Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-29350-1099/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-07
Bylos Nr.
2YT-29350-1099/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
D. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-29350-1099/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23628-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. (D. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. G. (D. G.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina R. G., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. G. (I. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarojo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

2. Nurodo, kad po I. G. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), priėmė R. G. (jo sutuoktinė) faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi butu ir žemės sklypu bei jame esančiais pastatais, atliko remontus. Pareiškėjas aiškina, kad nors nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruotas R. G. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Anot pareiškėjo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog I. G. palikimą būtų palikęs valstybei. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog R. G. faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad I. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su R. G.; turėjo sūnų pareiškėją D. G.. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

6. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina R. G. po sutuoktinio I. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą bei jame esančius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu ir žemės sklypu, remontavo juos, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateiktos „Lesto“ knygelės, 2015 m. birželio 15 d. sutartis su bendrove „Teo“ dėl telekomunikacijų paslaugų minėtam butui teikimo; be to, savo gyvenamąją vietą taip pat deklaravo nurodytame bute.

7. Remiantis bylos duomenimis, po I. G. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens I. G. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po I. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad R. G. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jo motina R. G. po sutuoktinio I. G. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. G. (I. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui D. G. (D. G.) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti pareiškėjui byloje esančius dokumentų originalus (dvi „Lesto“ knygeles).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič