Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas;

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis užsienyje, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. ir G. S., veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: 2023-10-25, apie 16.15 val., viešoje vietoje – Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro, esančio S. Daukanto g. 31, Klaipėdoje, patalpoje kilusio konflikto su R. N. metu G. S. tyčia vieną kartą kojos keliu sudavė R. N. į pilvo sritį, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą bei, sugriebęs už vilkėtos striukės, susigrūmė, priremdamas R. N. prie sienos, tuo metu R. S. kumščiu ne mažiau kaip du kartus smogė R. N. į veidą, taip jam padarydami odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, nosyje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. S. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tokie jo veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiojo. Norėjo su nukentėjusiuoju taikiai susitarti, atlyginti jam žalą ir kad byla būtų baigta neperdavus jos į teismą, tačiau nukentėjusysis nenorėjo su jais bendrauti. Be to, jo (R. S.) nuomone, nukentėjusiojo paprašyta atlyginti neturtinės žalos suma – 2 000 Eur – yra visiškai neadekvati, atsižvelgiant į tai, kad jis pats išprovokavo konfliktą, taip pat nekilo jokių sunkių pasekmių. Mano, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala neturėtų viršyti 100 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susitarti dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju nepavyko. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Kaltinamasis G. S. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad tą dieną jis su žmona ir sūnumi R. nuvažiavo į „Gintaro“ baseiną pasiimti anūko. Belaukdamas automobilyje, kol sūnus parsives anūką, sulaukė sūnaus R. skambučio. Paskambinęs sūnus pasakė, kad baseino patalpose yra neadekvačiai besielgiantis asmuo, kuris įžeidinėja baseino darbuotoją. Susirūpinę dėl savo anūko ir sūnaus saugumo, jis (G. S.) su žmona nuskubėjo į „Gintaro“ sporto centrą. Ten rado neadekvačiai besielgiantį nukentėjusįjį, kuris keikėsi, įžeidinėjo baseino darbuotoją, vėliau pradėjo įžeidinėti ir jį (G. S.). Smurtą prieš nukentėjusįjį pavartojo, kadangi pastarasis sudavė jo žmonai. Pripažįsta, kad atliko veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte, tačiau visą situaciją išprovokavo pats nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu jis (G. S.) ir jo sūnus R. S. pripažino atlikę smurtinius veiksmus, nurodė, kad yra linkę taikytis su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis su jais atsisakė bendrauti. Išlaidas, kurias patyrė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo, atlygino, tačiau mano, kad nukentėjusysis nėra vertas neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jis pats elgėsi amoraliai: užgauliojo garbaus amžiaus moterį (baseino darbuotoją), keikėsi prie vaikų. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Teisme apklaustas nukentėjusysis R. N. parodė, kad nemato galimybės susitaikyti su kaltinamaisiais, kadangi jis buvo sumuštas viešoje vietoje, pagal medicinos išrašo duomenis patyrė galvos smegenų sukrėtimą, veido sumušimą. Įvykio dieną lauke buvo labai blogas oras, jis baseino laukiamajame laukė savo dukros. Jam belaukiant, prie jo priėjo ten dirbusi valytoja ir, parodžiusi į duris, liepė jam išeiti. Jis jai pasiūlė pačiai eiti į lauką, pasakė, kad jis niekam netrukdo ir kad palauks dar 10 minučių, kol ateis dukra. Jis darbuotojos atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo. Kai jis pasakė, jog neis laukan, į jų pokalbį įsikišo kaltinamasis R. S., papriekaištavo, klausdamas, kodėl jis (nukentėjusysis) įžeidinėja seną žmogų, nors jis to nedarė. R. S. jam nemandagiai pasakė, kad jis turės problemų, ir išėjęs į lauką atsivedė savo tėvą. Atėjęs kaltinamasis G. S. jį įžeidė ir pagrasino, buvo agresyviai nusiteikęs, vėliau įvyko muštynės. Mano, kad konfliktą išprovokavo kaltinamieji, o ne jis. Prasidėjus konfliktui, iš baseino patalpų neišėjo, kadangi laukė savo dukros. Prašomą priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad buvo pažemintas, jo du nepilnamečiai vaikai patyrė šoką, kai pamatė jį sumuštą (paties įvykio jie nematė), dėl patirto sumušimo apie 4 mėnesius turėjo lankytis pas gydytoją, negalavimai tęsėsi pusę metų, patirto sužalojimo padarinių neliko. Jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kadangi tuo metu nedirbo. Jis nori, kad prieš jį smurtavę asmenys būtų nuteisti, todėl nesutinka su jais taikytis, o piniginė kompensacija jam nėra tokia svarbi.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2023-10-25 pranešimų apie įvykius registro išrašu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32);

2023-10-25 pranešimų apie įvykius registro išrašu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33);

2023-10-25 pranešimų apie įvykius registro išrašu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34);

2023-10-25 apžiūros protokolu (1 t., b. l. 37-41);

2022-10-25 asmens apžiūros protokolu (1 t., b. l. 74-76);

2023-10-25 asmens apžiūros protokolu (1 t., b. l. 65-73);

2022-10-25 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis (1 t., b. l. 94-95);

2023-10-26 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1-2);

2023-10-30 liudytojo Z. M. apklausos protokolu (1 t., b. l. 178-179);

2023-10-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1114/2023 (03) (1 t., b. l. 139);

2024-01-13 apžiūros protokolu (1 t., b. l. 48-50);

2024-01-26 liudytojos S. S. apklausos protokolu (1 t., b. l. 193-194);

2024-02-23 liudytojos N. K. apklausos protokolu (1 t., b. l. 185-186);

2024-02-27 Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro raštu Nr. D2-50 (1 t., b. l. 80, 88);

2024-02-26 – 2024-02-28 apžiūros protokolu (1 t., b. l. 52-54);

2024-02-29 apžiūros protokolu (1 t., b. l. 56-57);

2024-03-21 nukentėjusiojo R. N. apklausos protokolu (1 t., b. l. 144).

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta anksčiau aptartais įrodymais, jų visuma. Tokia jų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamųjų veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, bet ir viešosios tvarkos pažeidimas. Kaltinamieji, viešoje vietoje suduodami smūgius nukentėjusiajam, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

D. S. (D. S.) teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamuosius R. S. ir G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 145). Nurodė, jog pats yra pensininkas, pensija nėra didelė, todėl prašo skirti laidavimą be užstato. Apklaustas teisme D. S. paaiškino, kad yra kaltinamojo G. S. tėvas ir kaltinamojo R. S. senelis. Su sūnumi ir anūku bendrauja labai artimai, susitinka kiekvieną dieną, kai jie būna Lietuvoje, jiems išvykus į užsienį, dažnai susiskambina. Mano, kad yra autoritetas tiek savo sūnui, tiek anūkui, jie atsižvelgia į jo nuomonę, klauso jo patarimų, todėl jis gali daryti jiems teigiamą įtaką. Apie įvykusį konfliktą jam pasakojo marti, pats konflikto nematė. Įvykusią situaciją vertina kritiškai, mano, kad sūnui ir anūkui nereikėjo taip sureaguoti į provokaciją. Tai, kas įvyko, yra atsitiktinė situacija, kadangi nei jo sūnus, nei anūkas nėra linkę smurtauti, jie nėra agresyvūs, anksčiau tokių įvykių nėra buvę.

Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad D. S. yra jų tėvas ir senelis, juos sieja artimi ir pagarbūs tarpusavio santykiai, jis yra jiems autoritetas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad D. S. yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 146-149).

Visa tai įvertinęs, teismas daro išvadą, kad laiduotojas D. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems savo sūnui G. S. ir anūkui R. S.. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamieji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jie neteisti, duomenų, kad jų atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, bylos duomenimis, R. S. administracine tvarka išvis nebaustas, G. S. paskirtas baudas už KET pažeidimus yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jie visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę, atlygino nukentėjusiajam R. N. padarytą neturtinę žalą, padarydami 100 Eur perlaidą paštu (2 t., b. l. 150-151), taip pat atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad G. S. ir R. S. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, jie nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jų gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamuosius G. S. ir R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, juos perduodant laiduotojo D. S. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusysis R. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 167). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų buvo pažemintas, kadangi jį sumušė viešoje vietoje, jis patyrė galvos smegenų sukrėtimą, veido sumušimą, neigiamas pasekmes jautė apie pusę metų, jo nepilnamečiai vaikai, pamatę jį sumuštą, patyrė šoką. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs bylos duomenis, apibūdinančius padarytą nusikalstamą veiką, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, kilusias pasekmes, kaltinamųjų asmenybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Byloje esančios specialisto išvados duomenimis, R. N. dėl kaltinamųjų suduotų smūgių buvo nustatyti odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, nosyje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 139). Teismas sutinka, kad R. N. dėl tokių kaltinamųjų veiksmų patyrė išgąstį, skausmą, pažeminimą, nepatogumus, tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių jo teiginius, kad jis patyrė galvos smegenų sukrėtimą, dėl patirto sumušimo apie 4 mėnesius turėjo lankytis pas gydytoją, negalavimai tęsėsi pusę metų. Iš bylos duomenų matyti, kad jis po apžiūros ligoninėje buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, kaip pats nurodė teisme, jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, 2024-03-21 apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. N. patvirtino, jog įvykio metu rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl tolimesnio gydymo nereikėjo, į medikus tolimesniam gydymui nesikreipė, vartojo tik vaistus nuo skausmo „Ibumetin“, bet jiems daug neišleido (1 t., b. l. 144). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jokių liekamųjų patirto sveikatos sutrikdymo reiškinių neliko. Teismas taip pat įvertina ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad pats nukentėjusysis provokavo konfliktą, aktyviai dalyvavo įvykyje, nevengė konfliktinės situacijos eskalavimo ir fizinio kontakto, už tai nukentėjusiajam 2024-05-31 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 131). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamieji 2024-07-30 nuketėjusiajam atlygino 100 Eur neturtinės žalos. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti nukentėjusiajam didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, nei jau yra atlyginę kaltinamieji, t. y. 100 Eur, todėl laikytina, jog neturtinė žala nukentėjusiajam yra atlyginta, ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S. ir G. S., padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti juos laiduotojo D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą R. S. ir G. S. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojui D. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl R. S. ir G. S. baudžiamosios atsakomybės už jų padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. S. ir G. S., kad jei jie laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jie laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl nukentėjusiojo R. N. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.