- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- I-3366-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2). Skunde nurodė, kad nuo 2017-09-17 iki 2017-10-23 buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose kameroje Nr. 10, kur jam nuolat trūko gyvenamojo ploto. Buvo prasta ventiliacija, trūko oro, kaupėsi drėgmė. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai (toliau – ir Kybartų PN) atsiliepime (b. l. 7-11) nurodė, kad kameroje Nr. 10 pareiškėjui teko nuo 2,35 kv. m iki 5,47 kv. m ploto. Nors tam tikrais neilgais laikotarpiais pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, šis pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, nežymus, trumpalaikis, todėl objektyviai negalėjo sukelti skunde nurodomų neigiamų pasekmių. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, be to, įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl oro trūkumo nepagrįsti. Pareiškėjas pateikia tik deklaratyvius ir nemotyvuotus teiginius, kurie neįrodo būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Kybartų PN kamerose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Bylos duomenimis (b. l. 12 – 14, 21 – 22) nustatyta, jog, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, kamerų tipo patalpoje Nr. 10 paskirtą drausminę nuobaudą jis atliko nuo 2017-09-17 iki 2017-10-11. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skunde nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas kameroje kalėjo iki 2017-10-23, todėl teismas šiuo pareiškėjo teiginiu nesivadovauja.
Kameros Nr. 10 plotas – 16,42 kv. m, joje minėtais laikotarpiais gyveno nuo 3 iki 7 asmenų (b. l. 12). Įvertinus nurodytą kamerų plotą bei jose gyvenusių asmenų skaičių, konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2017-10-01 pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (nuo 2017-09-17 iki 2017-09-29 pareiškėjui teko 2,35 kv. m, o nuo 2017-09-30 iki 2017-10-01 teko 2,74 kv. m gyvenamojo ploto). Taigi, minimali ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta 15 parų (trūko nuo 0,86 kv. m iki 1,25 kv. m ploto).
Pareiškėjas taip pat skundžiasi prasta ventiliacija, oro trūkumu, drėgme. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Atsakovės atstovas į bylą nepateikė aktualių ginčo laikotarpiui duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per atidarytą langą, pats pareiškėjas neteigia, jog kameroje langai neatsidarė. Vis dėlto, galimas oro trūkumas kameroje teismo vertinimu yra neatsiejamai susijęs su šioje byloje jau nustatytu pažeidimu – kameros perpildymu, todėl teismas šiuos skundo argumentus vertina kartu.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Kybartų PN ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 15 parų neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, konstatuotina, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Atsižvelgtina ir į tai, jog kameroje esantis sanitarinis mazgas dar labiau mažino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos (b. l. 4). Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba daugiau, nei metus nuo pareiškėjo nurodomo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Be to, pažeidimas buvo trumpalaikis, nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar atsiradę kitų sunkaus masto neigiamų pasekmių dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Įvertinus pažeidimo trukmę ir pobūdį, pareiškėjo delsimą pasinaudoti teisine gynyba, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Kybartų PN administraciją, ar kad dėl to jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 120 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia išvada iš esmės atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2019-01-09 nutartį byloje Nr. A-187-822/2019).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.