- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 2-477-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00306-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 669 371,03 Eur turtinės ir 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2022 m. kovo 23 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovo atskirasis skundas, kaip ir ieškinys, buvo pateiktas elektroniniu paštu, nors ankstesnėmis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartimis jam buvo išaiškinta, kad galimybė teikti procesinius dokumentus elektroniniu paštu įstatyme nėra nustatyta. Be to, ieškovui buvo išaiškinta ir tai, kad teismui elektroniniu formatu teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis).
6. Įvertinęs tai, kad ieškovas ir toliau procesinius dokumentus teikia elektroniniu paštu, ignoruodamas teismų išaiškinimus, teismas tokį atskirąjį skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas V. J. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir kausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarką nustatantys teisės aktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumą Teismą su prašymu pateikti preliminarų išaiškinimą, ar Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys procesinių dokumentų pateikimą teismui nepažeidžia 2014 m. liepos 23 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnio nuostatų, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (su pakeitimas pagal protokolą Nr. 11) 6 straipsnio 1 dalies, 10, 13, 14 straipsnių nuostatų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 30 straipsnių nuostatos ieškovui ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams numato galimybę elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu.
7.2. Ankstesnės teismų nutartys, kuriose paneigiama ieškovo teisė elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teikti teismams, yra antikonstitucinės ir neteisėtos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu asmens pageidaujamu būdu ir (ar) bet kokia forma. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai.
9. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
10. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
12. Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu. Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: (1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; (2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 3–5 punktai). Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas).
13. Asmuo elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti procesinius dokumentus. Kai asmuo teikia procesinius dokumentus, susijusius su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, jis: (1) tais atvejais, kai yra proceso dalyvis, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio paskyros, iš sąrašo pasirenka konkrečią bylą, kurioje teikiami procesiniai dokumentai; (2) tais atvejais, kai nėra proceso dalyvis, nurodo bylos į kurią teikiami procesiniai dokumentai, identifikacinius duomenis. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus šio aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 11–13 punktai). Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas).
14. Taigi, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, apeliantas tai turi daryti pagal nurodytą teisės aktais nustatytą tvarką – per LITEKO VEP posistemį, o ne elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės nei įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia teikti tokį procesinį dokumentą, nei šį dokumentą pasirašyti, kaip to reikalauja CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Vien apelianto nesutikimas su teisės aktuose nustatyta tvarka nereiškia, kad tokios tvarkos jis neprivalo laikytis. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto teikiamas procesinis dokumentas – atskirasis skundas – yra netinkamos formos ir negali būti priimtas.
15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismai kitose bylose jau daugelį kartų buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu (ar kitu procesinio dokumentu) dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja procesiškai tinkamą paties asmens, kuris siekia inicijuoti civilinės bylos iškėlimą ar, kaip nagrinėjamu atveju, apeliacinio proceso inicijavimą, elgesį. Asmuo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, įskaitytinai ir apeliantui.
16. Be to, kiekvienoje byloje teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti ir netoleruoti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, nes tik taip užtikrinamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (CPK 17 straipsnis). Todėl jeigu pats asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kurie įvertinti kaip piktnaudžiavimas subjektinėmis teisėmis, įskaitytinai ir procesine kreipimosi į teismą (į teismines instancijas) teise, tai jis objektyviai negali tikėtis savo teisių gynybos.
17. Pažymėtina, kad kai kuriose kitose bylose bei jose vykstančiuose procesuose apeliantas tinkamai realizuoja kreipimosi į teismą teisę (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis), kas leidžia įsitikinti, jog jam neabejotinai yra visiškai aiškios (suprantamos) kreipimosi į teismą taisyklės. Vadinasi, apelianto pasirinktas procesinių dokumentų pateikimo nagrinėjamoje byloje būdas patvirtina, kad iš esmės pats apeliantas yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso. Paduodamas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepriimtą atskirąjį skundą, akivaizdžiai ignoruojant ankstesnes teismų nutartis, kuriose jam daugybę kartų buvo išaiškinta procesinių dokumentų pateikimo ir jų pasirašymo tvarka, apeliantas turi vienintelį tikslą – trikdyti teismų darbą. Toks apelianto elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais bei šio proceso paskirtimi, liudija piktnaudžiavimą subjektine kreipimosi į teismą (į bet kurią teisminę instanciją) teise ir neleidžia tikėtis, kad bus sudaryta galimybė procesinio dokumento trūkumams, kurios apeliantas padaro sąmoningai, ištaisyti.
18. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarka, nesudaro pagrindo kreiptis į apelianto nurodytas institucijas, tokie jo prašymai akivaizdžiai nepagrįsti ir išplečiantys apeliacijos objekto ribas. Kita vertus, apeliantas, atskirajame skunde prašydamas kreiptis į kitas nacionalines ir tarptautines institucijas, nenurodė nei vieno argumento tokiam savo prašymui pagrįsti.
19. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neleidžia abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.