- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- 1-2962-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40824-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Petras Lileika
dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Petrui Lileikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą (35 proc. darbingumo lygis), nustatyta laikinoji gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 2013-05-14 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, 2013-05-16 patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 1 d. , vadovaujantis LR BK 38 str., testas 2015-05-25 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimu su kartu gyvenančiu tėvu T. A. metu, tyčia abiem rankomis ne mažiau kaip tris kartus pastūmė nukentėjusįjį T. A. į krūtinės sritį, nuo ko nukentėjusysis griuvo ant grindų ir dešiniu petimi atsitrenkė į grindis ir baldus, tuo sukėlė nukentėjusiajam T. A. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 rugsėjo 22 d. grįžo į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su tėvais. Buvo išgėręs, dar parsinešė du litrus 6 laipsnių stiprumo alaus. Nuėjo į savo kambarį. Išgėrė pusantro litro alaus, klausėsi muzikos. Atėjęs tėvas pradėjo priekaištauti, dėl per garsiai leidžiamos muzikos, kai atėjo sudrausminti antrą kartą, tėvą rankomis pastūmė į krūtinę. Galėjo tėvą pastumti ir tris kartus. Tėvas nukrito, kadangi jis nusisuko, nematė ant kurios kūno vietos tėvas nukrito. Maždaug už 20 minučių atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė, kitą dieną paleido. Kad padarė šį nusikaltimą girtumas įtakos turėjo. Šiuo metu gyvena skyrium. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Nukentėjusysis T. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. A. yra jo sūnus, kartu su V. ir sutuoktinę gyvena trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus V. nuo vaikystės yra neįgalus dėl cerebrinio paralyžiaus. Sūnus V. piktnaudžiauja alkoholiu. 2019 rugsėjo 22 d. apie 21.00 val. sūnus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose labai garsiai klausėsi muziką. Neapsikentęs triukšmo, jis nuėjo į sūnaus kambarį, prašė, kad pastarasis muziką patildytų, tačiau sūnus V. supyko, pradėjo ant jo šaukti. Kadangi V. nepatildė muzikos, jis (T. A.) iš rozetės ištraukė kompiuterio laido kištuką ir muzika nutilo. Sūnus dar labiau supyko ir pradėjo kambaryje vartyti daiktus, jis bandė sūnų apraminti, bet V. abiem rankomis jį ne mažiau trijų kartų pastūmė į krūtinę, ko pasekoje jis nukrito ant dešinio šono ir susimušė dešinį petį, tačiau į ką susimušė petį - į grindis ar į baldus - dėl patirto susijaudinimo neprisimena. Nors jokie sužalojimai jam padaryti nebuvo, skausmą pety jaučia iki šiol. Apie įvykį pranešė pagalbos numeriu 112. Sutuoktinė T. A. matė, kaip sūnus jį stumdė, matė, kad nuo jo pastūmimų jis griuvo ant grindų, ji bandė sūnų raminti, tačiau V. jos neklausė. Sūnus prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, sūnus V. maždaug prieš tris metus jau buvo teistas dėl smurto prieš jį. Dėl agresyvaus sūnaus elgesio pareigūnus jis kvietė ne kartą. Įvykio metu sūnus apgadino kompiuterio korpusą, televizoriaus korpusą ir kėdę, tačiau minėtais daiktais galima naudotis, todėl pretenzijų dėl to nereiškia, civilinio ieškinio byloje nereiškia. (b.l. 32-34, 35-37).
Liudytoja T. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. A. yra jos ir T. A. jauniausias vaikas, kartu gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Sūnus nuo vaikystės turi sveikatos problemų, jam diagnozuotas cerebrinis paralyžius, dėl to jis yra neįgalus, tačiau sūnus jokių vaistų nevartoja, pas medikus nesilanko, o piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais - vartoja degtinę ir alų, apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyviu. 2019 rugsėjo 22 d. sūnus V. ryte iš namų išėjo, grįžo namo girtas, parsinešė dar alaus. Užsidaręs savo kambaryje, V. gėrė alų,. Po kurio laiko sūnus išėjęs iš savo kambario nuėjo į tualetą, būdamas neblaivus prišlapino ant grindų, grįžęs į kambarį garsiai klausėsi muzikos. Ji nuėjusi į sūnaus kambarį jo paprašė patildyti muziką, tačiau V. į jos prašymus nereagavo. Po kurio laiko į sūnaus kambarį atėjo jos sutuoktinis T. A. ir matydamas, kad V. visiškai nereaguoja į prašymus dėl muzikos, iš rozetės ištraukė kompiuterio laidą. Kadangi muzika nutilo, V. labai supyko, pradėjo siautėti, mėtyti daiktus, stumdyti tėvą. Ji matė, kad V. kelis kartus rankomis pastūmė tėvą T. A. į krūtinę, ko pasėkoje T. A. nuo pastūmimo kelis kartus (ne mažiau trijų kartų) nugriuvo. Ji bandė raminti sūnų, tačiau jis jos neklausė, todėl ji kartu su sutuoktiniu iš sūnaus kambario išėjo ir sutuoktinis paskambino pagalbos numeriu 112. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė. Kitą dieną sutuoktinis T. A. skundėsi, kad jam vis dar skauda dešinė petį, ant kurio jis buvo nukritęs nuo V. pastūmimo. Sūnus V. smurtauja ne pirmą kartą, prieš keletą metų jis buvo ją užsipuolęs, tačiau ją tuo metu apgynė sutuoktinis. (b.l. 45-47).
2019 rugsėjo 22 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio V. A. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatoma, kad pagal gautą iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), T. A. nurodė, kad prieš jį smurtavo sūnus V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jį stumdydamas pargriovė ant grindų ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. (b.l. 18-21).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje rasti apgadinti kompiuteris ir televizorius, sulaužyta kėdė. (b.l. 22-27).
Asmens blaivumo testo duomenimis nustatoma, kad 2019 rugsėjo 22 d. 22.29 val. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,77 ‰ girtumas (b.l. 41-12).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant, kai tai padaroma artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta.
Teismas mano, kad kaltinamojo V. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis V. A., smurtaudamas prieš artimą šeimos narį - tėvą T. A., t.y. tyčia jį pastumdamas ne mažiau tris kartus, dėl ko jis nukrito, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusysis būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp V. A. tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą – nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, rašytinius įrodymus – kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nusikalstamos veikos padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą.
Vertinant V. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (b.l.75-78), administracine tvarka baustas (b.l.87-91). įskaitoje Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė. ( b.l. 83), įskaitoje Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. (b.l. 83), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l.86), iš dalies darbingas (b.l. 72). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baustinas laisvės apribojimo bausme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Įpareigoti neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokymusi.
Tęsti darbą arbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie SADM.
Per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 rugsėjo 22 d. iki 2019 rugsėjo 23 d.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Daiktinį įrodymą CD laikmeną su 2019 rugsėjo 22 d. vaizdo įrašu iš PRĮR, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti V. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.