specialiai aptartos ir detalizuotos, konkretūs kiekvienos šalies įsipareigojimai įvardijami, o ne suprantami kaip visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatų laikymasis. T. y. sutarties nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Dėl to net jei, kaip teigiama skunde, ir pati statybvietė ginčo laikotarpiu buvo perduota MB „(duomenys neskelbtini)“ žinion, tai dar nereiškia, kad užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, praranda pareigą ją prižiūrėti, rūpintis ir kontroliuoti joje besilankančius asmenis, jei tokios pareigos aiškiai nebuvo perleidęs rangovui – MB „(duomenys neskelbtini)“. O šiuo atveju, teismo vertinimu, tai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad sutartyje nebūtinai turi būti pažodžiui nurodyta, kad būtent rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba kitą identifikavimo priemonę ir jį (ją) pateiktų Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Užtenka, kad sutartyje būtų bent jau numatyta, jog rangovas įsipareigoja užtikrinti Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų laikymąsi. Teismo vertinimu, faktiškai minėta kontrolė nebuvo perduota rangovui MB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina R. Š. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog jis nežinojo, jog gegužės 27 dieną tie asmenys važiuos į objektą, nes patikrinimo metu negalėjo atsakyti, kas Objekte yra atsakingas už asmenų patekimo į Objektą kontrolę, Objekto darbų saugą, ar yra nustatyta patekimo į Objektą tvarka. Be to, VDI patikrinimo metu 2023 m. liepos 7 d. Y. B. ir A. S. paklausti, ar žino savininką ar užsakovą, nurodė, kad statybos objekto vadovas yra vardu E., jo kontaktai (duomenys neskelbtini).

Taigi, įvertinus išdėstytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad VDI šiuo atveju nustatė tinkamą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorių pareiškėją E. D.. T. y. būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip statytojo (užsakovo), komercijos direktorius E. D. privalėjo užtikrinti, kad statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus ir juos pateiktų kontroliuojančioms institucijoms (šiuo atveju – VDI), taip pat užtikrinti, kad į statybvietę nepatektų pašaliniai asmenys, tačiau to nepadarė. Taip pat, įvertinus byloje surinktą medžiagą, kitus įrodymus, spręstina, jog ir kiti aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra nustatyti ir įrodyti tinkamai.

Sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog už šio nusižengimo padarymą statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovai baudžiami bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų. VDI, parinkdama pareiškėjui administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (kurių nenustatė) (ANK 34 str.), paskyrė artimą minimui statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovams skirtiną baudą – 1300 Eur.

Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. D. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, Institucija, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kurio naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo E. D. atstovaujamo advokato Mansuro Muksinovo skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-640-2023 (ROIK: 23213771407) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.