Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjai B. S., pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos B. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po tėvo mirties liko 0,33 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini). Šį turtą jis paveldėjo po (duomenys neskelbtini). mirusios senelės A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo ( LR civilinio kodekso 5.51 str.). Gyvenamuoju namu, likusiu po tėvo mirties, rūpinasi, jį prižiūri, sumoka už sunaudotą elektrą. Šiame name ji negyvena - gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojame bute, tačiau į namus (duomenys neskelbtini) kaime nuvyksta, pasitvarko, palaiko švarą, todėl elektros sunaudoja nedaug. Kadangi kiekvieną dieną ten nebūna, tai už elektrą sumoka kai daugiau sunaudoja elektros energijos. Po tėvo mirties už elektrą mokėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. Kaip įrodymą pateikia du kasos čekius. Namas dviejų galų. Kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado du elektros įvadai, du elektros skaitliukai, paaiškinti negali, nežino, bet reikia mokėti pagal dviejų skaitliukų parodymus.

Disponuoja visais po tėvo mirties jo turėtais dokumentais. Pas ją dabar yra Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas S. S. po A. S. mirties, namų valdos techninės apskaitos byla, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir kiti dokumentai.

Daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra. Ji vienintelė S. S. dukra. Tėvą palaidojo (duomenys neskelbtini) kaimo sentikių kapinėse.

Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasi išdėstytu bei LR Civilinio proceso kodekso 444 str.2 d.8 p., LR Civilinio kodekso 5.51 str., prašo :

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, B. S., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo S. S., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad palaiko prašymą ir prašo pareiškimą tenkinti.

Papildomai paaiškino, kad po tėčio mirties turėjo daug rūpesčių. Turėjo rūpintis ką tik gimusiu vaiku, tad pati neišsiaiškino, kada reikia kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pažįstami buvo sakę, kad tai daryti reikia praėjus trims mėnesiams po mirties. Tad ji su draugu, jos vaiko tėčiu, važinėdavo į savo tėčio namus pjauti žolės, prižiūrėti aplinkos. Iš namų išmetė senus, nereikalingus tėčio asmeninius daiktus. Baldus paliko name, pasiėmė tik televizorių. Nuo liepos mėn. iki rugpjūčio vidurio namuose padarė kosmetinį remontą – keitė tapetus, pasikeitė elektros instaliaciją. Visa tai darė, nes ji viena paveldėtoja, tai tvarkėsi kaip savo. Manė, kad vėliau pas notarą susitvarkys dokumentus. Yra sodas. Uogas išsiskynė ir išsivirė uogienę. Prašo teismą tenkinti jos pareiškimą – nustatyti prašomą juridinį faktą, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Mirties įrašo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus, matyti, kad S. S., a. k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja B. S., g. (duomenys neskelbtini), yra S. S. dukra, ką patvirtina pateikto Gimimo liudijimo, išduoto Rokiškio rajono savivaldybės administracijos CMS, AA Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys.

Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. nuostatą, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš 2024-11-27 VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo duomenų nustatyta, kad S. S., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nuo 2022-10-31 iki 2024-06-03 buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų 2024-11-28, matyti, kad S. S. nuosavybe yra įregistruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais.

VĮ Registrų centras Testamentų registro išraše ( 2024-11-28 ) nurodyta, kad palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo nieks nepriėmė. Testamento palikėjas nebuvo sudaręs.

Kaip nurodo pareiškėja, po tėvo mirties, nepraleisdama trijų mėnesių termino, pradėjo rūpintis likusiais namais, aplinka. Išmetė nereikalingus beverčius daiktus, atliko namo kosmetinį remontą, naujai sutvarkė elektros instaliaciją. Viską tvarkė kaip savininkė.

Šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai.

Liudytojas A. J. nurodė, kad jie su B. S. gyvena kartu. Turi bendrą vaiką. Po S. S. mirties jie pradėjo prižiūri likusią sodybą. Pjovė žolę, prižiūrėjo namus. Įsirengė naujai elektros instaliaciją. Iš namo išnešė senus daiktus ir klijavo naujus tapetus. Jis sutvarkė lauko tualetą. Visus šiuos darbus atliko iki B. tetos E. K. atvažiavimo – iki rugpjūčio vidurio. Tai darė, nes B. yra vienintelė įpėdinė, tad ir elgėsi kaip savininkė.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji yra pareiškėjos teta. Į Lietuvą grįžo rugpjūčio mėnesį prižiūrėti savo sergančios motinos. Po brolio S. mirties B. pradėjo tvarkyti sodybos aplinką. B. ir jos draugo pastangomis buvo padarytas kosmetinis remontas, t. y. išklijuota tapetais, nudažytos palangės. Buvo išnešti seni daiktai, pakeisti name esantys elektros laidai. Jos mama po brolio mirties į notarą nesikreipė. Ji turi savo namus. Šiuo metu ji sunkiai serga, tačiau iki ligos niekada neturėjo minčių, kad turėti tuos namus, kur gyvena brolis.

UAB „Ignitis“ 2025-01-06, rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad už objekte, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-06-03 iki 2024-10-01 kliento kodu už suvartotą elektros energiją viso sumokėta 19.70 Eur 2024-09-26, kas patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad už suvartotą elektrą tėvo namuose sumoka jinai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų ( CK 5.51 str.). Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo S. S., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.