Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisiamojo posėdžio pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam K. R., gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiosioms V. V., A. V., R. K., nukentėjusiųjų V. V. ir G. R. atstovui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusios I. R. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, Jonavos rajono vaikų globos namų atstovei S. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje

K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. -6 mėnesiais laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p, 3 p. ir 140 str. 1 d.; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. 2010 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu nuo 13 val. 50 min. iki 15 val. 50 min., name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų tyčia pastūmė dėl stipraus apsvaigimo buvusią bejėgiškos būklės savo sugyventinę D. V. ir sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius peiliu į dešinę šlaunį ir į kairę plaštaką, kuo padarė pjautinę žaizdą kairės plaštakos penktame piršte, durtinę – pjautinę aklą dešinės šlaunies žaizdą su šlauninės arterijos vidinės apsukinės šakos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, nuo ko D. V. įvykio vietoje mirė, tuo tyčia nužudė bejėgiškos būklės esant dėl sunkaus girtumo savo šeimos narį – sugyventinę D. V., ir kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p.

Be to, jis 2010 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu apie 12 val., name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų tyčia tempė savo sugyventinę D. V. už plaukų ir drabužių, sudavė jai ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiu į galvą, dešinę ranką, po ko sugriebęs sugyventinei D. V. už plaukų, jėga išvedė iš buto, kuo padarė D. V. odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame paakyje ir nosyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti aukščiau aptarti įrodymai. K. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, paaiškino įvykio aplinkybes. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu kaltinamojo katė įrodyta dėl abiejų jam pareikštų kaltinimų. K. R. neneigia, kad sudavė D. V. keletą smūgių, ginčija smūgių skaičių. Darytina išvada, kad pats kaltinamasis gali neprisiminti, kadangi ir pats buvo neblaivus. Specialistų išvadomis nustatyta, kad visi smūgiai suduoti panašiu laiku prieš mirtį. Nukentėjusioji A. V. betarpiškai bendravo su nužudytąja D. V. iš vakaro ir nepatvirtino, kad ji būtų sužalota. Teismas daro išvadą, kad tik kaltinamasis K. R. galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, suduodamas ne mažiau 7 smūgius D. V..

Įvykio vietoje – atimant gyvybę D. V. – buvo tik kaltinamasis ir D. V.. Įvykio faktinės aplinkybės nustatomos kaltinamojo parodymais. Kaltinamasis pripažįsta pilnai faktines įvykio aplinkybes, kurias iš esmės patvirtina specialisto išvados. Teismas kaltinamojo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių vertina kaip atitinkančius įvykio faktines aplinkybes. Kaltinamasis pilnai prisipažino ir parodė, kad jis norėdamas pagąsdinti D. V., pagriebė peilį ir dūrė, pataikė į koją, į šlaunies sritį, ką pavirtina specialisto išvada Nr. M 1271/10(02), kurioje konstatuojama, jog D. V. padaryta durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje su dešinės šlauninės arterijos vidinės apsukinės šakos pažeidimu. Durtinė-pjautinė akla žaizda dešinėje šlaunyje su šlauninės arterijos vidinės apsukinės šakos pažeidimu padaryta aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Durtinė-pjautinė dešinės šlaunies žaizda padaryta keliolikos minučių laikotarpyje prieš mirtį. Esant D. V. gyvai tokio pobūdžio žaizda, lydima ūmaus išorinio nukraujavimo, būtų kvalifikuota sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. V. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Taigi, nenuginčijamai įrodyta, kad K. R. šiais savo veiksmais padarė kūno sužalojimą D. V., kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, lėmusiu jos mirtį. Specialisto išvadoje Nr. M 1271/10(02) konstatuojama, jog D. V. kraujyje nustatyta 2,98 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Tokiu būdu K. R. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 129 str. 2 d. 2 punktą pagrįstai, kadangi kaltininkas suvokė nukentėjusiosios bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atėmė jai gyvybę. K. R. pagrįstai inkriminuotas kaltinimas pagal BK 129 str. 2 d. 3 punktą, kadangi jis nužudė šeimos narį – sugyventinę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šioje byloje nustatyta, kad D. V. mirė keliolikos minučių laikotarpyje nuo sužalojimo peiliu. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi faktinės bylos aplinkybės rodo, kad buvo durta į koją, tačiau lėmė tai, kad buvo pataikyta į arteriją, kas sukėlė ūmų nukraujavimą.

Taip pat K. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai D. V. padarė kitus kūno sužalojimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kurie pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

K. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. R., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą, kur charakterizuojamas patenkinamai.

Skiriant bausmę K. R. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat į tyčios formą – nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, K. R. pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas bausmės vidurkiui.

Teisiamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. K. (nužudytosios sesuo) pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 litų turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. 1.5).

Nukentėjusiosios I. R. (nužudytosios dukra) atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. 1. 28-29).

Nukentėjusioji V. V. (nužudytosios sesuo) pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 litų turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 30-31).

Nukentėjusiosios G. R. atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 37-38).

Taip pat priteistina Valstybei už Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų už teisinę pagalbą I. R. (t. 3, b. l. 56).

Nukentėjusiųjų ir teisinės pagalbos tarnybos pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tenkintini pilnai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Be to, nukentėjusiosios I. R. atstovė, nukentėjusioji V. V. ir G. R. atstovas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šioje dalyje civiliniai ieškiniai, atsižvelgiant į teisminę praktiką, tenkintini pilnai.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nors CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai, tačiau teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl K. R. padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus. Motinos neteko trys dukterys, viena iš jų nepilnametė. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Be to, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. K. R. nedirba, iš ko matyti, jog pragyvenimui pajamų nėra. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Teismas, tenkindamas civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, atsižvelgia į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2p. ir 3p. ir BK 140 str. 1d., ir jį nubausti: pagal LR BK 129 str. 2d. 2p. ir 3 p. laisvės atėmimu trylikai metų; pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Bausmes subendrinti LR BK 63 str. 2d., 5d. 2p. pagrindu apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti trylika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo suėmimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-12-18 iki 2011-02-19.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš K. R.: nukentėjusiajai R. K. - 500 litų turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai I. R. - 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai V. V. - 400 litų turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai G. R. - 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos civilinį ieškinį dėl 856 litų valstybės patirtų išlaidų už teisinę pagalbą I. R. tenkinti pilnai, priteisiant šias išlaidas iš K. R. Valstybei ( Valstybinė mokesčių inspekcijos sąskaita (LT 247300010112394300), juridinio asmens kodas 188659752, „Swedbank“, įmokos kodas – 5630).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

D. V. drabužiai: megztinis, marškiniai, marškinėliai trumpomis rankovėmis, 2 poros kojinių (margos ir juodos spalvos), liemenėlė, moteriškos kelnės, peilis, peilis, tamponas su raudonos spalvos skysčio tepinėliu, lyginamasis įtariamojo K. R. seilių pavyzdys, įtariamojo K. R. daktiloskopinė kortelė, moteriškos kelnės, baltos spalvos striukė, pilkos spalvos striukė, vyriškos margos kelnės, margas švarkas, marškiniai - sunaikintini.

V. V. pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai - paliekami byloje saugoti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.