- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-521-194/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl 2010-02-23 turto arešto akto ir 2010-02-23 patvarkymo dėl arešto vykdomojoje byloje Nr. 0071/717/10 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. J. su skundu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 0071/717/10 ir patvarkymo dėl arešto vykdomojoje byloje panaikinimo, prašydamas panaikinti 2010-02-23 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0071/717/10; panaikinti 2010-02-23 patvarkymą dėl arešto vykdomojoje byloje Nr. 0071/717/10 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo L. J. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė V. Š., pradėdama vykdymo veiksmus pagal išieškotojo S. J. pateiktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) L. J., nepažeidė CPK nuostatų ( XLVI skyrius ir 613 str.), susijusių su raginimo ir patvarkymo priėmimu bei įteikimu vykdymo procese. Todėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB „Laimoza“ atstovo argumentai, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, pažeidė minėtas vykdymo proceso nuostatas, atmestini.
Atskiruoju skundu pareiškėjas L. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, jog skundo dalykas - neteisėtas antstolio veiksmas, t.y. 2010-02-23 turto arešto aktas, kadangi areštuodamas akcijas, antstolis nesilaikė CPK 728 str. nustatytos vertybinių popierių arešto tvarkos (pažeistos duomenų rinkimo procedūros, vertybiniai popieriai areštuoti ne patvarkymu, nenustatytas konkretus areštuojamų vertybinių popierių skaičius, nenustatyta areštuojamo turto vertė ir t.t.). Nutartimi teismas neišsprendė visų jo skundo motyvų pagrįstumo, neanalizavo ir nepasisakė dėl 2010-02-23 turto arešto akto teisėtumo, ir skundo netenkino dėl 2010-02-24 patvarkymo atsiradimo fakto, o ne dėl 2010-02-23 arešto akto teisėtumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. J. prašo palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo L. J. atskirąjį
Motyvuojamoji dalis
skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta ir nėra pagrindo jos naikinti (b.l. 92-93).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. LR CPK bendrosiose vykdymo proceso nuostatose įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą ( LR CPK 585 str. 2 d.). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų įgalinimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus, atlikdamas vykdymo veiksmus.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis 2010-02-23 sudarydamas turto arešto aktą ir 2010-02-24 jo patikslinimą, nenurodė, kad areštuotas turtas perduodamas saugotojui, todėl pripažintina, kad jis ir toliau lieka skolininkui L. J. kaip turto saugotojui, jog pasirinktu turto arešto būdu apribotas skolininko disponavimas šiuo turtu (v/b. b.l. 32-34; 43). Pripažintina, kad skolininkas, L. J. kol kas gali valdyti ir naudoti jam priklausantį visą turtą (akcijas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis tik atliko vykdymo procese veiksmus, susijusius su skolininko turto areštu, kurie yra savarankiški kitų vykdymo proceso metu atliekamų veiksmų atžvilgiu. Šių procesinių veiksmų stadijoje antstolis tik surado atitinkamą skolininko turtą pagal išieškotiną sumą ir nustatė jo arešto būdus, ir visi nurodyti veiksmai atliekami iki areštuoto turto priverstinio realizavimo pradžios, kuriai prasidėjus, taikomos kitos vykdymo proceso nuostatos, ir tokiu atveju, antstolis jau privalės laikytis kitų vykdymo proceso normų, susijusių su areštuoto turto realizavimu, atsižvelgiant į jo paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolio atlikti veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Kitų įrodymų šiuo klausimu - byloje nepateikta.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta (CPK 337 str. 1 p.). LR CPK 675 str. 2 d. antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą siekiant išieškoti ne tik skolą, bet ir vykdymo išlaidas, todėl antstolė, surašydama skundžiamą patvarkymą areštuoti skolininkui priklausantį turtą (akcijas), įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.