Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., nebūdamas paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, tačiau būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, iš anksto susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju G. K., kontroliuodamas bendrovės veiklą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamos veikos padarinių neišvengiamumą, kad bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2016\ m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (imtinai) naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia internetine platforma „(duomenys neskelbtini)“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 2 vairuotojus, žinodamas, kad pastarieji įvykdė ne mažiau kaip 15 140 pavėžėjimo (taksi) užsakymų ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 62 739, 37 Eur pajamų bei patyrė 32 899, 17 Eur išlaidų, iš jų:

- 18 821,81 Eur, kuriuos vairuotojai pasilikdavo sau nuo vykdytų užsakymų (ne mažiau 30% nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus);

- 9 084,00 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;

- 1 882,18 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3% nuo užsakymo gautų pajamų;

- 375,86 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3 Eur kassavaitinių mokesčių už SIM kortelės naudojimą;

- 2 735,32 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo kaip baudas,

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies gautų pajamų, t.y. 54 239, 37 Eur bei patirtų 32 899, 17 Eur išlaidų,

t. y. J. V., veikdamas tyčia, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių ir pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 92 str. 1 d. nuostatą „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”

- 92 str. 3 d. nuostatą “Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”,

žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, to nepadarė, bei nuo uždirbtų pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 3 498, 30 Eur pardavimo PVM už 2017 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesius.

Be to, jis, siekdamas išvengti pelno mokesčio ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo:

žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. iš pavėžėjimo (taksi) veiklos gavo ne mažiau kaip 53 041, 49 Eur pajamų bei patyrė 27 723, 52 Eur išlaidų, dalies šių gautų pajamų, t.y. 50 041, 49 Eur ir patirtų išlaidų neįtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204 Versija 04) už 2017 metus deklaravo 12 794, 97 Eur mažesnį mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą, o būtent:

jis į 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204 Versija 04) įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą pelną, tokiu būdu deklaravo 1 598, 40 Eur mažiau pelno mokesčio;

t. y. J. V., veikdamas tyčia, organizavo apgaulingą Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Nurodytais veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. V., apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 29 d. vykdydamas individualią veiklą (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), iš anksto susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju G. K., siekdamas sutrukdyti nustatyti savo individualios veiklos ūkinių rodiklių dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (imtinai) naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia internetine platforma „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą, kontroliuodamas ne mažiau kaip 7 vairuotojus, žinodamas, kad pastarieji įvykdė ne mažiau kaip 13 858 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 49 536, 04 Eur pajamų bei patyrė 17 126, 47 Eur išlaidų, iš jų:

- 8 314,80 Eur, kuriuos J. V. sumokėjo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;

- 1 878,58 Eur, kuriuos J. V. sumokėti bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3% nuo užsakymo gautų pajamų;

- 671,14 Eur, kuriuos J. V. sumokėjo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3 Eur kassavaitinį mokestį už SIM kortelės naudojimą;

- 6 261,95 Eur, kuriuos J. V. (ne mažiau kaip 10 % nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus) panaudojo kuro išlaidoms padengti,

pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“,

šių pinigų neįtraukė į savo individualios veiklos apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

savo individualios veiklos apskaitoje neapskaitė patirtų 17 126, 47 Eur veiklos išlaidų ir tokiu būdu neapskaičiavo, nedeklaravo bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų už 2016 metus ir 2017 metus ir tokiu būdu į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 313, 74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4 676, 37 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 458, 43 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Tai yra J. V., veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Nurodytais veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. V. nurodė, kad pripažįsta aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte, tik ne visai sutinka su sumomis, kurios nurodytos kaltinime, nes patyrė daugiau išlaidų, nei nurodyta, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi ir supranta, kad įrodyti jų negali bei kad visi specialisto paskaičiavimai yra pagal duomenis platformoje „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra tikri Parodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai jis buvo nustebęs, kad buhalterinė apskaita netvarkinga, nes buhalterė viską tvarkė, buvo priekabi prie visko, pagal jų skaičiavimus nebuvo viršyta suma, kad jau reikėtų registruotis PVM mokėtoju, bet pagal specialisto paskaičiavimus, ši suma viršyta. Nurodė, kad taip buvo vykdyta veikla, kaip nurodyta kaltinime, tik sumos, kurios nurodytos, per didelės. Kiek susiję su individualia veikla – tai visi automobiliai buvo pirkti lizingu, tai buvo mokamos lizingo įmokos, jos nebuvo įkeltos į skaičiavimus, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi, taip pat automobiliai būdavo remontuojami, bet remontuodavo kur pigiau, jokių dokumentų, tai patvirtinančių, neturi. Nurodė, kad jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buhalterinę apskaitą tvarkė jo žmona, kuri buvo ir formali įmonės vadovė.

Nebeatsimena, kaip susitarė su G. K., analogišką susitarimą jis visiems siūlė, nurodė, kad jei būtų suburta kaip ir brigada tokia, jis duotų geresnius užsakymus – čia kiek susiję su individualia veikla; tie vairuotojai, kurie dirbo tokiu būdu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. K. jokio ryšio neturėjo, su jais bendravo jis (kaltinamasis). Dirbant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir baudos, pavyzdžiui, jei vairuotojas gaudavo skundą dėl aptarnavimo kokybės ir pan., baudas sumokėdavo jis (kaltinamasis), ne jo vairuotojai, nes jis taip nusprendė. Jis savo vairuotojams mokėdavo 40 procentų nuo pajamų. Su G. K. buvo pasirašoma sutartis – tokias sutartis pasirašydavo visi vairuotojai, tik, tie vairuotojai, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – jie nepasirašinėjo, o kurie dirbo su juo, vykdančiu individualią veiklą – jie pasirašinėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (G. K.) atsiskaitymai buvo vykdomi grynais, jokie dokumentai – kvitai, sąskaitos ir pan. nebuvo surašomi ir pasirašomi, kartą per savaitę susitikdavo su G. K., ir jis viską apskaičiuodavo savo kompiuteryje, ir vykdavo atsiskaitymai, bet jokie dokumentai dėl tų apskaičiavimų nebuvo duodami, jis (kaltinamasis) tik kelias nuotraukas tų ekrano vaizdų buvo pasidaręs, bet jų neturi išsaugojęs. Kažkokių ginčų dėl atsiskaitymo su G. K. nebūdavo, nes buvo pozicija – jei nepatenkinti, tai gali išeiti. Jis su vairuotojais irgi atsiskaitydavo kartą per savaitę – sumokėdavo 40 proc. nuo pajamų, baudas mokėdavo jis (kaltinamasi). Viskas baigėsi 2017 m. lapkričio 27 d., kai prasidėjo tyrimas, triukšmas, visi išsiskirstė. Kaltinamasis nurodė, kad jis ir dabar užsiima individualia pavėžėjimo veikla, tačiau dabar per Bolt‘ą ir ten jau viskas tvarkingai vyksta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino jam inkriminuotas aplinkybes, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-4-5742 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos atsakant į klausimus padarytos išvados:

2019 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-4-6516 dėl J. V. ūkinės finansinės veiklos atsakant į pateiktus klausimus, padarytos išvados:

2.1. Kiek pajamų, įvertinus aukščiau nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, J. V., vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 gavo už atliktus užsakymus (pavėžėjimus)? Ar J. V. apskaitė visas gautas pajamas, jeigu ne – kiek pajamų buvo neapskaityta?

Tyrimui pateiktais duomenimis (2019-04-04 raštu Nr. 1/10-1-47-1104), J. V. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM308) už 2016-2017 metus VMI neteikė.

Išvada. Pagal tyrimui pateiktus internetinės platformos „(duomenys neskelbtini)“ (šaukinys 31) duomenis, bei įvertinus užduotyje nurodytas faktines aplinkybes apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 J. V. gavo 49 536,04 Eur pajamų (laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 - 12 032,08 Eur ir 37 503,96 Eur laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27) ir patyrė 17 126,47 Eur išlaidų (laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 – 3 234,14 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27 – 13 892,33 Eur).

VMI prie LR FMduomenimis Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų (forma GPM308) J. V. už 2016 m. ir 2017 m. VMI prie LR FM nepateikė, todėl buvo nesilaikoma 2002-07-12 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. „Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“ nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Kiek tai susiję su pirmąja inkriminuota veika – t. y. apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimu, pirmiausia pastebėtina, kad pagal Juridinių asmenų registre registruotus duomenis apie šią įmonę, jos vadovė buvo O. V. (t. 2, b. l. 1-4). Vis dėlto kaip matyti iš kaltinimo, atitinkamų veiksmų padarymu kaltinamas J. V., kaip faktiškai vadovavęs nurodytai įmonei. Pastarąją aplinkybę J. V., kaip matyti, pripažįsta, t. y. nurodė, kad nors formali vadovė buvo O. V., vis dėlto faktinis vadovas, priimdavęs sprendimus ir pan., buvo jis. Taigi nurodyta aplinkybė pripažintina įrodyta. Atitinkamai būtina įvertinti, ar J. V. inkriminuoti veiksmai, susiję su nurodytų Buhalterinės apskaitos bei kitų atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatų pažeidimai gali būti vertinami kaip sudarantys BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Todėl nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytas aplinkybes bei jau minėtus argumentus dėl atitinkamų veikų kvalifikavimo, pripažintina, kad J. V. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – yra įrodyta, t. y. jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Taigi įvertinus tai, pripažintina, kad J. V. pareikštame kaltinime, tiek kiek tai susiję su apgaulingu jo individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymu, inkriminuotos faktinės aplinkybės yra visiškai įrodytos, atitinkamai specialisto išvadoje konstatuoti ir būtinieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – tai, kad dėl nurodytų pažeidimų nealima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Be to, pripažintina, kad nustatyta ir tyčia jo veikoje – analogiškai kaip ir epizode dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažintina, kad minėti veiksmai buvo atlikti sąmoningai, nes, kaip parodė kaltinamasis, tuo metu jis tiesiog nesirūpino būtinumu buhalterinę apskaitą tvarkyti laikantis įstatymų reikalavimų. Todėl J. V. veikoje, susijusioje su jo individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymu (netinkamu tvarkymu) nustačius visus būtinuosius nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, pripažintina jo kaltė padarius nurodytą nusikaltimą veiką.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Sprendžiant J. V. atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos – tai 2 tyčiniai apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai, byloje pareikti civiliniai ieškiniai.

Teisiamojo posėdžio metu J. V. iš esmės pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų aplinkybių (pripažino faktines jam inkriminuotas aplinkybes), nurodė, kad apgailestauja dėl jų, todėl spręstina, kad nustatyta J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 85-86), dėl ko skiriant bausmę aktuali ir BK 55 straipsnio nuostata, pagal kurią pirmą kartą teisiamam asmeniui be kita ko už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. J. V. administracine tvarka baustas – iš esmės už administracinius nusižengimus, susijusius su KET reikalavimų pažeidimais (t. 2, b. l. 87-115), dirba pagal individualią veiklą (teikia pavėžėjimo paslaugas).

Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (iš esmės neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nebuvimą), kaip minėta, ir skiriant itin reikšmingą aplinkybę, kad kaltinamasis neteistas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. V. skirtina švelniausios rūšies bausmė – bauda. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų baudos dydį, ypač akcentuojant, kad, kaip minėta, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, ir į asmens nurodomas aplinkybes, dėl kurių, kaip nurodoma, buvo apdaryti atitinkami veiksmai, o būtent, kaip paaiškino, būdamas našlys, augino dvi dukteris, o nepasisekus ankstesniems verslams, esant sunkiai turtines padėčiai, jam svarbiausia buvo išlaikyti šeimą bei tuo metu nekreipė dėmesio į būtinumą laikytis atitinkamų teisės aktų reikalavimų (tokius paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra, o iš asmens duomenų matyti, jog iš tikrųjų kaltinamojo pirma sutuoktinė mirusi, jis turi dvi dukras). Kaip minėta, padaryti du apysunkiai nusikaltimai. Todėl įvertinus jau minėtų aplinkybių visumą (be kita ko, ir konkrečių padarytų nusikaltimų aplinkybes, padarytos žalos dydį ir pan.), spręstina, jog yra pagrindas J. V. už padarytas veikas skirti artimesnes minimaliam baudos dydžiui baudas, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) skirti 150 MGL dydžio baudą, o už numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas J. V. individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas) – 110 MGL dydžio baudą.

Nurodytos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Atsižvelgiant į kaltinamojo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, bei vadovaujantis teisingumo principu, be kita ko, įvertinus ir tai, kad byloje pareikšti bei priteisti civiliniai ieškiniai, spręstina, kad yra pagrindas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, t. y. bauda turi būti sumokėta per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 130-132).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, grąžintini uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 6527,85 eurų nesumokėtų į VSDF biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., vykdydamas individualią veiklą, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti nurodytus mokesčius, bet jis deklaracijų neteikė, taigi tokio dydžio žala buvo padaryta neteisėtais J. V. veiksmais valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 50-56).

Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti ši J. V. 6830,46 eurų žalą, patirtą dėl nedeklaruoto ir nesumokėto 1598,40 eurų pelno mokesčio, 3498,30 eurų pridėtinės vertės mokesčio dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos bei 1733,76 eurų gyventojų pajamų mokesčio dėl J. V. individualios veiklos). Nurodoma, kad nurodytos sumos paskaičiuotos specialisto išvadose ir tokio dydžio turtinė žala buvo padaryta valstybės biudžetui. Civiliniame ieškinyje pažymėta, be kita ko, kad vertinant atitinkamą turtinę žalą išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. V. Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, matyti, kad bendrovė ir J. V. nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės J. V. vardu registruotos tik valdytojo teisėmis, taigi tokių galimybių (išieškoti MAĮ nustatyta tvarka) šiuo atveju nėra, atitinkamai, civilinis ieškinys dėl žalos, padarytos valstybei, reikštinas baudžiamajame procese J. V. (t. 1, b. l. 57-62).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atitinkamais nusikalstamais J. V. veiksmais, pasireiškusiais, be kita ko, kad pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio, Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatas (taip pat ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas), nebuvo deklaruoti (apskaičiuoti) atitinkami mokesčiai, kurie apskaičiuoti specialisto išvadoje, atitinkamai – jie nebuvo sumokėti, tokiu būdu valstybės biudžetui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta nurodyto dydžio žala. Be to, sprendžiant klausimą dėl civilinių ieškinių, atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip matyti, Mokesčių administravimo nustatyta tvarka išieškoti minėtas sumas šiuo atveju objektyvios galimybės nėra, Taigi tai lemia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad civilinių ieškovų prašoma priteisti turtinė žala kilo būtent dėl nusikalstamų J. V. veiksmų, dėl ko civiliniai ieškiniai tenkintini ir iš jo priteistina minėto dydžio žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), ir skirti jam bausmę – 150 (vieno šimto penkiadešimties) MGL dydžio baudą.

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas J. V. individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas), ir skirti jam bausmę – 110 (vieno šimto dešimties) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei paskirti J. V. subendrintą bausmę – 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę – 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 4 519 eurų baudą (120 x 37,66 Eur).

Nustatyti J. V. paskirtos baudos sumokėjimo terminą – per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Išaiškinti, kad paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801 (įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 6 527,85 eurų (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 85 centus) turtinės žalos.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei mokesčių inspekcijai iš J. V. 6 830,46 eurus (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų ir 46 centus).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (3 segtuvus), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.