Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TXT Invest“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria patvirtintas D. N. privačios firmos finansinis reikalavimas bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „TXT Invest“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas D. N. privačios firmos reikalavimą nepagrįstai nagrinėjo ne apelianto bankroto byloje, o atskiroje byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turtiniai reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, turi būti nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, tai yra iškėlus bankroto bylą per Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytus terminus. D. N. privati firma nepasinaudojo procesine teise reikalavimą reikšti tiesiogiai apelianto bankroto administratoriui per ĮBĮ nustatytus terminus. Priimta nutartis prieštarauja ne tik kreditorių reikalavimų tvirtinimo, bet ir jų tenkinimo eiliškumo nuostatoms.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuomos sutarties 7.2 punkte nustatyta sąlyga gali būti traktuojama kaip nuomininko leidimas nuomotojui daryti daikto pagerinimus. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neįvertino visų nurodytų aplinkybių dėl patalpų pagerinimo išlaidų ir nepagrįstai patvirtino finansinį reikalavimą. D. N. privati firma prieš išsinuomodama patalpas žinojo kokios jos būklės, o pagerinimus atliko ne tikslu jas pagerinti, o siekiant patalpas pritaikyti savo veiklai, todėl šių išlaidų apeliantas atlyginti neprivalo. Apeliantas sutikimo patalpų pagerinimui nedavė. Darbai, jų atlikimas, kaina nebuvo šalių suderinti. Jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų išlaidų būtinumą, byloje nėra. Byloje nenustatyta kokie konkretūs pagerinimo darbai buvo atlikti, jų apimtys, kas darbų atlikimą priėmė ar patvirtino, medžiagų kiekis ir kaina. Pateiktos PVM sąskaitos – faktūros tik patvirtina jose nurodytų medžiagų pirkimą, tačiau nepatvirtina, jog šios medžiagos buvo panaudotos konkretiems pagerinimo darbams atlikti. Teismo išvada, kad apeliantas, įkeisdamas patalpas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ gavo naudos, nes jų vertė po remonto išaugo, yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir nemotyvuota.

Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei nagrinėjimo tvarkos. Pagrindinis principas, nagrinėjant tokio pobūdžio reikalavimus, yra proceso operatyvumas ir efektyvumas. Pirmosios instancijos teismas, neperduodamas finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo spręsti bankroto byloje, bylą išnagrinėjo operatyviai, vos per 3 mėnesius. Sprendžiant finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą įstatymai, viešasis interesas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika pažeisti nebuvo.Apeliantas atskirajame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ar byloje esančius įrodymus. Faktas, jog kreditoriui buvo žinoma patalpų būklė prieš jas išsinuomojant, nepaneigia reikalavimo atlyginti patirtas remonto išlaidas pagrįstumo. Apeliantas nepagrįstai atskiria patalpų pagerinimo ir pritaikymo savo veiklai sąvokas, įstatymų leidėjas skirtumo tarp šių sąvokų nedaro. Be to, be atliktų patalpų pagerinimo darbų, patalpų apskritai nebūtų įmanoma naudoti, jos neatitiko elementarių saugumo ir technikos reikalavimų. Apelianto sutikimas patalpų pagerinimui buvo išreikštas sutarties 7.2 punkte ir jokio atskiro apelianto sutikimo remonto darbams atlikti nagrinėjamu atveju nereikėjo. Apeliantas proceso metu PVM sąskaitų – faktūrų neginčijo, jose nurodytos medžiagos buvo panaudotos patalpų pagerinimo darbams atlikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus D. N. privačios firmos finansinis reikalavimas atsakovo BUAB „TXT invest“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad kreditorius su apeliantu 2007-03-12 sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Klaipėdoje, Minijos g. 1A, nuomos sutartį (35-37 b.l.). Patalpos nuomininkui (kreditoriui) buvo perduotos 2007-03-12 perdavimo – priėmimo aktu (38 b.l.). Patalpų perdavimo priėmimo aktu buvo nustatyta, kad patalpos yra remontuotinos. Nuomos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė patalpoms atitekus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ bei kreditoriui 2009-07-01 sudarius naują nuomos sutartį su nauju patalpų savininku (39-44 b.l.). 2007-03-12 nuomos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad patalpų kapitalinį remontą atlieka nuomotojas (apeliantas). Nuomininkas (kreditorius) kapitalinį remontą gali atlikti tik gavęs raštišką nuomotojo (apelianto) sutikimą bei sutaręs dėl išlaidų kompensavimo. Sutarties 6.2 punktas nustatė pareigą nuomininkui (kreditoriui) einamąjį patalpų remontą atlikti savo lėšomis. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad nuomininkas (kreditorius) turi teisę, pasibaigus nuomos terminui, atsiimti pagerinimus įdėtus į nuomojamas patalpas. Kreditorius atliko nuomojamų patalpų remontą. Pareikštu ieškiniu jis siekė išlaidų, patirtų tokiems pagerinimams, kaip kiliminei dangai, pakabinamoms luboms, šviestuvams, baldams įsigyti, atlyginimo.

CK 6.501 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ar minėtos kreditoriaus patirtos išlaidos patalpų remontui yra patalpų pagerinimo išlaidos CK 6.501 straipsnio nustatyta tvarka bei, ar kreditorius turėjo apelianto sutikimą minėtiems pagerinimams atlikti.

Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditoriaus reikalavimą, 2007-03-12 nuomos sutarties 7.2 punkto sąlygą traktavo kaip apelianto leidimą kreditoriui daryti patalpų pagerinimus, o kreditoriaus patirtas išlaidas statybinėms ir apdailos medžiagoms, pripažino patalpų pagerinimo išlaidomis, dėl kurių padidėjo patalpų vertė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Sprendžiant klausimą ar kreditorius turėjo apelianto leidimą patalpų pagerinimo darbams atlikti, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuomos sutarties 7.2 punkte nurodytą sąlygą nepagrįstai laikė apelianto leidimu kreditoriui atlikti pagerinimo darbus. Ši sutarties sąlyga atitinka CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatą, tačiau pati savaime nereiškia apelianto sutikimo ar leidimo pagerinimo darbams atlikti. Šalių pasirašytas nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas tik patvirtina, kad patalpos buvo remontuotinos bei, kad kreditorius, priimdamas patalpas, žinojo kokios būklės yra patalpos. Šis aktas taip pat savaime nereiškia apelianto sutikimo kreditoriui atlikti bet kokius remonto darbus nuomojamose patalpose, nederindamas konkrečių darbų su apeliantu. Sutarties 7.2 punktą bei patalpų perdavimo – priėmimo aktą reikia vertinti ir aiškinti kartu su kitomis nuomos sutarties sąlygomis (CK 6.193 str.). Remiantis sutarties 6.1 punktu kreditorius atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą galėjo tik turint raštišką apelianto sutikimą bei suderinęs išlaidų kompensavimo tvarką, o remiantis 6.2 punktu, einamąjį remontą kreditorius privalėjo atlikti savo lėšomis. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad neatlikus remonto patalpų apskritai nebūtų įmanoma naudoti, jos neatitiko elementarių saugumo ir technikos reikalavimų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.). Jeigu patalpos buvo tokios blogos būklės, tai yra joms buvo būtinas kapitalinis remontas, tai kreditorius, remiantis sutarties 6.1 punktu, privalėjo gauti raštišką apelianto sutikimą tokiems darbams atlikti. Apeliantas raštiško sutikimo remontui ar konkretiems remonto darbams atlikti nedavė. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kreditorius turėjo apelianto sutikimą patalpų pagerinimo darbams atlikti.

Pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Šioje situacijoje esminę reikšmę turi tai, kiek dėl įdėtų pagerinimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Tam tikri remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas ir dėl to jie tampa naudingi nuomotojui. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja daikto techninės savybės, daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad patalpų remontas, pritaikant jas kreditoriaus vykdomai veiklai, savaime nereiškia patalpų pagerinimo. Kreditorius pertvarkė nuomojamas patalpas pagal savo poreikius, pritaikė jas savo komercinei veiklai, todėl prisiėmė atitinkamą riziką dėl galimo atlyginimo už patalpų pagerinimą. Kreditorius naudojosi pagerinimais, vykdė patalpose savo veiklą, iš kurios gavo pelno. Kreditoriaus nurodytos išlaidos patalpų pagerinimams (statybinėms bei apdailos medžiagoms: kiliminei dangai, pakabinamoms luboms, šviestuvams, baldams) sietinos su kreditoriaus patalpose vykdoma veikla ir tokių pagerinimų išliekamoji vertė yra abejotina, nes priklauso nuo patalpomis besinaudojančio kreditoriaus poreikių. Be to, dalis atliktų remonto darbų per visą patalpų nuomos laiką galėjo susidėvėti, netekti savo vertės. Byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros patvirtina kreditoriaus išlaidų dydį statybinėms bei apdailos medžiagoms įsigyti, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad būtent šios medžiagos ir toks jų kiekis buvo panaudoti remontuojant nuomojamas patalpas. Jokių kitų įrodymų apie atliktų darbų kiekį, rūšį byloje nėra. Pažymėtina, kad remiantis šalių sudarytos sutarties 6.2 punktu, kreditorius einamąjį patalpų remontą privalėjo daryti savo lėšomis. Medžiagos, kurias ieškovas nurodė panaudojęs patalpų pagerinimui (kiliminė danga, pakabinamos lubos, šviestuvai, baldai), naudojamos atliekant einamąjį patalpų remontą, įrengiant patalpas savo komercinei veiklai. Įrodymų, jog dėl kreditoriaus atliktų remonto darbų patalpų vertė padidėjo, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditoriaus patirtas išlaidas negalima priskirti daikto pagerinimo išlaidoms CK 6.501 straipsnio prasme.

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kreditoriaus ieškinį prijungti prie apelianto bankroto bylos, yra teisiškai nereikšmingas sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą, nes ieškinys buvo laikytinas finansiniu reikalavimu apelianto bankroto byloje ir nagrinėtas Įmonių bankroto įstatymo 21, 26 straipsnių nustatyta tvarka, reikalavimą išnagrinėjo tas pats teismas ir tos pačios sudėties, kaip ir nagrinėjantis apelianto bankroto bylą, patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo prijungtas prie apelianto bankroto bylos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas apelianto bankroto byloje, yra nepagrįsta, todėl naikintina, o kreditoriaus finansinis reikalavimas atmestinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalis apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Apeliantas, apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 800,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus (56-58 b.l.), todėl jos priteistinos apeliantui iš kreditoriaus.

Kreditorius už ieškinį sumokėjo 222,00 Lt žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Kadangi kreditorius sumokėjo žyminį mokestį už ieškinį, nors pagal įstatymą jis yra atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 punktu, grąžina apeliantui jo sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus D. N. privačios firmos finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „TXT invest“ bankroto byloje.

Priteisti iš D. N. privačios firmos (į.k. 4059508, reg. Naujakiemio g. 25-13, Klaipėda) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TXT invest“ (į.k. 300559665, reg. Taikos pr. 88, Kaunas) naudai 800,00 Lt (aštuonis šimtus Lt 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Grąžinti D. N. privačiai firmai (į.k. 4059508, reg. Naujakiemio g. 25-13, Klaipėda) 222,00 Lt (du šimtus dvidešimt du Lt 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2010-11-25 Valstybinei mokesčių inspekcijai.