Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-28 · Civilinė byla Nr. e2-1004-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-2661-345/2018Sprendimas · 2018-07-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
e2-1004-370/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00947-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Pareiškėjas
J. M. M.-A.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „EIA“
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1004-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00947-2014-2 Procesinio sprendimo kategorijos:
99.5; 126.8(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. M.-A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, civilinėje byloje Nr. eB2-1789-104/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EIA“ iškėlimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „EIA“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Reginą Ramanauskienę. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, o 2015 m. sausio 5 d., 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 9 d. nutartimis – patikslino.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. M. M.-A. prašė įtraukti ją į BUAB „EIA“ kreditorių sąrašą su 15 544,35 Lt dydžio reikalavimu, tačiau dėl šio reikalavimo dydžio kilo ginčas. BUAB „EIA“ bankroto administratorius sutiko su pareiškėjos reikalavimo dalimi, t. y. 10 823,47 Lt, ją prašė tvirtinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Pareiškėją J. M. M.-A. įtraukė į BUAB „EIA“ kreditorių sąrašą su 3 134,69 Eur (10 823,47 Lt) kreditoriniu reikalavimu.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. M. M.-A. pateikė teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, prašydama priteisti jos patirtas 270 Eur atstovavimo išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Jos teigimu, teismas, priimdamas 2015 m. vasario 4 d. nutartį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimo neišsprendė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimas buvo priimtas ne kreditorės naudai, nes 2015 m. vasario 4 d. nutartimi teismas patvirtino reikalavimą tokio dydžio, kokį prašė patvirtinti BUAB „EIA“ bankroto administratorė Regina Ramanauskienė ne ginčo tvarka. Tai reiškia, kad kreditorė pralošė ginčą ir neturi teisės į jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja J. M. M.-A. atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti pareiškėjai dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 188 Eur.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi išsprendė pareiškėjos ir BUAB „EIA“ bankroto administratorės ginčą dėl finansinio reikalavimo dydžio ir pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, patvirtino 10 823,47 Lt dydžio reikalavimą iš jos prašomo patvirtinti 15 544,35 Lt reikalavimo. Todėl, apeliantės teigimu, jai priklausytų teisė į 69,63 proc. arba 188 Eur advokato išlaidų kompensaciją. Pasak apeliantės, bankroto administratorė jos įgaliotam asmeniui du kartus siūlė pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią pareiškėja turėtų sutikti su vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitine kompensacija, atsisakydama reikalavimo į kompensaciją už paskirtas atostogas. Toks pasiūlymas buvo išdėstytas ir pareiškėjos advokatui V. P., pateikiant taikos sutarties projektą.

Apeliantė nurodo, kad bankroto administratorė iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo nežinojo, kad bankroto byloje nesprendžiami darbo ginčams priskirtini klausimai, jie turi būti nagrinėjami apylinkės teisme. Jeigu bankroto administratorė būtų tai paaiškinusi pareiškėjai, ji galbūt nebūtų praleidusi termino kreiptis į teismą ir reikalauti viso jai priklausančio atlyginimo iš UAB „EIA“ vadovės.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „EIA“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti, priteisti iš pareiškėjos jo patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju ginčas faktiškai buvo kilęs tik dėl dalies finansinio reikalavimo, t. y. 4 720,88 Lt, nes BUAB „EIA“ bankroto administratorė sutiko su pareiškėjos reikalavimo didžiąja dalimi ir siūlė teismui patvirtinti ne ginčo tvarka 10 823,47 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Teismas patvirtino tokio dydžio finansinį reikalavimą, su kuriuo sutiko bankroto administratorė, o dalies reikalavimo, kurią ginčijo bankroto administratorė ir kurią prašė patvirtinti pareiškėja, teismas netenkino, todėl akivaizdu, kad pareiškėja nelaikytina ginčą laimėjusia šalimi ir jai negali būti priteistos jokios dėl to patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 str.).

Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant ginčą dėl jos finansinio reikalavimo tvirtinimo.

Kaip matyti iš bylos, pareiškėja 2014 m. liepos 16 d. pateikė prašymą bankroto administratorei įtraukti ją į BUAB „EIA“ kreditorių sąrašą su 15 544,35 Lt reikalavimu (t. 1, b. l. 198–200). Šį reikalavimą sudaro 10 823,47 Lt priskaičiuotas, bet neišmokėtas darbo užmokestis ir 5 680 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas kartu su 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Bankroto administratorė 2014 m. spalio 9 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių reikalavimus. Dėl pareiškėjos J. M. M.-A. nurodė, kad nesutinka su visu jos prašomu patvirtinti 15 544,35 Lt reikalavimu, ir, vadovaudamasi UAB „EIA“ apskaitos duomenimis, prašė patvirtinti šios kreditorės 10 671,57 Lt finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 126–128). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, o pareiškėjai nustatė terminą pateikti atsiliepimą į bankroto administratorės nesutikimą su visa pareiškėjos prašoma patvirtinti reikalavimo suma, kadangi su jos reikalavimu bankroto administratorė sutiko iš dalies. Pareiškėja pateiktame atsiliepime teismui nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir bankroto administratorei, kadangi, jos teigimu, teismo nutartyje nenurodomi bankroto administratorės nesutikimo su reikalavimu motyvai, o pati bankroto administratorė apie tokius motyvus pareiškėjai neparašė. BUAB „EIA“ bankroto administratorė atsiliepime nurodė, kad turėtų būti tvirtinamas pareiškėjos 10 823,47 Lt dydžio finansinis reikalavimas pagal 2014 m. lapkričio 4 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas pareiškėjai (t. 2, b. l. 89), o ne visas pareiškėjos nurodomas 15 544,35 Lt reikalavimas. Pateikusi patikslintą prašymą, pareiškėja prašė jos darbo santykių pasibaigimo data laikyti 2012 m. rugsėjo 3 d., išmokėti 1 186,49 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išmokėti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją. Pareiškėja pateikė teismui išrašą iš 2015 m. sausio 12 d. teisinių paslaugų sutarties, sudarytos su advokatu V. P. (t. 2, b. l. 136). 2015 m. sausio 26 d. ji pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama priteisti 270 Eur už advokato V. P. suteiktas teisines paslaugas dėl ginčo, susijusio su pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimu, nagrinėjimo (t. 2, b. l. 137–139). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėją įtraukė į BUAB „EIA“ kreditorių sąrašą su 3 134 Eur (10 823,47 Lt) reikalavimu, o kitą reikalavimo dalį atmetė. 2015 m. vasario 24 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, nurodydama, kad teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartyje neišsprendė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. 2015 m. kovo 4 d. nutartimi teismas pareiškėjos (kreditorės) prašymą dėl 270 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Dėl šios nutarties kreditorė padavė atskirąjį skundą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir BUAB „EIA“ bankroto administratorės iš esmės nebuvo ginčo dėl pareiškėjos 10 823,47 Lt finansinio reikalavimo dalies, kuri kildinama iš priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio. Bankroto administratorė pripažino šią sumą, kadangi ją pagrindžia įmonės finansiniai dokumentai. Bankroto administratorė nesutiko su 4 720 Lt (15 544,35 Lt – 10 823,47 Lt) finansinio reikalavimo dalimi, šią sumą sudaro kompensacija už nepanaudotas atostogas ir dviejų mėnesių išeitinė išmoka. Teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino būtent tokio dydžio finansinį reikalavimą, kurio neginčijo ir su kuriuo sutiko bankroto administratorė (10 823,47 Lt), o kitą prašomo patvirtinti reikalavimo dalį (4 720 Lt) atmetė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs tokį procesinį sprendimą, pagrįstai netenkino kreditorės prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi gautas procesinis rezultatas iš esmės palankus bankroto administratorei. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismui tenkinus prašymą iš dalies, jai turėtų būti priteista 69,63 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes prašymas buvo tenkintas dėl tos finansinio reikalavimo dalies, dėl kurios nebuvo kilusio teisinio ginčo. Tai, kad, pasak apeliantės, teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartyje nepaminėjo sumos, su kuria sutinka bankroto administratorė, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta, kadangi ji priimta laikantis proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio klausimo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pareiškėja, būdama suinteresuota sprendžiamo klausimo tinkamu išnagrinėjimu, nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog ji kreipėsi į bankroto administratorę ar teismą, siekiant išsiaiškinti, dėl kokios konkrečiai reikalavimo sumos nesutinka bankroto administratorė, ir kad jai buvo atsisakyta tokią informaciją suteikti. Ji taip pat nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių atskirojo skundo teiginius, kad bankroto administratorė pareiškėjos įgaliotam atstovui siūlė pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjai būtų išmokėta vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija, atsisakant reikalavimo į kompensaciją už paskirtas atostogas, taip pat, kad toks taikos sutarties projektas buvo pateiktas pareiškėjos advokatui V. P..

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, susijusį su darbo santykiais, jis gali būti nagrinėjamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi, kuria buvo išspręstas jo finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo santykių, tvirtinimo klausimą, turėjo teisę skųsti šią nutartį įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nėra duomenų apie tai, kad šia teise ji būtų pasinaudojusi.

Tai, kad bankroto administratorė nepaaiškino pareiškėjai, kaip geriau ginti, jos manymu, pažeistas teises, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, tai nėra apeliacinio apskundimo objektas šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas BUAB „EIA“ pateikė prašymą priteisti 200 Eur už patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors pareiškėjos atskirasis skundas yra atmestas ir, formaliai vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo pastebėtina, kad šio ginčo, kilusio bankroto byloje, šalys iš esmės nėra lygios – apeliantė yra pirmosios eilės atsakovo kreditorė, buvusi jo darbuotoja, atsakovas yra atstovaujamas bankroto administratoriaus, fizinio asmens, kuris turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (11 str. 1 d. 1 p.). Vienas iš reikalavimų fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, numatytas ĮBĮ 11² straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. tam būtina turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės arba ekonomikos studijų krypties išsilavinimą. Preziumuotina, kad bankroto administratorius turi būti vienos iš šių sričių specialistas. Todėl, atsižvelgiant į apeliacinio nagrinėjimo objektą, susijusį su pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, tai, kad kreditorė yra buvusi atsakovo darbuotoja, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šis jo prašymas netenkintinas (CPK 3 str. 1 d., 93 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė