Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2009-04-16 · Administracinė byla Nr. A-556-557-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
A-556-557-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Atsakovas
Varėnos rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
B. B., D. J.
Administracinė byla Nr. A556 – 557/2009Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gintarui Gaveliui,atsakovo atstovei Gabrielei Brazauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo visuomeninės organizacijos Vilniaus miesto medžiotojų klubo „Urkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo visuomeninės organizacijos Vilniaus miesto medžiotojų klubo „Urkis“ skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. B. ir D. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas visuomeninė organizacija Vilniaus miesto medžiotojų klubas „Urkis“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-6), kurį patikslino (b. l. 35-38), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Varėnos rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas) Medžiojamųjų gyvūnų žalos žemės ūkio pasėliams nustatyti komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. ŽŪ-19 „Dėl žalos apskaičiavimo“; atlyginti iš atsakovo pareiškėjo naudai 100 Lt žyminį mokestį.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. sausio 21 d. gavo Varėnos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų žalos žemės ūkio pasėliams nustatyti komisijos 2008 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. ŽŪ-19, kuriuo klubui buvo apskaičiuota atlyginti 2 332 Lt žalos trečiajam suinteresuotajam asmeniui B. B. Nurodė, kad skundžiamame sprendime nenurodyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys daryti išvadą, jog už suinteresuoto asmens B. B. patirtą žalą dėl pasėlių sunaikinimo yra atsakingas pareiškėjas. Nėra neaišku, kokia konkrečia norma pasirėmė ir kokias aplinkybes konstatavo Varėnos rajono savivaldybės Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas iš esmės yra tik aritmetinis paskaičiavimas, neatitinkantis tokiam aktui keliamų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Skundžiamame sprendime nenurodytos jokios konkrečios pareiškėjo ir suinteresuoto asmens B. B. teisės ir pareigos, žalos atlyginimo bei sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, sprendimas nepatvirtintas antspaudu, be to, jame iš viso nėra žodžio „sprendimas“. Teigė, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimai, kadangi skundžiamame sprendime minimi 2007 m. liepos 13 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktai, kurių pagrindu buvo priimtas ir pats skundžiamas sprendimas, pareiškėjo atstovui buvo įteikti tik kitą dieną po jų surašymo. Sudarant šiuos aktus medžioklės plotų naudotojų atstovas nedalyvavo. Paaiškino, kad pasėlių laukas, kuriam buvo padaryta žala, yra Burbonių bei Kareivonių miškų apsuptyje. Vakarinė pasėlio lauko kraštinė nutolusi nuo Burbonių miško masyvo apytiksliai 150 m atstumu, pietinė - apytiksliai 250 m nuo minėto miško masyvo, šiaurinė - ribojasi su atskiru vieno hektaro dydžio miškeliu. Bendras bulvių pasėlių lauko, kuriam buvo padaryta žala, dydis (kaip nurodyta 2007 m. liepos 13 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte) yra 0,450 ha. Pareiškėjo manymu, pasėlių savininkas, augindamas bulves lauke, akivaizdžiai apsuptame miškų masyvų, privalėjo naudoti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Kadangi pasėlių savininkas - suinteresuotas asmuo B. B. - neaptvėrė pasėlių ploto elektriniu piemeniu arba tvora, mano, kad žala, atsiradusi dėl laukinių gyvūnų pakenkimo pasėliams, neturi būti atlyginama.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25-26) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, jog apie žalos padarymo faktą tą pačią dieną pareiškėjui buvo pranešta telefonu, tačiau pareiškėjo atstovas atsisakė dalyvauti surašant 2007 m. liepos 13 d. žalos apskaičiavimo aktą, todėl šis aktas jam buvo įteiktas kitą dieną po jo surašymo. Akte pareiškėjo atstovas nenurodė jokių pastabų ir neišreiškė nesutikimo su žalos nustatymo faktu ar žalos dydžiu. Pareiškėjas neginčija žalos dydžio ir neneigia žalos padarymo fakto, tik įrodinėja, kad žalos padarymo faktas netinkamai įformintas. Tuo tarpu Medžioklės įstatymas (18 str. 6 d.) nustato vienintelį pagrindą, kuriam esant ginčas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams gali būti nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, būtent - kai šalis nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu. Teisės normomis nėra patvirtintos žalos apskaičiavimo aktų formos, todėl žalos apskaičiavimo dokumentas reiškia tik žalos dydžio apskaičiavimą, o žalos atlyginimo pareigą nustato įstatymas, Komisija negali svarstyti žalos atlyginimo klausimo ir negali leisti neatlyginti žalos, jeigu žala padaryta ir nukentėjęs asmuo reikalauja ją atlyginti. Komisijos pareiga tik nustatyti žalos padarymo (nepadarymo) faktą ir nustatyti žalos dydį. Žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas trečiajam suinteresuotam asmeniui B. B. kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą dėl jos pasėliams padarytos žalos atlyginimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu (b. l. 54-57) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus miesto medžiotojų klubas „Urkis“ Varėnos urėdijoje naudojasi medžioklės plotu Nr. 139, kuris ribojasi su trečiojo suinteresuoto asmens Varėnos rajono Kareivonių kaimo gyventojos B. B. sklypu. 2007 m. liepos 5 d. Varėnos rajono Kareivonių kaimo gyventoja B. B. Varėnos rajono savivaldybės Jakėnų seniūnijai pateikė prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo, kuriame nurodė, kad šernai sunaikino jos 0,39 ha bulvių lauką, todėl prašo atlyginti jai padarytus nuostolius. Varėnos rajono savivaldybės mero sudaryta Komisija 2007 m. liepos 13 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktu nustatė, kad Jakėnų seniūnijos Kareivonių kaimo gyventojai B. B. šernų padaryti nuostoliai bulvių pasėliuose: pakenktas pasėlio plotas - 0,39 ha, pakenkimo intensyvumas - 85 procentai. Varėnos rajono savivaldybės Komisija 2008 m. sausio 17 d. raštu „Dėl žalos apskaičiavimo“, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 4.2, 5,6 ir 7 punktais, apskaičiavo bulvių pasėliams padarytos žalos dydį - 2 332 Lt. Pareiškėjas neginčija trečiajam suinteresuotam asmeniui B. B. padarytos žalos fakto ar 2008 m. sausio 17 d. Varėnos rajono savivaldybės Komisijos rašte Nr. ŽŪ-19 „Dėl žalos apskaičiavimo“ pateikto žalos apskaičiavimo dydžio. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1, 2 dalimis, 18 straipsnio 5, 6 dalimis, 18 straipsnio 8 dalimi, Metodikos 4.2, 5, 6 ir 7 punktais. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 13 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktas buvo priimtas nedalyvaujant pareiškėjo atstovui. Byloje esantis priedas prie Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto patvirtina, kad apie Komisijos posėdį buvo pranešta įgaliotam pareiškėjo atstovui girininkui R. T. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad medžiotojų būrelio narys R. T. jam pranešė apie Komisijos posėdį, tačiau tai padarė pavėluotai, todėl jis negalėjo dalyvauti jame. Akto nuorašas pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjo atstovui R. T. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atstovai buvo tinkamai informuoti apie Komisijos posėdį ir Aktas buvo priimtas nepažeidžiant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismo vertinimu, atsakovas apskaičiuodamas bulvių pasėliams padarytos žalos dydį teisingai taikė Metodikos 4.2, 5, 6 ir 7 punktus ir tinkamai apskaičiavo žalą. Skundžiamu aktu atsakovas informavo pareiškėją apie apskaičiuotą žalos dydį. Pareiškėjo teiginys, kad skundžiamas Komisijos raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nepagrįstas. Individualiems administraciniams aktams keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai yra taikomi viešojo administravimo subjektų priimtiems sprendimams, kuriais yra išsprendžiami klausimai iš esmės. Šiuo nagrinėjamu atveju pasėlių sunaikinimo faktą užfiksavusi Varėnos rajono savivaldybės Komisija 2008 m. sausio 17 d. raštu remdamasi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika paskaičiavo žalos dydį. Minėtame akte nėra nurodyta privalomo įpareigojimo pareiškėjui atlyginti žalą, nepateikiami kiti iš to kylantys reikalavimai ar nurodymai. Akte pareiškėjui primenamos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, pasiūlant geranoriškai nesant ginčo tarp šalių atlyginti žalą. Pareiškėjui nesutikus atlyginti žalos ir dėl to kilus ginčui, žalos atlyginimo klausimai bus sprendžiami civiline tvarka. Taigi, šis aktas nesukelia tiesioginių pasekmių pareiškėjui ir yra tik dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojui paskaičiuojamas žalos dydis. Teismas, sistemiškai aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad Komisijos pareiga yra nustatyti žalos padarymo (nepadarymo) faktą ir apskaičiuoti žalos dydį. Ginčai susiję su medžioklės plotų naudotojo pareiga atlyginti pasėliams padarytą žalą sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Pareiškėjo teiginiai, kad pasėliai, kuriems buvo padaryta žala, nebuvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo B. B. neįgyja teisės reikalauti žalos atlyginimo, nespręstini administracinio teismo, nes dėl šių teiginių, t. y. dėl paties nukentėjusiojo (trečiojo suinteresuoto asmens) veiksmų ir jų įtakos žalos atsiradimo dydžiui gali pasisakyti bendrosios kompetencijos teismas. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Komisijos raštas priimtas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bei Medžioklės įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 61-67) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti; atlyginti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme ir 50 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme, iš viso - 150 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalies, 19 straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis bei atsiliepime išdėstyta pozicija, akivaizdu, kad Varėnos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų žalos žemės ūkio pasėliams nustatyti komisijos 2008 m. sausio 17 d. sprendimas yra privalomojo pobūdžio, o jo neįvykdymas sukeltų pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, t. y. seniūnijos seniūno teikimu gali būti sustabdomas arba net panaikinamas leidimas naudoti medžioklės plotą.

2. Įstatymas aiškiai nurodo terminą, per kurį privalo būti įvykdytas sprendimas, kuriuo medžioklės ploto naudotojui apskaičiuojamas atlygintinos nukentėjusiajam žalos dydis, tačiau įstatymas nenurodo, kad žalos neatlyginus, ji gali būti išieškoma nukentėjusiajam kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą ginčo teisenos tvarka. Medžioklės įstatymo 19 straipsnyje numatytos žalos neatlyginimo pasekmės gali atsirasti iš karto, kai tik praleidžiamas to paties įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytas žalos atlyginimo terminas.

3. Suinteresuotam asmeniui B. B. iki šiol nesikreipus į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo, o pareiškėjui nesutinkant atlyginti atsakovo paskaičiuotą žalos dydį, nepriklausomai nuo šių aplinkybių, pareiškėjui gali būti taikomos Medžioklės įstatymo 19 straipsnyje numatytos žalos neatlyginimo pasekmės.

4. Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnis nustato, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Savivaldybės mero sudarytai nuostolių skaičiavimo komisijai Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis suteikia teisę priimti administracinį aktą - sprendimą dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalos dydžio apskaičiavimo, kuris šalims yra privalomas ir gali būti nuginčytas tik remiantis administracinės teisenos nuostatomis. Kadangi toks savivaldybės mero sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas dėl žalos apskaičiavimo yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas nurodytai asmenų grupei - pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.), jis turi būti priimtas ir įformintas pagal individualiam administraciniam aktui įstatymo keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

5. Priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimai, kadangi skundžiamame sprendime minimi 2007 m. liepos 13 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktai, kurių pagrindu buvo priimtas ir pats skundžiamas sprendimas, pareiškėjo atstovui buvo įteikti tik kitą dieną po jų surašymo. Pareiškėjui nebuvo pranešta ir apie suinteresuoto asmens B. B. 2007 m. liepos 5 d. prašymą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nustatymo.

6. Varėnos rajono savivaldybės Komisija, priimdama sprendimą, pažeidė įstatymų reikalavimus, taikomus apskaičiuojant gyvūnų padarytą žalą pasėliams. Komisija privalėjo atsižvelgti į Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą bei įvertinti, ar nėra nurodytų įstatyme aplinkybių, šalinančių pareiškėjo kaltę. Tai reiškia, kad įstatymas žalos apskaičiavimo komisijai nustato ne tik pareigą atlikti žalos aritmetinį skaičiavimą, bet ir pagrindus, kuriems esant žala gali būti apskaičiuojama, o medžioklės plotų naudotojas įpareigojamas ją atlyginti. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Komisijos pareiga buvo tik nustatyti žalos padarymo (nepadarymo) faktą ir apskaičiuoti žalos dydį yra nepagrįsti ir neteisėti.

7. Pareiškėjas, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, Metodikos 10 punktu, Miškų įstatymo 2 straipsniu, nurodė, kad žala, atsiradusi dėl laukinių gyvūnų pakenkimo pasėliams, neturi būti atlyginama, kadangi žala atsirado dėl paties suinteresuoto asmens B. B. kaltės, nes pasėlių savininkas neaptvėrė pasėlių ploto elektriniu piemeniu arba tvora. Be to, žalos padarymo suinteresuoto asmens B. B. pasėliams metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. Dl-545, keičiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.1 punktą, nustatant, kad šernų medžioklė juos apšviečiant tamsiu paros metu (medžioklės su prožektoriais) leidžiama nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. Apie pasėliams šernų padarytą žalą suinteresuotas asmuo B. B. pranešė liepos 5 d. Ši teisės nuostata turėtų būti vertinama, kaip valstybės veiksmai, dėl kurių pareiškėjas negalėjo tinkamai apsaugoti pasėlių ir į kurią nebuvo atsižvelgta Komisijai priimant 2008 m. sausio 17 d. sprendimą.

8. Tiek suinteresuoto asmens B. B. veiksmai, tiek valstybės veiksmai, apsunkinantys pareiškėjo galimybę apsaugoti pasėlius nuo šernų, turėjo būti vertinami kaip Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytos pareiškėjo kaltę šalinančios aplinkybės. Kadangi šios aplinkybės yra objektyviai egzistuojančios, turėjo būti žinomos atsakovui bei pareiškėjo neįrodinėjamos, bet nustatytos kartu su žalos padarymo faktu, užfiksuotos 2007 m. liepos 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktuose, bei į jas atsižvelgiama priimant galutinį sprendimą dėl žalos atlyginimo.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74-76) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime išdėstytus motyvus. Taip pat pažymi, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies norma yra detaliai reglamentuota komisijos paskirtis, t. y. komisija sudaroma nuostoliui apskaičiuoti. Įstatymas nenumato galimybių komisijai jokios veiksmų laisvės vertinti žalos atsiradimo faktines, objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Vienintelė komisijos paskirtis, pagal pateiktą metodiką apskaičiuoti objektyvią žalos išraišką - nuostolius. Dėl šios priežasties įstatymas numato vienintelį pagrindą šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių komisijos sprendimą apskųsti teismui (Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d.). Tačiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas neginčijo apskaičiuoto žalos dydžio, o prašė teismo panaikinti 2008 m. sausio 17 d. priimtą dokumentą „Dėl žalos apskaičiavimo“, kuriuo buvo nustatyta žala, kaip neatitinkantį formai keliamų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Atsakovo nuomone, kadangi Medžioklės įstatymas numato tik formalią komisijos paskirtį (apskaičiuoti nuostolius), šios komisijos priimami sprendimai negali būti traktuojami kaip individualūs administraciniai teisės aktai. Ginčo atveju komisijos aktu nustatoma tik objektyvi žalos išraiška (nuostoliai), tačiau neišsprendžiamas žalos atlyginimo klausimas iš esmės, komisijos aktas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių kitiems subjektams. Todėl, atsakovo nuomone, šis aktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Toks apskaičiavimas ir buvo atliktas skundžiamu Medžiojamųjų gyvūnų žalos žemės ūkio pasėliams nustatyti komisijos 2008 m. sausio 17 d. dokumentu Nr. ŽŪ-19 „Dėl žalos apskaičiavimo“.

Medžioklės įstatymo 6 dalis suteikia teisę šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Jei tokios išimtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvardinti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis, tiek galimai teismas nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas expressis verbis laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi 2008 m. sausio 17 d. sprendimo priėmimo metu) nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t.y. jis turi būti motyvuotas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Taigi, kaip jau buvo minėta, viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.

Tikrinamoje administracinėje byloje Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Buvo apsiribota vien tik žalos apskaičiavimu bei kokiu teisiniu pagrindu tai atlikta, tačiau nepasisakyta, kada ši žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, ar nėra aplinkybių, kurios šalintų žalos atlyginimą (šiai aplinkybei patvirtinti reikalingi įrodymai pridedami prie komisijos sprendimo. Jais turi būti patvirtinama, kad nėra sąlygų, numatytų Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d. bei Metodikos 10 p.), neužsimenama apie sprendimo apskundimo terminus bei tvarką. Padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas teiginiui, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas ir pirmosios instancijos teismo apskritai neturėjo būti vertinamas bei nurodytu pagrindu panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5 -990/2007; procesinio sprendimo kategorija 14.3).

Išvadą dėl skundžiamo dokumento priskirtinumo administraciniam teisės aktui, skundžiamam Administracinių bylų teisenos tvarka, patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad nuostolių skaičiavimo komisijos aktai priimti, įgyvendinant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 14, 15 dalys).

V.

Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį komisijos pareiga yra apskaičiuoti gyvūnų padarytą žalą. Toks apskaičiavimas atliekamas vadovaujantis Metodika, kurios 1 punkte pasisakyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Apskaičiuojant padarytą žalą vadovautinas visomis taisyklėmis įtvirtintomis pastarajame teisės akte inter alia ir Metodikos 10 punktu, t.y. teisėjų kolegijos vertinimu, žalos apskaičiavimas apima ne tik konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą suinteresuotiems asmenims, bet ir aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba kitaip tariant paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tvirtintina, jog tai sudėtinis žalos apskaičiavimo elementas. To elemento konstatavimas arba ne yra teisiškai reikšmingas, nes gali visiškai eliminuoti tokią teisę, arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą. Tai reiškia, jog komisija sprendime dėl žalos apskaičiavimo turėtų apibrėžti žalos atsiradimo vietą, patvirtindama tai rašytiniais įrodymais, bei pasisakyti dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi auginant pasėlius. Apskaičiuojant žalą, tai - viešojo administravimo subjekto pareiga, kuri atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą negali būti perkelta teismui. Žalos apskaičiavimas, priskirtas atitinkamos savivaldybės mero sudarytai nuostolių skaičiavimo komisijai pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, interpretuotinas plačiąja prasme, kaip apimantis aplinkybes, susijusias su teise į žalos atlyginimą arba žalos atlyginimo paneigimą.

Skundžiamame sprendime ir pačioje administracinėje byloje duomenų apie galimas faktines aplinkybes, suponuojančiais išimties taikymą dėl žalos atlyginimo (Metodikos 10 p.), nėra. Tuo tarpu pareiškėjas, jau pateikdamas skundą, apeliavo į aplinkybę, kad pasėlių savininkas - suinteresuotas asmuo B. B. - neaptvėrė pasėlių ploto elektriniu piemeniu arba tvora, t.y. nesilaikė agrotechninių reikalavimų auginant pasėlius. Stoka duomenų apie agrotechninių reikalavimų laikymąsi bei nebuvimą kitų aplinkybių, nurodytų Metodikos 10 punkte, iš esmės įtvirtina apeliacinės instancijos teismo teisėjų poziciją dėl apskųsto sprendimo naikinimo.

Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino Medžioklės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Metodikos nuostatas, taikytinas šioje administracinėje byloje, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Siekiant pašalinti padarytus trūkumus dėl žalos apskaičiavimo, klausimas turi būti nagrinėjamas pakartotinai ir apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Visuomeninės organizacijos Vilniaus medžiotojų klubo “Urkis” apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Varėnos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų žalos žemės ūkio pasėliams nustatyti komisijos 2008 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. ŽŪ-19 „Dėl žalos apskaičiavimo“ panaikinti ir perduoti šiai komisijai klausimą dėl žalos apskaičiavimo nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius