Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-309/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
1A-73-309/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34241-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-309/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34241-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.1.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką nuteistajam T. S. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 8 d. 7.00 val. iki 2017 m. liepos 8 d. 19.30 val., ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota D. P. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 1 370 (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 8 d., apie 6.56 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo lanksčia vilktimi tempiamą kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 promilės etilo alkoholio).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis tokį įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, užsikodavo nuo alkoholizmo, alkoholio nebevartoja visiškai. Mano, kad teismas jį nubaudė už jo ankstesnius nusižengimus, manydamas, kad jis yra nebepataisomas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, paskirta maksimaliam terminui – trejiems metams, o tai taip pat patvirtina, kad jam paskirta bausmė akivaizdžiai per griežta. Paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam terminui, jis negalės anksčiau išlaikyti vairavimo egzamino ir gauti vairuotojo pažymėjimo, kartu jam kils problemų darbinėje veikloje ir šeimoje, nes jo sūnus greitai pradės lankyti mokyklą, kuri yra už 1,5 kilometro nuo namų, o dėl vykimo visuomeniniu transportu, t. y. autobusu, kyla problemų.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. N. T. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas T. S. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam paskyrė tinkamą bausmę. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad pastarasis kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.

5.1. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam T. S. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos Baudžiamojo įstatymo normos.

5.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas T. S. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas devynis kartus (1 t., b. l. 70–82, 85–90, 91–92, 93–96, 100–102, 107–111, 112–118, 130–134, 135–151, 152–168), neišnykus teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka (ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 1–11)), o tai rodo, kad T. S. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, išvadų iš savo elgesio nedaro, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, nuteistasis nedirba (2 t., b. l. 18), darbo biržoje nėra registruotas (2 t., b. l. 19). Kadangi T. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus T. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, skirti jam baudą būtų netikslinga. Įvertinus apelianto asmenybę, taip pat netikslinga būtų skirti ir arešto bausmę – iš bylos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus T. S. net ir pačias griežčiausias bausmes – terminuotą laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų.

5.3. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams, yra artima BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Taigi daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė per griežta, nėra pagrindo.

5.4. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis).

5.5. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

5.6. Kadangi T. S. nusikalstamą veiką padarė, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 26)), be to, pagal bylos duomenis, jis ir kitus teisės pažeidimus daro būdamas neblaivus: yra baustas administracine tvarka už tai, kad girtas pasirodė viešosiose vietose ir tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, taip pat už nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų perdavimą nepilnamečiams, automobilio vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (2 t., b. l. 1–11), konstatuojama, kad teismas pagrįstai paskyrė T. S. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Neabejotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas T. S. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, kelių transporto eismo saugumui. Juo labiau, kad valstybė šiuo metu ypatingai siekia didinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, alkoholio nebevartoja, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam terminui, jis negalės anksčiau išlaikyti vairavimo egzamino ir gauti vairuotojo pažymėjimo, o kartu jam kils problemų darbinėje veikloje ir šeimoje, nėra pagrindas netaikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės dėl pirmiau minėtų priežasčių. Nekyla abejonių, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla ir šeimos padėtimi T. S. buvo žinomos ir prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties nuteistojo neatsakingo elgesio rezultatas. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo nurodytas aplinkybes, susijusias su mažamečiu vaiku, nors skunde apeliantas tvirtina, kad jo sūnus greitai pradės lankyti mokyklą, kuri yra už 1,5 kilometro nuo namų, tačiau teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad jo sūnus ir sūnaus motina gyvena Olandijoje ir jis taip pat nori ten išvykti gyventi (2 t., b. l. 126).

5.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant visumai nurodytų aplinkybių T. S. teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų bausmės, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką veiką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentu, kad jam paskirta bausmė per griežta ir ją švelninti. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant D. P. priklausančio automobilio „VW Passat“ vertę atitinkančią pinigų sumą, taip pat paskirta pagrįstai – nustačius, kad automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis).

5.8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu T. S. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė