Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-417-1015/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-09
Bylos Nr.
1-417-1015/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00017-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-417-1015/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00017-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,kaltinamajam J. V. (J. V.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., nebūdamas paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, tačiau būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, iš anksto susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju G. K., kontroliuodamas bendrovės veiklą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamos veikos padarinių neišvengiamumą, kad bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2016\ m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (imtinai) naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia internetine platforma „(duomenys neskelbtini)“, kontroliuodamas ne mažiau kaip 2 vairuotojus, žinodamas, kad pastarieji įvykdė ne mažiau kaip 15 140 pavėžėjimo (taksi) užsakymų ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 62 739, 37 Eur pajamų bei patyrė 32 899, 17 Eur išlaidų, iš jų:

- 18 821,81 Eur, kuriuos vairuotojai pasilikdavo sau nuo vykdytų užsakymų (ne mažiau 30% nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus);

- 9 084,00 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;

- 1 882,18 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3% nuo užsakymo gautų pajamų;

- 375,86 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3 Eur kassavaitinių mokesčių už SIM kortelės naudojimą;

- 2 735,32 Eur, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo kaip baudas,

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 12 str. 1 dalies reikalavimą, kuris nurodo, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”,

- 16 str. 1 dalies reikalavimą, kuris nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”,

laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies gautų pajamų, t.y. 54 239, 37 Eur bei patirtų 32 899, 17 Eur išlaidų,

t. y. J. V., veikdamas tyčia, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių ir pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 71 str. 2 d. nuostatą „<...>Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.<...>“

- 92 str. 1 d. nuostatą „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”

- 92 str. 3 d. nuostatą “Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos”,

žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, to nepadarė, bei nuo uždirbtų pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 3 498, 30 Eur pardavimo PVM už 2017 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesius.

Be to, jis, siekdamas išvengti pelno mokesčio ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo:

- 2 str. nuostatą „pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais (arba) ne pinigais“,“ sąnaudos yra visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas“,

- 4 str. 1 d. nuostatą „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“,

žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. iš pavėžėjimo (taksi) veiklos gavo ne mažiau kaip 53 041, 49 Eur pajamų bei patyrė 27 723, 52 Eur išlaidų, dalies šių gautų pajamų, t.y. 50 041, 49 Eur ir patirtų išlaidų neįtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204 Versija 04) už 2017 metus deklaravo 12 794, 97 Eur mažesnį mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą, o būtent:

jis į 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204 Versija 04) įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą pelną, tokiu būdu deklaravo 1 598, 40 Eur mažiau pelno mokesčio;

t. y. J. V., veikdamas tyčia, organizavo apgaulingą Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Nurodytais veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. V., apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 29 d. vykdydamas individualią veiklą (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), iš anksto susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju G. K., siekdamas sutrukdyti nustatyti savo individualios veiklos ūkinių rodiklių dydį ir struktūrą, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. (imtinai) naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia internetine platforma „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas taksi (pavėžėjimo) veiklą, kontroliuodamas ne mažiau kaip 7 vairuotojus, žinodamas, kad pastarieji įvykdė ne mažiau kaip 13 858 pavėžėjimo (taksi) užsakymus ir tokiu būdu iš klientų gavo ne mažiau kaip 49 536, 04 Eur pajamų bei patyrė 17 126, 47 Eur išlaidų, iš jų:

- 8 314,80 Eur, kuriuos J. V. sumokėjo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 0,60 Eur už kiekvieną gautą užsakymą;

- 1 878,58 Eur, kuriuos J. V. sumokėti bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3% nuo užsakymo gautų pajamų;

- 671,14 Eur, kuriuos J. V. sumokėjo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 3 Eur kassavaitinį mokestį už SIM kortelės naudojimą;

- 6 261,95 Eur, kuriuos J. V. (ne mažiau kaip 10 % nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus) panaudojo kuro išlaidoms padengti,

pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“,

šių pinigų neįtraukė į savo individualios veiklos apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. 1 d. nuostatą, kuri nurodo, kad „Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ ir 11 d. nuostatą, kuri nurodo, kad „Nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos“,

savo individualios veiklos apskaitoje neapskaitė patirtų 17 126, 47 Eur veiklos išlaidų ir tokiu būdu neapskaičiavo, nedeklaravo bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų už 2016 metus ir 2017 metus ir tokiu būdu į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 313, 74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4 676, 37 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 458, 43 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Tai yra J. V., veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

Nurodytais veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. V. nurodė, kad pripažįsta aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte, tik ne visai sutinka su sumomis, kurios nurodytos kaltinime, nes patyrė daugiau išlaidų, nei nurodyta, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi ir supranta, kad įrodyti jų negali bei kad visi specialisto paskaičiavimai yra pagal duomenis platformoje „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra tikri Parodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai jis buvo nustebęs, kad buhalterinė apskaita netvarkinga, nes buhalterė viską tvarkė, buvo priekabi prie visko, pagal jų skaičiavimus nebuvo viršyta suma, kad jau reikėtų registruotis PVM mokėtoju, bet pagal specialisto paskaičiavimus, ši suma viršyta. Nurodė, kad taip buvo vykdyta veikla, kaip nurodyta kaltinime, tik sumos, kurios nurodytos, per didelės. Kiek susiję su individualia veikla – tai visi automobiliai buvo pirkti lizingu, tai buvo mokamos lizingo įmokos, jos nebuvo įkeltos į skaičiavimus, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi, taip pat automobiliai būdavo remontuojami, bet remontuodavo kur pigiau, jokių dokumentų, tai patvirtinančių, neturi. Nurodė, kad jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buhalterinę apskaitą tvarkė jo žmona, kuri buvo ir formali įmonės vadovė.

Nebeatsimena, kaip susitarė su G. K., analogišką susitarimą jis visiems siūlė, nurodė, kad jei būtų suburta kaip ir brigada tokia, jis duotų geresnius užsakymus – čia kiek susiję su individualia veikla; tie vairuotojai, kurie dirbo tokiu būdu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. K. jokio ryšio neturėjo, su jais bendravo jis (kaltinamasis). Dirbant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir baudos, pavyzdžiui, jei vairuotojas gaudavo skundą dėl aptarnavimo kokybės ir pan., baudas sumokėdavo jis (kaltinamasis), ne jo vairuotojai, nes jis taip nusprendė. Jis savo vairuotojams mokėdavo 40 procentų nuo pajamų. Su G. K. buvo pasirašoma sutartis – tokias sutartis pasirašydavo visi vairuotojai, tik, tie vairuotojai, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – jie nepasirašinėjo, o kurie dirbo su juo, vykdančiu individualią veiklą – jie pasirašinėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (G. K.) atsiskaitymai buvo vykdomi grynais, jokie dokumentai – kvitai, sąskaitos ir pan. nebuvo surašomi ir pasirašomi, kartą per savaitę susitikdavo su G. K., ir jis viską apskaičiuodavo savo kompiuteryje, ir vykdavo atsiskaitymai, bet jokie dokumentai dėl tų apskaičiavimų nebuvo duodami, jis (kaltinamasis) tik kelias nuotraukas tų ekrano vaizdų buvo pasidaręs, bet jų neturi išsaugojęs. Kažkokių ginčų dėl atsiskaitymo su G. K. nebūdavo, nes buvo pozicija – jei nepatenkinti, tai gali išeiti. Jis su vairuotojais irgi atsiskaitydavo kartą per savaitę – sumokėdavo 40 proc. nuo pajamų, baudas mokėdavo jis (kaltinamasi). Viskas baigėsi 2017 m. lapkričio 27 d., kai prasidėjo tyrimas, triukšmas, visi išsiskirstė. Kaltinamasis nurodė, kad jis ir dabar užsiima individualia pavėžėjimo veikla, tačiau dabar per Bolt‘ą ir ten jau viskas tvarkingai vyksta.

J. V. parodė, kad individualios veiklos buhalteriniai dokumentai nebuvo tvarkomi, deklaracijos nebuvo teikiamos, tuo metu buvo tokia situacija, kad liko vienas našlys su nepilnamečiais vaikais, ne tai rūpėjo, jam svarbiausia buvo kažkaip išlaikyti šeimą, o ar viskas vyksta pagal reikalavimus ir įstatymus, tuo metu jis nekreipė į tai dėmesio. Be to, G. K. vis sakė, kad viskas gerai, kad jis tvarko viską, teikia deklaracijas, moka mokesčius, tuo metu jam norėjosi patikėti. Nurodė, kad apgailestauja dėl šokios situacijos, bet tuo metu turėjo daug rūpesčių, buvę verslai žlugo, turėjo daug skolų, o reikėjo išlaikyti šeimą, neturėjo iš ko gyventi. Taip pat nurodė, kad sutinka su civiliniais ieškiniai, tik iš karto sumokėti tokių sumų neturi galimybės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino jam inkriminuotas aplinkybes, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. V. parodė, kad maždaug 2015 m., tikslios datos neatsimena, ieškodamas darbo, skelbimuose rado, kad yra ieškomi taksi vairuotojai, paskambinus skelbime nurodytu telefonu, susitarė dėl susitikimo. Dėl darbo nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą (duomenys neskelbtini), darbo sąlygas aptarė su G. K.. Kažkurį laiko tarpą dirbo taksi vairuotoju, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo, o dirbo pagal individualią veiklą. Maždaug 2016 m. G. K. jam pasiūlė „plėstis“, t. y. vykdyti taksi (pavėžėjimo) veiklą, naudojant savo automobilius, ieškant vairuotojų. Jam šis darbas patiko, taip pat 2015 m. liepos mėn. jie su žmona O. V. buvo įsteigę UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei turėjo minčių vykdyti taksi veiklą. Su G. K. pasiūlymu sutiko ir maždaug nuo 2016 m. vasario mėn. pradėjo vykdyti taksi (pavėžėjimo) veiklą naudojantis „(duomenys neskelbtini)“ programėle. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis dėl dispečerinės paslaugų teikimo, sąlygas, numatytas sutartyje, aptarė su G. K.. G. K. jam pasakė, kad už programos „(duomenys neskelbtini)“ naudojimą turės mokėti po 0,60 Eur už vieną įvykdytą užsakymą, baudas už vairuotojų netinkamą elgesį, greičio viršijimą, užsakymų atmetimą ir kt., nuo 3 iki 10 procentų nuo įvykdytų užsakymų sumos, 3 Eur savaitinį mokestį nuo vieno vairuotojo už SIM kortelės naudojimą. G. K. taip pat buvo sakęs, kad vairuotojams, kaip jų darbo užmokestį, paliktų pastariesiems 30 procentų nuo įvykdytų užsakymų sumos, tačiau jis, norėdamas išlaikyti vairuotojus, jiems palikdavo po 35 procentus nuo įvykdytų užsakymų. Naudodamasis programa „(duomenys neskelbtini)“ jo padalinio šaukinys buvo „31“. Vairuotojai dirbę padalinyje „(duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems buvo mokamas atlyginimas, tačiau kokia suma pasakyti negali, nes nežino, su buhalterija jis nedirbo. Iš jam apklausos metu pateikto vairuotojų sąrašo gali pasakyti, kad visi jame nurodyti vairuotojai dirbo su šaukiniu „31“, tačiau šaukiniai, prie kurių nurodyta raidė „N“, yra tų vairuotojų, kurie dirbo nuosavais automobiliais ir nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jų jokios finansinės naudos neturėjo, t. y. G. K. jis už šiuos šaukinius mokėjo tas sumas, kurias nurodė - 0,60 Eur už vieną įvykdytą užsakymą, baudas, nuo 3 iki 10 procentų nuo įvykdytų užsakymų sumos, 3 Eur savaitinį mokestį nuo vieno vairuotojo už SIM kortelės naudojimą, tačiau šiems vairuotojams likdavo visa kita suma nuo įvykdytų užsakymų, o ne 35 procentai, kaip tiems, kurie buvo įdarbinti UAB “(duomenys neskelbtini)“. Taip pat šaukinys „31-02“ buvo naudojamas vairuotojų apmokymui, nuo šio šaukinio buvo mokami pinigai G. K., taip pat 35 procentai vairuotojams, o likusi suma likdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės naudos turėjo tik iš tų vairuotojų, kurie buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vairuotojai, kurie dirbo su šaukiniu „31“, tačiau nebuvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – iš šių vairuotojų finansinę naudą turėjo jis kaip fizinis asmuo, tokie vairuotojai nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Paaiškino, kad G. K. už „(duomenys neskelbtini)“ programos naudojimą mokėjo vienodas sumas tiek už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintus vairuotojus, tiek už tuos, iš kurių rinko pinigus kaip fizinis asmuo. Už „(duomenys neskelbtini)“ programos naudojimą grynus pinigus vieną kartą per savaitę nuveždavo tiesiogiai G. K., pastarasis pasižymėdavo, kad pinigus iš jo gavo, tačiau jokio pinigų priėmimo perdavimo dokumentų jam neišrašydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas-faktūras, tačiau kokiomis sumomis pasakyti negali, nes nežino, į dokumentus jis nesigilino, viską atiduodavo buhalterei, kad pastaroji suvestų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, šiuos dokumentus yra pateikęs tyrimui. Nori pabrėžti, kad nors įmonės direktorės pareigas eina jo žmona O. V., ji buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o jis atliko visus darbus susijusius su pačia taksi (pavėžėjimo) veikla. Kurą pirkdavo bei automobilių eksploatacines išlaidas mokėdavo iš jo minėtų 65 procentų, gautų iš vairuotojų (T. 2, b. l. 121-122). Parodė, kad tokių pajamų, kurios yra nurodytos 2020-09-22 pranešime apie įtarimą, jis negavo, t. y. išlaidų vykdymas taksi (pavėžėjimo) veiklą turėjo daugiau nei nurodyta įtarime, o būtent už kurą, automobilių eksploatacines išlaidas ir kita. Nori paaiškinti, kad yra pasirengęs atlyginti valstybei padarytą žalą, jo manymu, ji turėtų būti mažesnė (t. 2, b. l. 129).

2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-4-5742 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos atsakant į klausimus padarytos išvados:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kiek pajamų, įvertinus aukščiau nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-11-27 gavo už atliktus užsakymus (pavėžėjimus)? Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė visas gautas pajamas, jeigu ne – kiek pajamų buvo neapskaityta?

Išvada. Tyrimo menu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-11-27 buhalterinėje apskaitoje neapskaitė pardavimo pajamų už 54 239,37 Eur, iš jų laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-12-31 – 4 197,88 Eur ir laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27 – 50 041,49 Eur.

1.2 Ar įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-11-27 teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo pelno ir pridėtinės vertės mokesčius? Jei ne, tai kiek ir kokių mokesčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą ir kokiose valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys?

Išvada. UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-11-27, neapskaitė 54 239,37Eur pajamų iš jų laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-12-31 – 4 197,88 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27 – 50 041,49 Eur ir 32 899,17 Eur sąnaudų iš jų laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-12-31 – 5 175,65 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27 – 27 723,52 Eur. Todėl, nesilaikant 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. ir 4 str. 1 d. nuostatų už 2017 m. deklaravo 12 794,97 Eur mažesnį pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą ir 1 598,40 Eur mažesnį mokėtiną į biudžetą pelno mokestį

UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydama 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 71 str. 2 d. ir 92 str. 1 ir 3 d. nuostatų nuo 2017 m. rugsėjo mėn. neįsiregistravo PVM mokėtoju bei neapskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo PVM už 2017 m. rugsėjo - lapkričio mėnesius – 3 498,30 Eur.

Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo ir nedeklaravo 1 598,40 Eur pelno mokesčio ir 3 498,30 Eur PVM.

1.3. Ar laikotarpyje nuo 2016-07-01 iki 2017-11-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, laikantis norminių aktų reikalavimų, jeigu ne, ar dėl nustatytų teisės norminių aktų

reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti šio laikotarpio įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros?

Išvada. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-11-27 neapskaitydama 54 239,37 Eur pajamų ir 32 899,17 Eur sąnaudų (plačiau žiūrėti atsakymus į 1 ir 2 klausimus) nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-11-27 (b. l. 114-195, 1 t.).

2019 m. birželio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-4-6516 dėl J. V. ūkinės finansinės veiklos atsakant į pateiktus klausimus, padarytos išvados:

2.1. Kiek pajamų, įvertinus aukščiau nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, J. V., vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 gavo už atliktus užsakymus (pavėžėjimus)? Ar J. V. apskaitė visas gautas pajamas, jeigu ne – kiek pajamų buvo neapskaityta?

Žemesnės instancijos teismas

Išvada. J. V. vykdydamas pavėžėjimo paslaugų veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. 581497, bei kontroliuodamas ne mažiau kaip 7 vairuotojus (naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančia internetine platforma „(duomenys neskelbtini)“, šaukinys 31), tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 gavo 49 536,04 Eur pajamų, tačiau J. V. metinių pajamų mokesčių deklaracijų VMI neteikė bei gautų 49 536,04 Eur pajamų nedeklaravo, tuo nesilaikė 2002-07-12 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. „Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“ nuostatų.

2.2. Ar įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus J. V. laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27, vykdydamas individualią veiklą, teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius? Jei ne, tai kiek ir kokių mokesčių J. V. privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą ir kokiose valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys?

Išvada. Vadovaujantis 2002-07-12 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 str. 1 d. ir 11 d. nuostatomis leidžiamais atskaitymais pripažįstant faktiškai patirtas 17 126,47 Eur (nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 – 3 234,14 Eur, nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27 – 13 892,33 Eur) veiklos išlaidas, J. V. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą Nr. 581497, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti šiuos mokesčius: VSD (valstybinis socialinis draudimas) – 4 676,37 Eur, PSD (privalomas sveikatos draudimas) – 1 458,43 Eur ir GPM (gyventojų pajamų mokestis) – 1 313,74 Eur.

Tyrimui pateiktais duomenimis (2019-04-04 raštu Nr. 1/10-1-47-1104), J. V. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM308) už 2016-2017 metus VMI neteikė.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Ar laikotarpyje nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 J. V. individualios veiklos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, laikantis norminių aktų reikalavimų, jeigu ne, ar dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti šio laikotarpio J. V. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros?

Išvada. Pagal tyrimui pateiktus internetinės platformos „(duomenys neskelbtini)“ (šaukinys 31) duomenis, bei įvertinus užduotyje nurodytas faktines aplinkybes apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 J. V. gavo 49 536,04 Eur pajamų (laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 - 12 032,08 Eur ir 37 503,96 Eur laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27) ir patyrė 17 126,47 Eur išlaidų (laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 – 3 234,14 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-11-27 – 13 892,33 Eur).

VMI prie LR FMduomenimis Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų (forma GPM308) J. V. už 2016 m. ir 2017 m. VMI prie LR FM nepateikė, todėl buvo nesilaikoma 2002-07-12 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. „Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“ nuostatų.

Pagal gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtintas 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministroįsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“, gyventojai tvarkydami buhalterinę apskaitą privalo pildyti šių taisyklių 2 priede nurodytą Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalą.

J. V. vykdžiusio pavėžėjimo paslaugų veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, tai buvo nesilaikyta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to paties įstatymo 16 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” ir “Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“. Dėl to tyrimo metu visiškai negalima nustatyti gyventojo ūkinės veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2017-11-27 (b. l. 33-78, 2 t.).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ programos duomenys, surašant 2018 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kur užfiksuoti, be kita ko – „(duomenys neskelbtini) “ 31 padalinio duomenys apie vairuotojus (vardai, pavardės, šaukiniai), atliktų taksi (pavėžėjimo) užsakymų kiekis bei nuo atliktų užsakymų gautos pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų bei J. V., kaip veikusio pagal individualią veiklą (t. 1, b. l. 69-99). Be kita ko, duomenys susisteminti „(duomenys neskelbtini) “ padalinio lentelėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytų užsakymų skaičius, gautos pajamos (t. 1, b. l. 100) bei J. V. ir jo kontroliuojamų vairuotojų įvykdytų užsakymų skaičius, gautos pajamos (t. 1, b. l. 101).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju J. V. kaltinimai pareikšti padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje. Pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už tokių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei nurodytos veikos (ar viena iš jų) sukelia jau minėtus padarinius.

Pažymėtina, kad nurodyta nusikalstama veika yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti. Taigi buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Savo ruožtu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Pagal pareikštą kaltinimą, kaip matyti, J. V. šiuo konkrečiu atveju kaltinamas organizavęs apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, taigi šiuo atveju aktualios yra buhalterinę apskaitą reguliuojančios teisės normos, nes iš esmės minėtos nusikalstamos veikos konstatavimui būtina nustatyti ir atitinkamų buhalterinės apskaitos tvarkymą reguliuojančių teisės aktų pažeidimą, lėmusį, kaip minėta, pasekmes – negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, kiek tai susiję su nurodytos nusikalstamos veikos subjektu, pažymėtina, kad tai atvejais, kai buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos reikalavimų pažeidimas siejamas su atitinkamos informacijos nuslėpimų (atitinkamų operacijų neatspindėjimu buhalterinėje apskaitoje ir pan.), būtina įvertinti, ar nurodyti veiksmai buvo padaryti konkretaus buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens (buhalterio, buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančio asmens ir pan.) veiksmais, ar tai lėmė atitinkami ūkio subjekto vadovo, kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą ir pan. (BAĮ 21 str.), veiksmai.

Kaip matyti, J. V. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. organizavęs apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, bei apgaulingai tvarkęs savo individualios veikos buhalterinę apskaitą. Kaip matyti iš J. V. parodymų, savo kaltę jis iš esmės pripažįsta, o būtent – pripažįsta, kad buvo atlikti tie veiksmai, kurie jam inkriminuoti kaltinime.

Kiek tai susiję su pirmąja inkriminuota veika – t. y. apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimu, pirmiausia pastebėtina, kad pagal Juridinių asmenų registre registruotus duomenis apie šią įmonę, jos vadovė buvo O. V. (t. 2, b. l. 1-4). Vis dėlto kaip matyti iš kaltinimo, atitinkamų veiksmų padarymu kaltinamas J. V., kaip faktiškai vadovavęs nurodytai įmonei. Pastarąją aplinkybę J. V., kaip matyti, pripažįsta, t. y. nurodė, kad nors formali vadovė buvo O. V., vis dėlto faktinis vadovas, priimdavęs sprendimus ir pan., buvo jis. Taigi nurodyta aplinkybė pripažintina įrodyta. Atitinkamai būtina įvertinti, ar J. V. inkriminuoti veiksmai, susiję su nurodytų Buhalterinės apskaitos bei kitų atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatų pažeidimai gali būti vertinami kaip sudarantys BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kiek tai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kaip matyti, pirmiausia inkriminuota tai, jog buvo pažeistos BAĮ nuostatos - 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes atitinkamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityta dalis gautų pajamų, t.y. 54 239, 37 Eur bei patirtų 32 899, 17 Eur išlaidų. Be to, inkriminuota ir tai, kad pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas - 71 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, žinodamas, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado prievolė įsiregistruoti PVM mokėtojų registre (kai bendrai atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes, suteiktas paslaugas suma per metus viršija 45 000 eurų), to nepadarė, bei nuo uždirbtų pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 3 498, 30 Eur pardavimo PVM už 2017 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesius, be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalies pajamų bei išlaidų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus deklaravo 12 794, 97 Eur mažesnį mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą (t. y. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą pelną), bei taip deklaravo 1 598, 40 eurų mažiau pelno mokesčio.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, specialisto išvadoje nustatytas bei konstatuotas aplinkybes, visumoje su paties kaltinamojo parodymais, teismas pripažįsta, kad nurodytos kaltinamajam inkriminuotos faktinės aplinkybės yra įrodytos pakankamais ir patikimais įrodymais. Kaip jau ne kartą minėtą, J. V. pripažino, kad buvo atlikti nurodyti veiksmai, kiek tai susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu (netinkamu tvarkymu), o būtent – kad vykdant atitinkamą pavėžėjimo veiklą, buvo gaunamos pajamos, tačiau susitarus su kito ūkio subjekto atstovu, visi tarpusavio atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko grynais pinigais, nesurašant (negaunant) jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose atsispindėtų atitinkamos ūkinės operacijos turinys, pajamos, išlaidos ir pan., atitinkamai tokie duomenys nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą (tokių dokumentų nebuvo). Dėl pareigos registruotis PVM mokėtojų registre, pastebėtina, kad nors J. V. nurodė, kad jis buvo nustebęs ir nežinojo, kad konkrečiu momentu kilo nurodyta pareiga (t. y. buvo viršyta atitinkama atlygio už suteiktas paslaugas, patiektas prekes suma, nuo kurios kyla nurodyta pareiga), vis dėl to pastaroji jo pozicija vertintina kritiškai ir nevertintina kaip pagrindas konstatuoti, jog minėtų aktualių Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimas nebuvo padarytas. Tokia teismo išvada daroma įvertinus jau minėta aplinkybę, kad iš esmės tvarkant buhalterinę apskaita, į ją nebuvo įtraukiamos atitinkamos pajamos, išlaidos, atitinkamos ūkinės operacijos nebuvo fiksuojamos apskaitos dokumentuose ir pan., t. y. iš esmės nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, be to, ir aplinkybę, jog nors pagal paaiškinimus ne visiškai sutinkama su specialisto išvadoje konstatuotomis gautų pajamų bei patirtų išlaidų sumomis (nurodant, kad išlaidų buvo daugiau bei kad nebuvo gauta tokių pajamų), vis dėlto, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tokių savo teiginių (dėl patirtų išlaidų ir pan.) jis jokiais dokumentais patvirtinti negali. Taigi pripažintina, kad specialisto padarytos išvados, kiek tai susiję su minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra paneigtos, savo ruožtu apskaičiuojant atitinkamas pajamas, išlaidas ir pan., kaip matyti, buvo remiamasi atitinkamais duomenimis, užfiksuotais programoje „(duomenys neskelbtini)“ (kur buvo užfiksuotos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos pavėžėjimo paslaugos, be kita ko, įvertinus ir atitinkamus susitarimus dėl apmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pan.), bei pats kaltinamasis, kaip matyti, patvirtino, jog neneigia minėtoje programoje užfiksuotų duomenų, t. y. kad jie yra tikri. Analogiškai, pripažintina, kad buvo apdaryti iš Pelno mokesčio įstatymo pažeidimai, susiję su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2017 metus buvo įrašytini neteisingi duomenys, dėl ko buvo deklaruota 1 598,40 eurų mažiau pelno m mokesčio.

Iš specialisto išvados taip pat nustatyta, jog minėti veiksmai, kaip matyti, lėmė ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodomus padarinius – dėl nurodytų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Taigi pripažintina, kad šiuo atveju nustatyti visi objektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai J. V. veikoje. Be to, pripažintina, kad nustatyta ir subjektyvioji pusė – t. y. tyčia jo veikoje, nes, kaip išplaukia iš jo paties paaiškinimų, nurodyti veiksmai buvo padaryti iš esmės sąmoningai, kadangi, kaip jis parodė, tuo metu jam buvo svarbiausia gauti pajamų išlaikyti šeimą, o įstatymų reikalavimai dėl buhalterinės apskaitos vedimo, mokesčių deklaravimo ir pan. tuo metu tiesiog nerūpėjo.

Todėl nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytas aplinkybes bei jau minėtus argumentus dėl atitinkamų veikų kvalifikavimo, pripažintina, kad J. V. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – yra įrodyta, t. y. jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

J. V. taip pat kaltinamas apgaulingai tvarkęs savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Kaip matyti pagal kaltinimą, nurodyta jam inkriminuota veika pasireiškė tuo, kad buvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, nes atitinkamu savo individualios veiklos vykdymo laikotarpiu, gavęs atitinkamo dydžio pajamas, patyręs tam tikras išlaidas, šių sumų neįtraukė į savo individualios veiklos apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinime nurodytą laikotarpį. Taip pat jis kaltinamas ir tuo, kad pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, bei 11 dalies nuostatą, kad nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos, savo individualios veiklos apskaitoje neapskaitė patirtų išlaidų, bei nurodytu būdu neapskaičiavo, nedeklaravo bei Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų už 2016 metus ir 2017 metus ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 313, 74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4 676, 37 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 458, 43 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Kaip matyti iš J. V. parodymų, šias aplinkybes jis taip pat iš esmės pripažįsta, nurodydamas, be kita ko, jog jo individualios veiklos buhalterinė apskaita iš esmės nebuvo vedama bei kad jis nepateikė nurodytų laikotarpių Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų, paaiškindamas, jog nurodytu laikotarpiu jo turtinė padėtis buvo bloga, dėl ko jam atrodė svarbiausia išlaikyti savo šeimą, o klausimai, susiję su įstatymų laikymusi ir pan., tuo metu jam tiesiog nerūpėjo. Analogiškai kaip ir dėl epizodo, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors kaltinamasis nurodė, kad ne visai sutinka su specialisto išvadoje apskaičiuotomis pajamų ir išlaidų sumomis, nurodydamas, kad išlaidų turėjo daugiau ir pan., vis dėlto ir kiek tai susiję su savo vykdyta individualia veikla jis patvirtino, kad jokių dokumentų, kuriais galėtų patvirtinti turėjęs daugiau išlaidų ir pan., jis neturi, savo ruožtu duomenų, kurie buvo gauti iš jau minėtos programos „(duomenys neskelbtini)“ (kur buvo fiksuoti duomenys apie jo asmeniškai teiktas pavėžėjimo paslaugas, bei apie jo kontroliuojamų vairuotojų suteiktas paslaugas - gautos pajamos už jas ir kt.) tikrumo jis neneigė. Būtent pastaraisiais duomenimis apie suteiktas paslaugas, taip pat kitais duomenimis (susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu sąlygos dėl tarpusavio atsiskaitymų ir pan.), be kita ko, buvo remtasi specialistui darant atitinkamas išvadas.

Taigi įvertinus tai, pripažintina, kad J. V. pareikštame kaltinime, tiek kiek tai susiję su apgaulingu jo individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymu, inkriminuotos faktinės aplinkybės yra visiškai įrodytos, atitinkamai specialisto išvadoje konstatuoti ir būtinieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – tai, kad dėl nurodytų pažeidimų nealima iš dalies nustatyti jo individualios veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Be to, pripažintina, kad nustatyta ir tyčia jo veikoje – analogiškai kaip ir epizode dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažintina, kad minėti veiksmai buvo atlikti sąmoningai, nes, kaip parodė kaltinamasis, tuo metu jis tiesiog nesirūpino būtinumu buhalterinę apskaitą tvarkyti laikantis įstatymų reikalavimų. Todėl J. V. veikoje, susijusioje su jo individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymu (netinkamu tvarkymu) nustačius visus būtinuosius nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius, pripažintina jo kaltė padarius nurodytą nusikaltimą veiką.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Sprendžiant J. V. atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos – tai 2 tyčiniai apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai, byloje pareikti civiliniai ieškiniai.

Teisiamojo posėdžio metu J. V. iš esmės pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų aplinkybių (pripažino faktines jam inkriminuotas aplinkybes), nurodė, kad apgailestauja dėl jų, todėl spręstina, kad nustatyta J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 85-86), dėl ko skiriant bausmę aktuali ir BK 55 straipsnio nuostata, pagal kurią pirmą kartą teisiamam asmeniui be kita ko už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. J. V. administracine tvarka baustas – iš esmės už administracinius nusižengimus, susijusius su KET reikalavimų pažeidimais (t. 2, b. l. 87-115), dirba pagal individualią veiklą (teikia pavėžėjimo paslaugas).

Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (iš esmės neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nebuvimą), kaip minėta, ir skiriant itin reikšmingą aplinkybę, kad kaltinamasis neteistas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. V. skirtina švelniausios rūšies bausmė – bauda. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų baudos dydį, ypač akcentuojant, kad, kaip minėta, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, ir į asmens nurodomas aplinkybes, dėl kurių, kaip nurodoma, buvo apdaryti atitinkami veiksmai, o būtent, kaip paaiškino, būdamas našlys, augino dvi dukteris, o nepasisekus ankstesniems verslams, esant sunkiai turtines padėčiai, jam svarbiausia buvo išlaikyti šeimą bei tuo metu nekreipė dėmesio į būtinumą laikytis atitinkamų teisės aktų reikalavimų (tokius paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra, o iš asmens duomenų matyti, jog iš tikrųjų kaltinamojo pirma sutuoktinė mirusi, jis turi dvi dukras). Kaip minėta, padaryti du apysunkiai nusikaltimai. Todėl įvertinus jau minėtų aplinkybių visumą (be kita ko, ir konkrečių padarytų nusikaltimų aplinkybes, padarytos žalos dydį ir pan.), spręstina, jog yra pagrindas J. V. už padarytas veikas skirti artimesnes minimaliam baudos dydžiui baudas, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) skirti 150 MGL dydžio baudą, o už numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas J. V. individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas) – 110 MGL dydžio baudą.

Nurodytos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Atsižvelgiant į kaltinamojo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, bei vadovaujantis teisingumo principu, be kita ko, įvertinus ir tai, kad byloje pareikšti bei priteisti civiliniai ieškiniai, spręstina, kad yra pagrindas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, t. y. bauda turi būti sumokėta per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 130-132).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, grąžintini uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 6527,85 eurų nesumokėtų į VSDF biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., vykdydamas individualią veiklą, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti nurodytus mokesčius, bet jis deklaracijų neteikė, taigi tokio dydžio žala buvo padaryta neteisėtais J. V. veiksmais valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 50-56).

Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti ši J. V. 6830,46 eurų žalą, patirtą dėl nedeklaruoto ir nesumokėto 1598,40 eurų pelno mokesčio, 3498,30 eurų pridėtinės vertės mokesčio dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos bei 1733,76 eurų gyventojų pajamų mokesčio dėl J. V. individualios veiklos). Nurodoma, kad nurodytos sumos paskaičiuotos specialisto išvadose ir tokio dydžio turtinė žala buvo padaryta valstybės biudžetui. Civiliniame ieškinyje pažymėta, be kita ko, kad vertinant atitinkamą turtinę žalą išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. V. Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, matyti, kad bendrovė ir J. V. nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės J. V. vardu registruotos tik valdytojo teisėmis, taigi tokių galimybių (išieškoti MAĮ nustatyta tvarka) šiuo atveju nėra, atitinkamai, civilinis ieškinys dėl žalos, padarytos valstybei, reikštinas baudžiamajame procese J. V. (t. 1, b. l. 57-62).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atitinkamais nusikalstamais J. V. veiksmais, pasireiškusiais, be kita ko, kad pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio, Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatas (taip pat ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas), nebuvo deklaruoti (apskaičiuoti) atitinkami mokesčiai, kurie apskaičiuoti specialisto išvadoje, atitinkamai – jie nebuvo sumokėti, tokiu būdu valstybės biudžetui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta nurodyto dydžio žala. Be to, sprendžiant klausimą dėl civilinių ieškinių, atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip matyti, Mokesčių administravimo nustatyta tvarka išieškoti minėtas sumas šiuo atveju objektyvios galimybės nėra, Taigi tai lemia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad civilinių ieškovų prašoma priteisti turtinė žala kilo būtent dėl nusikalstamų J. V. veiksmų, dėl ko civiliniai ieškiniai tenkintini ir iš jo priteistina minėto dydžio žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), ir skirti jam bausmę – 150 (vieno šimto penkiadešimties) MGL dydžio baudą.

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas J. V. individualios veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas), ir skirti jam bausmę – 110 (vieno šimto dešimties) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei paskirti J. V. subendrintą bausmę – 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę – 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 4 519 eurų baudą (120 x 37,66 Eur).

Nustatyti J. V. paskirtos baudos sumokėjimo terminą – per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Išaiškinti, kad paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801 (įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 6 527,85 eurų (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 85 centus) turtinės žalos.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei mokesčių inspekcijai iš J. V. 6 830,46 eurus (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų ir 46 centus).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (3 segtuvus), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė