Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, iki sulaikymo oficialiai nedirbęs, faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 11 kartų:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 2 metams, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. spalio 11 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 metams, nuo bausmės atleistas;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 4 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. sausio 16 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 metams;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 25 parų arešto bausme, subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. kovo 29 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 metams 25 dienoms;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 89 parų arešto bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 10 mėnesių;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, iki sulaikymo nedirbęs, faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 14 kartų:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 4 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 6 metams, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. vasario 2 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 286 straipsnį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto bausme, subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 2 dalį, 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams 10 dienų;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Vilniaus miesto apylinkė teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

14) Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo, o likusios bausmės dalies – 1 metų 3 mėnesių vykdymą atidedant 2 metams, šiuo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nekeičiant Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu taikytų BK 75 straipsnio nuostatų ir sąlygų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 13 d. (nutartis neįsiteisėjusi),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

10.3. vaizdo įrašas pavadinimu „Laukas_45_20230530140654028“ (data 2023 m. gegužės 29 d., laikas 9:21 val., vaizdo įrašo trukmė 01:25 min.), iš kurio matyti, kaip 09:22:34 val. P. P. praeina ir vienoje rankoje neša mėlynos spalvos medžiaginį maišą, o ant pečių yra pasikabinęs paltus ant pakabos. Jis praeina koridorių ir išeina iš pastato pro permatomas duris;

10.4. vaizdo įrašas pavadinimu „Laukas_45_20230530141630821“ (data 2023 m. gegužės 29 d., laikas 10:22 val., vaizdo įrašo trukmė 00:27 min.), iš kurio matyti, kaip 10:22:43 val. P. P. ir A. P. ateina iš lauko pusės pro plastikines duris, eina koridoriumi link lifto;

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji P. P. ir A. P. yra kaltinami tuo, kad veikdami kartu pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą – butą. Kaltinamasis P. P. pripažino pagrobęs svetimą turtą, tačiau neigė veikęs su A. P., taip pat sutiko su savo gynėjo pozicija, kad nagrinėjamu atveju įsibrovimo į patalpą nebuvo. Kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino visiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamųjų P. P. ir A. P. parodymai, duoti šio baudžiamojo proceso metu, yra nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys, todėl teismas juos vertina kritiškai ir jais vadovaujasi tiek, kiek jie sutampa su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

12. Pagal teismų praktiką įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2012). Esant šiam kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo.

13. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, kad nukentėjusiajai N. U. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki įvykio teisėtai gyveno A. I.. Ji iš buto turėjo išsikraustyti 2023 m. gegužės 29 d., t. y. tądien ji dar buvo teisėta šio buto naudotoja. A. I. ir N. U. buvo susitarusios, kad A. I. išsikrausčius raktas nuo šio buto bus paliktas pašto dėžutėje. Šiuo atveju nekyla ginčas ir dėl to, kad tos dienos ryte P. P. padėjo A. I. iš šio buto išnešti jai priklausančius daiktus ir savo pažįstamo vairuojamu automobiliu palydėjo ją su šiais daiktais į Vilniaus autobusų stotį. Teismas neabejoja ir tuo, kad tarp P. P. ir A. I. buvo susitarimas, kad kaltinamasis iš to paties buto išneš jos likusius asmeninius daiktus, kuriuos turės savo žinioje, kol A. I. grįš į Lietuvos Respubliką, o tai padaręs raktą nuo šio buto, kurį A. I. jam padavė, įdės į namo laiptinėje esančią butui priklausančią pašto dėžutę, t. y. realizuos A. I. ir N. U. susitarimą. Vis tik, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, taip neįvyko.

14. Teismas visiškai sutinka, kad šiuo atveju svetimas turtas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas kaltinamajam P. P. turint šio buto raktus, neįveikus jokių kliūčių, tačiau tai nagrinėjamu atveju nepaneigia įsibrovimo požymio. Kaip yra apibrėžiama teismų praktikoje, tam, kad patekimas į patalpą būtų pripažintas įsibrovimu, jis turi būti neteisėtas, o tai šiuo atveju yra įrodyta. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad kaltinamasis P. P. neturėjo šio buto savininkės N. U. leidimo pateikti į jai priklausantį butą, ji P. P. nepažinojo. Vertinant P. P. ir A. I. susitarimo ribas, akivaizdu, kad P. P. į butą patekti galėjo tik tol, kol jame buvo A. I. asmeniniai daiktai, t. y. jų susitarimas buvo konkretaus turinio, P. P. neturėjo teisės ten patekti tada, kai to norėjo, ir būti tiek, kiek norėjo, išnešęs A. I. daiktus iš buto, jis įsipareigojo įdėti raktą į pašto dėžutę, tačiau šio susitarimo ribas peržengė.

15. Teisme kaltinamasis P. P. negalėjo nuosekliai paaiškinti, kada ir kokius daiktus jis išnešė iš buto. Vis tik, šias aplinkybes galima nustatyti iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų, juos lyginant su kitais surinktais duomenimis. Pirmiausia, šie vaizdo įrašai paneigia kaltinamojo P. P. parodymus, kad jis bute buvo du kartus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad išlydėjęs A. I. kaltinamasis į butą grįžo dar tris kartus (paskutinį kartą – su A. P.) (10.2–10.6. nuosprendžio punktai). Vaizdo įrašas pavadinimu Laukas_45_20230530135542261 (2) patvirtina, kad 08:35:28 val. P. P. išėjo iš laiptinės nešinas popieriniu krepšiu, iš vaizdo įrašo pavadinimu Laukas_45_20230530140654028 matyti, kaip 09:22:34 val. P. P. išėjo iš laiptinės vienoje rankoje nešinas pilnu mėlynos spalvos medžiaginiu maišu, ant pečių pasikabinęs paltus ant pakabos. Peržiūrėjus šiuos vaizdo įrašus teisme, kaltinamasis nurodė, kad juose yra užfiksuota, kaip jis neša A. I. daiktus į automobilį, šiuos daiktus jo pažįstamas nuvežė į jo namus. Taigi, teismas sutinka, kad šiuos du kartus P. P. į butą pateko A. I. leidimu, t. y. siekdamas išgabenti likusius jos asmeninius daiktus.

16. Trečią kartą į butą P. P. grįžo su A. P.. Nors, kaltinamojo P. P. teigimu, A. I. daiktus jis išnešė ir tuo metu, kai su A. P. nešėsi televizorių ir kitus svetimus daiktus, teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Teisiamojo posėdžio metu P. P. nurodė, kad jis maiše nešė lygintuvą, džiovintuvą, dulkių siurblį-robotą, priedėlį, pultelį, taip pat A. I. krepšį su drabužiais, o A. P. nešė maišą su šiukšlėmis. Kaltinamasis patikslino, kad A. I. daiktai buvo sudėti į „Maxima“ maišą. Vis tik, iš vaizdo įrašo pavadinimu Laukas_45_20230530152502936 matyti, kad be televizoriaus P. P. rankoje turi tik vieną baltos spalvos maišą ir tai yra ne „Maxima“ maišas, vieną popierinį maišą (taip pat ne „Maxima“) rankoje nešasi ir A. P. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą teisme, P. P. jau nurodė šiek tiek kitokias aplinkybes, t. y. kad viename iš šių maišų buvo A. I. daiktai, o kitame – plaukų džiovintuvas, lygintuvas ir, kiek prisimena, televizoriaus priedėlis su pulteliu. Kuriame maiše buvo kurie daiktai, kaltinamasis prisiminti negalėjo, nurodė, kad abu jų nešti maišai yra vienodi (nors iš vaizdo įrašo matyti, kad iš tiesų taip nėra). Kaltinamasis A. P. po vaizdo įrašo peržiūros nurodė neprisimenantis, kokius daiktus jis nešasi maiše, nors iki tol duodamas parodymus teigė nešęs lygintuvą su džiovintuvu. Ikiteisminio tyrimo metu P. P. nieko neminėjo apie tai, kad kartu su televizoriumi jie būtų nešę ir A. I. daiktus, apie tai nekalbėjo ir A. P. Apklausiamas įtariamuoju, P. P. nurodė, kad lygintuvą, dulkių siurblį, plaukų džiovintuvą sudėjo į vieną maišelį, kurį, kiek pamena, iš buto išnešė jis. Kitame maišelyje, kurį galimai nešė A. P., buvo sudėtos šiukšlės. Teismo neįtikina ir kaltinamojo P. P. teisme nurodytos aplinkybės, kad A. I. daiktus jis, eidamas iš lombardo, paliko rakinamoje saugykloje parduotuvėje „Ikiukas“, o vėliau sugrįžo jų pasiimti. Kaltinamasis nepaaiškino, kodėl jis šių daiktų kartu su kitais A. I. daiktai nenunešė į savo pažįstamo automobilį. Taigi, teismas netiki kaltinamojo teisme pateikta versija, kad kartu su svetimais daiktais buvo nešami ir A. I. asmeniniai daiktai, šios versijos nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos duomenys.

17. Nors iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir neįmanoma tiksliai nustatyti, kuriuos daiktus kuris kaltinamasis nešėsi savo maiše, vis tik teismas pripažįsta, kad tai buvo tik svetimi daiktai, o būtent dulkių siurblys-robotas „Xiaowi“ su įkrovikliu, nuotolinio valdymo pultelis, televizoriaus priedėlis su laidu ir jungtimi, plaukų džiovintuvas „Bosh“ ir lygintuvas „Philips Comfort“. Tai, kad šie daiktai buvo išnešti iš buto, niekas neginčijo. Kaltinamasis P. P. taip pat pripažino negrąžinęs šio buto raktų, juos išmetęs kažkur Vilniaus mieste, taip pat nekilo ginčas ir dėl paklodės pagrobimo, po kuria, kaip matyti iš vaizdo įrašo pavadinimu Laukas_45_20230530152502936, buvo paslėptas nešamas televizorius. Kaltinamasis A. P. teisme teigė, kad siurblį P. P. turėjo su savimi jiems susitikus ir iš pradžių lombarde jie įkeitė šį daiktą, o tada nuėjo paimti televizorių iš buto. Vis dėlto, iš lombardo įkeitimo bilieto Nr. 1856 ir kvito matyti, kad A. P. lombarde dulkių siurblį įkeitė 2023 m. gegužės 29 d. 10.38 val., t. y. jau po to, kai jie 10.30 val. iš buto išnešė televizorių ir kitus daiktus, tarp kurių, akivaizdu, buvo ir dulkių siurblys. Taigi, teismas daro išvadą, kad visi N. U. priklausantys daiktai iš buto buvo pagrobti vienu metu.

18. Teisme kaltinamojo P. P. pozicija dėl to, kada jam kilo sumanymas pasisavinti svetimą turtą, buvo nenuosekli. Iš pradžių jis teigė, kad mintis paimti svetimus daiktus jam kilo, kai ėjo paimti likusių A. I. daiktų, vėliau – kad po to, kai paėmė A. I. daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad išlydėjęs A. I. grįžo į butą, paėmė jos paruoštus lagaminus ir išvežė. Būnant bute jam kilo mintis pavogti dulkių siurblį-robotą ir televizorių, todėl raktų į pašto dėžutę neįmetė, o pasiėmė su savimi. Taigi, nors kaltinamojo pozicija dėl sumanymo kilimo momento ir nėra nuosekli, vis tik akivaizdu, kad raktą nuo buto su savimi jis pasiliko būtent tam, kad galėtų grįžti į butą paimti svetimus daiktus, o tai įvyko jau po to, kai iš buto buvo išvežti A. I. daiktai.

19. Išanalizavus ir įvertinus visumą baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis P. P. nagrinėjamu atveju peržengė susitarimo su A. I. ribas, neturėdamas nei jos, nei juo labiau šio buto savininkės N. U. sutikimo, kitaip tariant, prieš šių asmenų valią, jis su A. P. trečią kartą neteisėtai grįžo į butą ir iš jo pasisavino svetimą turtą, t. y. tai padarė įsibrovę į patalpą.

20. Kaltinamieji viso baudžiamojo proceso metu laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis A. P. apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, jis tiesiog padėjo P. P. iš buto išnešti jam (jo sugyventinei/sutuoktinei/draugei) priklausančius daiktus. Teismas neturi pagrindo pripažinti tokią poziciją pagrįsta.

21. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirminis sumanymas pavogti daiktus iš buto kilo P. P., tačiau A. P. prisijungė prie šios nusikalstamos veikos darymo, žinodamas, kad kartu su P. P. savinasi svetimą turtą. Vaizdo įrašas pavadinimu Laukas_45_20230530152502936 patvirtina, kad A. P. ir P. P. iš N. U. priklausančio buto išnešė televizorių ir du maišus su kitais nukentėjusiajai priklausančiais daiktais, kaip nustatyta, dulkių siurbliu-robotu su įkrovikliu, nuotolinio valdymo pulteliu, televizoriaus priedėliu su laidu ir jungtimi, plaukų džiovintuvu ir lygintuvu. Televizorių, siekdami jį paslėpti, kaltinamieji nešė uždengę balta paklode. Nors A. P. nurodė, kad į paklodę televizorių įsuko, kad būtų patogiau paimti ir kad jis nesudužtų, vis tik nėra aišku, kuo paklodė padeda nešti tokį daiktą ir kaip ji galėtų jį apsaugoti nuo dūžių, nešant pėsčiomis į lombardą. Kaip nustatyta iš lombardo įkeitimo bilietų, kvitų, liudytojo V. B. ir kaltinamųjų parodymų, iš buto paimtas dulkių siurblys-robotas su įkrovikliu ir televizorius su nuotolinio valdymo pulteliu, priedėliu, laidu ir jungtimi buvo įkeisti lombarde už 120 Eur. Svarbu pažymėti, kad šie daiktai buvo įkeisti A. P. vardu. Kaltinamieji teisme nurodė, kad P. P. A. P. paprašė tai padaryti, nes pats neturėjo asmens dokumento, o jis įkeičiant daiktus yra būtinas, vis tik ikiteisminio tyrimo metu P. P. nurodė, kad A. P. savo asmens dokumentą lombarde pateikė „kažkaip pagal situaciją“ ir nieko neužsiminė prašęs jo tai padaryti. Liudytojas V. B. nurodė, kad dulkių siurblį į lombardą atnešė vienas A. P., tada neužilgo grįžo (taip pat vienas) ir pasiūlė priimti televizorių, liudytojui sutikus, po kurio laiko abu kaltinamieji atnešė ir įkeitė televizorių, lombardo įkeitimo bilietus jis padavė A. Kitą dieną būtent A. P. rūpinosi šio televizoriaus perleidimu liudytojui A. T., P. P. tame aktyviai nedalyvavo, tik buvo netoliese. Liudytojas nurodė, kad jam būnant prie lombardo prie jo priėjo A. P., kurį jis iš matymo pažinojo, ir pasiūlė iš lombardo išpirkti televizorių, būtent A. P. turėjo su savimi lombardo įkeitimo bilietą. Liudytojo teigimu, jis ne tik už 120 Eur išpirko šį daiktą, bet dar 20 Eur davė A. P. Kaltinamasis P. P. teigė, kad su šiuo liudytoju prie lombardo kalbėjo jie abu su A. P., liudytojas jam, o ne A. P., davė 50 Eur. A. P. nurodė P. P. prašymu pasiūlęs iš matymo pažįstamam žmogui – A. T. išpirkti televizorių ir dar jiems papildomai sumokėti, nes P. P. reikėjo pinigų. Iš pradžių A. P. teigė, kad A. T. už tokį pasiūlymą neatsilygino ir jis nematė, kad P. P. būtų paduoti pinigai, tačiau po šio liudytojo apklausos A. P. pripažino gavęs 20 Eur, kuriuos nurodė atidavęs P. P., tuomet ir P. P. pripažino, kad iš A. T. buvo gauti 20 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. išvis neigė bendravęs su A. T., tvirtino jo nepažįstantis ir niekada nematęs, nurodė, kad su juo bendravo tik P. P. Liudytojas A. T. teisme kategoriškai neigė bendravęs su P. P., nurodė jo nepažinojęs, iš matymo pažinojęs tik A. P., pripažino, kad P. P. tuo metu buvo prie lombardo, tačiau nebuvo priėjęs ir su liudytoju nekalbėjo. Tokius pačius parodymus liudytojas A. T. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad 2023 m. gegužės 30 d. su A. T. į lombardą buvo atėjęs tik A. P. ir būtent jis nurodė, kad A. T. išpirks televizorių, ką šis ir padarė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. P. rūpinosi pavogtų daiktų – dulkių siurblio ir televizoriaus – realizavimo klausimais. Nors liudytojai A. T. ir V. B. patvirtino, kad kaltinamieji jiems sakė, jog televizorius priklauso P. P. (jo draugei), vis tik tai jų kaltės nepaneigia. Natūralu, kad šiems žmonėms kaltinamieji negalėjo pasakyti tiesos, nes nebūtų pavykę realizuoti nusikalstamu būdu gauto turto. Kaltinamieji laikėsi pozicijos, kad iš svetimo turto realizavimo gautus pinigus pasiėmė P. P., A. P. negavo jokio atlygio, vis tik abu pripažino, kad už tuos pačius pinigus įsigijo alkoholinius gėrimus, cigaretes, kuriuos kartu vartojo.

22. Svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. savanoriškai pateikė iš nukentėjusiosios N. U. buto pavogtus plaukų džiovintuvą ir lygintuvą. Teisme kaltinamieji nurodė, kad P. P. paprašė A. P. šiuos daiktus palaikyti pas save, nes pats tą dieną vyko pasikalbėti dėl darbo ir su daiktais to daryti negalėjo. Teismo tokia kaltinamųjų versija neįtikina. Pirmiausia, P. P. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad toks pokalbis tą dieną iš tiesų vyko. Baudžiamosios bylos duomenimis, jis nei iki įvykio, nei po to oficialiai niekur nedirbo. Be to, kaltinamojo P. P. teigimu, jie tą dieną su A. P. gėrė sidrą, tai darė tarp vizitų lombarde ir vėliau, gavę pinigus iš A. T., kas reiškia, kad jis į pokalbį dėl darbo turėjo vykti apsvaigęs nuo alkoholio. Be kita ko, kaltinamieji susitiko kitą dieną, tačiau A. P. P. P. šių daiktų negrąžino. Abu nurodė nieko neketinę su šiais daiktais daryti, A. P. tiesiog laukė, kol P. P. jų pareikalaus. Vis tik pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. P. išvis neprisipažino turintis šiuos daiktus, tiesiog nurodė, kad juos matė pas P. P. maiše, ir tik vėliau juos pateikė tyrėjai. Papildomai apklausiamas įtariamuoju A. P. prasitarė, kad P. P. siūlė jam šiuos daiktus parduoti, o tai leidžia spręsti, kad P. P. šių daiktų iš A. P. pasiimti neketino. Nors kaltinamasis P. P. nurodė, kad plaukų džiovintuvą ir lygintuvą paliko pas A. P., nes juo pasitikėjo, yra buvęs jo namuose, tačiau tuo pačiu teigė, kad jie bendravo tik apie mėnesį, asmeninėmis temomis nekalbėdavo. A. P. paaiškino, kad jie su P. P. yra draugai, pažįstami apie metus, tačiau tuo pačiu nurodė, kad apie P. P. gyvenimą jis nieko nežinojo, bendravo retai, P. P. jo namuose nėra buvęs. Iš tokių prieštaringų duomenų teismas negali daryti neabejotinos išvados apie kaltinamuosius siejusius pasitikėjimo santykius. Plaukų džiovintuvas ir lygintuvas A. P. žinioje buvo ne dėl to, kad juos pasaugoti paprašė P. P., o dėl to, kad A. P. pasisavino šį svetimą turtą.

23. Visos šios aplinkybės paneigia kaltinamųjų versiją, kad P. P. A. P. tiesiog paprašė padėti jam išnešti daiktus. P. P. visą rytą spręsti klausimą su A. I. daiktais padėjo pažįstamas su automobiliu, todėl jis turėjo visas galimybes šio asmens paprašyti išnešti (ir net nuvežti) ir kitus (svetimus) daiktus. Vis tik, tam buvo pasirinktas būtent A. P. Kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas, jų prieštaringumas kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims nesuteikia pagrindo teismui tikėti jų nurodomomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji, veikdami kartu, įsibrovė į patalpą – butą, išnešė kaltinime nurodytus nukentėjusiajai priklausančius daiktus ir juos pasisavino, jų padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis A. P. nagrinėjamu atveju žinojo dalyvaujantis nusikalstamoje veikoje ir neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, ką patvirtina tai, kad jis dalį svetimų daiktų įkeitė lombarde, kitą dieną pasirūpino vieno iš jų – televizoriaus perleidimu trečiajam asmeniui, dalį svetimų daiktų pasiliko sau, kartu su P. P. leido tiek lombarde, tiek iš A. T. už svetimą turtą gautus pinigus. Nors kaltinamojo A. P. gynėjas nurodė, kad jo ginamojo kaltę paneigia tai, kad jis, žinodamas apie tai, kad daugiabučio namo laiptinė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, nešdamas svetimus daiktus nesidengė veido, iš vaizdo įrašų matyti, kad ir P. P. to nedarė, nors taip pat žinojo šį faktą ir pripažino daręs nusikaltimą.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. P. ir A. P., veikdami kartu, padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamojo P. P. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvesnis, šiuo atveju jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, jis pasinaudojo jam išreikštu kito žmogaus pasitikėjimu. P. P. pagrobęs svetimą turtą pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė. A. P. grąžino turėtus pagrobtus svetimus daiktus. Dėl šios nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala atlyginta. Teismų praktika patvirtina, kad teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą turtinę žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-272-976/2017). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamojo P. P. valia nukentėjusiajai N. U. padarytą turtinę žalą (255 Eur) atlygino kaltinamojo brolis J. P., nukentėjusioji daugiau jokių turtinių pretenzijų kaltinamiesiems neturėjo, todėl teismas pripažįsta šią aplinkybę kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). P. P. praeityje teistas 11 kartų, ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, atlikinėjęs su laisvės atėmimu susijusias bausme, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. P. P. nevedęs, turi vieną (duomenys neskelbtini) vaiką, tačiau jo auklėjime nedalyvauja, yra teistas pagal BK 164 straipsnį dėl pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimo, iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo (nedirba nuo 2022 m. rugsėjo 30 d.), paties teigimu, vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. A. P. praeityje 14 kartų teistas Lietuvos Respublikoje, 3 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje, ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, atlikinėjęs su laisvės atėmimu susijusias bausme, šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (kuris vėliau buvo panaikintas), baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos. A. P. nevedęs, iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo (nedirba nuo 2015 m. rugsėjo 30 d.), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, šioje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta jo paieška, šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad kaltinamieji savo neteisėto elgesio modelio nekeičia, pajamas pragyvenimui gauna iš nusikalstamų veikų, šį kartą nusikaltimas padarytas tuo pačiu tikslu – siekiant gauti pinigų. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamųjų asmenybei bus proporcingos tik laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei šios bausmės rūšies vidurkis – kaltinamajam P. P. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam A. P. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. Taip pat, kaip jau minėta nuosprendžio 29 punkte, nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra pripažįstamas kaltu, A. P. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat esant priimtam Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. apkaltinamajam nuosprendžiui, neatlikęs šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Vis dėlto, iš Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties turinio matyti, kad kaltinamajam A. P. buvo subendrintos Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl teismas A. P. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, nebendrina.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

32. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 5 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2023-13231 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 415 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį P. P. ginant advokatui Š. V.. Taip pat teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 31 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2023-15318 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 533,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį A. P. ginant advokatui Mykolui Girdiušui.

33. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pagal šio straipsnio 2 dalį teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

34. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam P. P. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo paskirtas dėl to, kad jis šioje baudžiamojoje byloje buvo suimtas, o A. P., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dėl to, kad gali kilti kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, kai vienas iš jų turi gynėją (be kita ko, proceso eigoje kaltinamasis A. P. buvo sulaikytas ir pradėjo atlikinėti kitu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas taip pat yra pagrindas būtinam gynėjo dalyvavimui). Taigi be gynėjų pagalbos kaltinamųjų teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

35. Kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu nedirbo, P. P. buvo suimtas, vėliau buvo sulaikytas ir A. P., kaltinamieji pajamų ir turto neturi, dėl to akivaizdu, kad jų finansinė padėtis yra sunki. Tokia jų padėtis buvo ir turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos darymo priežastimi. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamųjų teise į gynybą, todėl prašymai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų P. P. ir A. P. netenkinami.

VI. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

17. Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai 255 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 37–38). Kadangi teisiamojo posėdžio metu tarp nukentėjusiosios N. U. ir kaltinamojo P. P. brolio J. P. buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai buvo atlyginta 255 Eur turtinė žala, nukentėjusioji pareiškė pretenzijų neturinti ir civilinį ieškinį atsiimanti, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

18. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

19. P. P. laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 30 d. 19.30 val. (t. 1, b. l. 150–111). Nuo 2023 m. gegužės 30 d. jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra išnykę jos paskyrimo pagrindai ir sąlygos. Laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi ir BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką.

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašais, gautais iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos, laikmena su teismo posėdžio garso ir vaizdo įrašu, vokas su lombardo įkeitimo bilietu Nr. 1856, kvitu (originalai) ir lombardo įkeitimo bilietu Nr. 1857 (kopija) – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

P. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti P. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laivės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba nuo A. P. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Procesą dėl nukentėjusiosios N. U. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. P. ir A. P. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) laikmeną, kurioje yra vaizdo įrašai, gauti iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos, 2) laikmeną su teismo posėdžio garso ir vaizdo įrašu, 3) voką su lombardo įkeitimo bilietu Nr. 1856, kvitu (originalai) ir lombardo įkeitimo bilietu Nr. 1857 (kopija) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.