Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. A. priešieškinį dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Su atsakovo patikslintu priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovas į jo sąskaitą pervedė iš viso 368 500 Lt. Ieškovas jam grąžino 311 000 Lt, apie tai atsakovas pasirašė skolos lape. Likusius pinigus, t. y. 57 500 Lt jis už atsakovą sumokėjo UAB “ Gabileta” ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Mano, kad atsakovo patikslintas priešieškinis yra nepagrįstas, todėl parašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2008-03-12 P. P. K. ir atsakovas V. A. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ( toliau – Sutartis ), kuria P. P. K. pardavė, o V. A. nupirko 0,4900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad žemės sklypas parduodamas už 93 000 Lt. Sutarties 2.2.1 punkte numatyta, kad dalį žemės sklypo – 13 000 Lt Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad gavo iš Pirkėjo iki šios Sutarties pasirašymo. Sutarties 2.2.2 punkte numatyta, kad likusią Žemės sklypo kainos dalį – 80 000 Lt Pirkėjas lieka skolingas Pardavėjui ir įsipareigoja sumokėti iki 2008 m. balandžio 12 d., kurią perves į Pardavėjo sąskaitą ( t. 1, b. l. 6-10 ). Ieškovas aiškina, kad 13 000 Lt jis pardavėjui P. P. K. sumokėjo pas notarą pasirašant sutartį. Tam patvirtinti jokių įrodymų teismui nepateikė. Tokiu būdu teismas vadovaujasi jau minėtu Sutarties 2.2.1 punktu ir laiko nustatytu, kad 13 000 Lt pardavėjui sumokėjo būtent atsakovas V. A.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad likusią žemės sklypo kainos dalį, t. y. 80 000 Lt pardavėjui sumokėjo ieškovas K. A. ( t.1 b. l 79 ). Tokios prievolės jis neturėjo. Kaip paaiškino pats ieškovas, jis pinigus sumokėjo norėdamas padėti sūnui. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas V. A. nepagrįstai praturtėjo. Įstatymas numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita buvo įgyta, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Tačiau tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Prievolės įvykdymas, kai įvykdoma prigimtinė prievolė (pvz., tėvai teikė išlaikymą savo pilnamečiams vaikams, kurių pagal įstatymą neprivalėjo išlaikyti, išlaikymas teiktas posūniui ar podukrai, pilnamečiams broliui ar seseriai ir pan.), atitinka geros moralės nuostatas. Akivaizdu, kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-381/2008 ).

Kaip jau minėta, ieškovas žinojo, kad jis jokios pareigos mokėti už sūnaus perkamą žemės sklypą, neturėjo. Jis tą suvokė ir tai atliko savo rizika. Ieškovas pats pripažino, kad jis tuos pinigus sumokėjo norėdamas padėti sūnui. Teismas tokios prievolės įvykdymą pripažįsta kaip atitinkančią geros moralės nuostatas.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju taikytina išimtis, numatyta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Todėl turtas ( ieškovo sumokėti pinigai ) šiuo atveju negali būti išreikalauti iš atsakovo. Tokiu būdu ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl patikslinto priešieškinio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. A. per tris kartus pervedė ieškovui K. A. iš viso 368 500 Lt t. y. 311 000 Lt ( 2005-03-29 d., mokėjimo nurodymas Nr. 291892 ), 40 500 Lt ( 2006-10-16 d., mokėjimo nurodymas Nr. 180787293 ), 17 000 Lt ( 2007-10-11 d., mokėjimo nurodymas Nr. 225119751) b. l. 52-54 ). 2011-03-22 pareikalavimu atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl minėtų pinigų grąžinimo ( b. l. 55 ). Kaip matyti iš teismui pateikto raštelio, ieškovas K. A. 2005-05-15 atsakovui grąžino 311 000 Lt, šis patvirtino, kad pinigus gavo grynais ir dėl to jokių pretenzijų neturi ( t. 2, b. l. 54 ). Ši aplinkybė nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai teismas laiko, kad atsakovo reikalavimas priteisti be likusių pinigų ir 311 000 Lt yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Dėl likusių 57 500 Lt ieškovas paaiškino, kad šiuos pinigus jis sumokėjo už savo sūnų ( atsakovą ) UAB „ Gabileta“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaip pripažino pats ieškovas, tam pagrįsti jis jokių įrodymų pateikti negali. Atsakovo atstovas aiškina, kad atsakovas minėtus pinigus ieškovui paskolino. Tam patvirtinti konkrečių įrodymų teismui nepateikė. Gi ieškovo aiškinimu, atsakovas pinigus pervedė į jo sąskaitą tam , kad jis tuos pinigus pasaugotų ( pinigų suma buvo didelė, o sūnus dar gana jauno amžiaus ). Nesant priešingų įrodymų teismas daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Įstatymas numato, kad saugotojas privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu, nepaisant to, kad nėra pasibaigęs sutartyje nustatytas saugojimo terminas ( CK 6.832 str. 4 d. ). Šiuo konkrečiu atveju tarp šalių pasaugos terminas nebuvo nustatytas. Kaip jau minėta, atsakovas 2011-03-22 pareikalavimu kreipėsi į ieškovą dėl pinigų grąžinimo, tačiau iki šiol 57 500 Lt nėra grąžinti. Esant tokioms aplinkybėms iš ieškovo priteistini negrąžinti 57 500 Lt atsakovo naudai.

Be to, atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuria praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ). Kaip jau minėta, atsakovui pareikalavus, ieškovas pinigų jam negrąžino. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) 57 500 Lt ( penkiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus litų ), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2011-05-26 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Lt ( keturis šimtus litų) žyminio mokesčio, 500 Lt ( penkis šimtus litų ) už advokato pagalbą V. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) naudai bei 20 Lt ( dvidešimt litų ) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) turtui, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.