Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)kontaktinis el. p. - (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. sausio 25 d. A. K. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė telefoninį vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad vaiko tėvas A. K. 2021 m. sausio 24 d., 18.30 val. telefonu skambino savo sūnui M., tuo metu buvusiam adresu (duomenys neskelbtini)siekdamas pasikalbėti su vaiku. Tuo metu kambaryje buvo vaiko mama S. K., jos sugyventinis E. T. ir nepilnametis vaikas M. K.. Bendravimo metu tarp suaugusiųjų asmenų: A. K., S. K. ir E. T. kilo konfliktas, kurio metu A. K. vartojo keiksmažodžius. A. K. ir E. T. vienas kitam grasino, įžeidinėjo. Konflikto metu taip suaugusiųjų buvo mažametis M. K., kuris visą konfliktą girdėjo ir, ne kartą E. T. skatinamas, dalyvavo pokalbyje („pasakyk kas tavo tėtis, pasakyk, ar kalbėsi su juo“). Tokiais savo veiksmais A. K. neapsaugojo mažamečio M. K. nuo suaugusiųjų pokalbio metu išsakytų grasinimų bei keiksmažodžių, neužtikrino vaiko teisės į sveiką ir saugią aplinką, nepanaudojo tėvo valdžios – neapsaugojo mažamečio M. K. nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bei tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalies, 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo posėdyje A. K. pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad buvo išprovokuotas. Kadangi kitomis dienomis jam neduoda bendrauti su vaiku, tik sekmadieniais, jis paskambino sekmadienį. Įrašo trūksta tik 3 minučių, kai pakėlė ragelį, E. T. pirštu buvo uždengęs ekraną ir prasidėjo keiksmažodžiai su įžeidinėjimais iš E. T. pusės, E. T. įžeidinėjo jį, jo tėvus, tuomet nusprendė filmuoti. Viskas yra uždengta E. T. pirštu ir nelabai matosi, kas yra kambaryje ir kas ką daro, filmuota atvirkštine kamera. E. T. jį pradėjo provokuoti ir jis buvo išprovokuotas, kelis kartus S. K. ir E. T. sakė išeiti iš kambario, bet jie neišėjo, toliau tyčiojosi, vietoje to, kad išvestų vaiką iš kambario. Pokalbį nutraukti ir bendrauti kitu laiku būtų bergždžias laikas, nes jam niekada nekelia ragelio, jei skambina. Jam yra tik vienintelė galimybė bendrauti su vaiku – sekmadienį. Vaikas yra pastoviai nuteikinėjamas prieš jį ir yra verčiamas E. T. vadinti tėčiu. S. K. ir E. T. nuteikinėja vaiką prieš jį. Pripažįsta, kad pats pasikarščiavo. Išsakė žodžius, bet tiksliai jau visko nepamena, tai buvo adresuota E. T.. Pokalbis netruko visą 30 minučių, iki įrašo buvo gal 3 minutės bendravimo. Bendras pokalbis buvo apie 20 minučių. Iki įrašo darymo nepamena, bet tikrai nevartojo necenzūrinių žodžių, nes E. T. ir S. K. jį užsipuolė, tuomet jis pradėjo telefonu filmuoti. Sutinka iš dalies, kad keiksmažodžius išsakė vaikui girdint, nes nelabai matė, ar vaikas yra kambaryje, ar yra išėjęs, buvo uždengta kamera. Vaiko balsą ir girdėjo, ir ne. Gal du kartus girdėjo vaiko balsą, bet nežinojo, kur tas vaikas yra. Nesako, kad vaiko nebuvo, tik nežino, kiek laiko vaikas buvo. Jis norėjo bendrauti su M., bet jam neleido. Neneigia, kad nusikeikė, tik nežino, kiek laiko vaikas buvo kambaryje. Jei S. K. pasakė, kad vaikas buvo, vadinasi, buvo.

Mažamečio nukentėjusiojo M. K. atstovė pagal įstatymą S. K., apklausta kaip liudytoja, teismo posėdyje parodė, kad A. K. yra jos buvęs sutuoktinis. Pagal teismo sprendimą M. tėtis turi teisę vaikui skambinti sekmadieniais, pirmadieniais ir trečiadieniais. Buvo sekmadienis, 18.30 val. Lietuvos laiku, kada A. K. ir turėjo skambinti. Tuo metu su vaiku jie žaidė žaidimus. Nebūna taip, kad jie sėdi ir laukia skambučio, nes A. K. ne visais sekmadieniais skambina, nėra aišku, kada jis paskambins. Vaikas jau prieš skambutį sakė „nekalbėsiu, nenoriu“, bet jie atsiliepė ir M. pasakė „aš šiandien nekalbėsiu“. Ji ir jos draugas pasakė „M., tau skambina, ar kalbėsi?“. A.s iš karto juos užpuolė su keiksmažodžiais ir pradėjo varyti juos iš kambario. A. K., pats žinodamas, kad yra vaikas kambaryje, vartojo keiksmažodžius. Pripažįsta, kad ji vaiko neapsaugojo nuo šių žodžių. Ji turėjo vaiką išvesti iš kambario ar išjungti pokalbį. Pokalbis truko apie pusvalandį, bet įrašas yra pateiktas be pradžios, kur nesigirdi vaiko žodžių „aš nekalbėsiu“ ir nesigirdi A. K. keiksmažodžių. Keiksmažodžiai atsispindi tik protokole. Vaizdo įraše nesigirdi žodžių, kai A. K. varė juos iš kambario ir A. keiksmažodžių. Tuo metu M. tėvas A. K. buvo A. ir jis skambino. Pokalbio įrašą A. darė jų neperspėjęs. Nežinojo, kad yra daromas įrašas. Jie buvo adresu (duomenys neskelbtini)nuosavame name, kuriame ji gyvena su draugu. Pokalbio metu name buvo: ji, vaikas ir jos draugas E. T.. Jie tuo metu buvo kambaryje, vaikas ir buvo, ir nebuvo kambaryje. Ji iš kambario nebuvo išėjusi. E. T. iš kambario išėjęs nebuvo. Kelis kartus M. buvo išėjęs iš kambario, tiksliai pasakyti negali, gal trumpam buvo nuėjęs į tualetą. Buvo išėjęs iš kambario po porą minučių du kartus. Sūnus girdėjo, kas buvo kalbama. Sūnus tikrai girdėjo keiksmažodžius, įraše jų nėra, bet jie buvo, yra nukirpta įrašo pradžia. Ji įrašą, pateiktą vaiko teisių apsaugos tarnybai, girdėjo. Pokalbio pradžioje buvo pavartotas keiksmažodis ir tikrai „riebus“, jie aplinkoje tokių nevartoja. Tėtis, pats žinodamas, kad yra vaikas, skambindamas taip kalba. Negali tiksliai atsakyti, kiek keiksmažodžių, išsakytų A. K., vaikas galėjo girdėti, bet praktiškai visą pokalbį ir visus žodžius vaikas girdėjo. Vaikas nelabai nori bendrauti su tėčiu, bet A. K. pareiškė tokį norą. Jos prašoma nebūti kambaryje, kai vaikas bendrauja su tėčiu, bet vaikas gauna psichologinį spaudimą iš tėčio. Video įraše vaizdo kaip ir nėra, tik telefono ekranas matosi, realiai galima pasakyti, kad tai audioįrašas. Vaikas keiksmažodžius „asile tu“, „pensininke“, „vaiką matysi kaip savo ausis“, „blet“, „gręžk tu savo“, mano, kad girdėjo, nes nepasakys, kuriuo momentu vaikas buvo išėjęs. Įžeidinėjimus vaikas girdėjo. Suklydo ir pripažįsta, kad vaiko neišvedė iš kambario. Per pareigą vaikui bendrauti su tėvu nukenčia ji pati. A. K. kenkia visiems. Jei būtų padėjusi ragelį, A. K. būtų rašęs skundą, kad ji neleidžia bendrauti su vaiku. Iki įrašo pradžios A. K. kalbėjo apie 20 minučių, tiksliai negali pasakyti. Dar buvo išsakyti ir kiti žodžiai, kuriuos girdėjo vaikas, bet dabar jų negali pasakyti.

Liudytoja R. R. teismo posėdyje parodė, kad sausio 25 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavo iš A. K. video garso įrašą, tokios apimties ir ištyrę važiavo į įvykio vietą bei nustatė, kad buvo naudojami keiksmažodžiai, A. K. su E. T. vienas kitam grasino, kai visą tai girdėjo nepilnametis vaikas. Tokiais savo veiksmais tėvas neapsaugojo vaiko nuo keiksmažodžių, grasinimų, neužtikrino ir neapsaugojo savo vaiko nuo neigiamos socialinės aplinkos. Tarnybos supratimu, yra ir grasinimai „nepergyvenk, kai grįšiu, tu vaikščiosi su sugipsuotomis rankomis“. Pažeidimas bet kokiu atveju liktų, kad ir vien keiksmažodžiai, ar vien grasinimai būtų išsakyti girdint vaikui, tai yra netoleruotina, neleistina ir daro žalą vaikui. Mano, kad asmens nurodoma išprovokavimo aplinkybė neatleidžia nuo atsakomybės, nes tai yra protaujantis suaugęs žmogus ir jis turi prisiimti pasekmes. Pagal pirminį paaiškinimą asmuo kaltu pripažino. E. T. kaltę taip pat pripažino, kad taip buvo pasakyta.

2021 m. vasario 3 d. paaiškinime (elektroniniame laiške) A. K. teigė, kad su savo vaiku M. K. turėjo tik vieną dieną (sekmadienį) pabendrauti, nes daugiau jam neduoda bendrauti. Jis paskambino ir atsiliepė S. K. sugyventinis, kuris pradėjo koliotis ir tyčiotis, kamerą uždengęs pirštu, kad nesimatytų. Kiek prašė duoti pakalbėti su sūnumi, jie abu (S. K. ir jos sugyventinis) toliau, tiesiogine to žodžio prasme, tyčiojosi, keršijo jam už tai, kad buvo pranešta vaikų teisėms ir jie dabar yra stebimi, toliau nedavė jam bendrauti su vaiku. Vėliau jo nervai nebeišlaikė tokio „farso“. Jei S. K. labai rūpėtų savo vaiko gerovė, kaip kad ji moka vaidinti prie kitų, kad rūpi, tai vaiką seniai būtų išvedusi į kitą kambarį arba nutraukusi visas tas kalbas, bet ji nieko nedarė, o tik dar labiau stengėsi vaiką įvelti į suaugusiųjų pokalbį. Supranta, kad keiksmažodžių prie vaiko vartoti negalima. Kai jis teturi vieną galimybę pabendrauti su vaiku ir tą pačią atima, kolioja ir tyčiojasi iš jo vaikui girdint, jam paprasčiausiai nebeišlaikė nervai (b. l. 6).

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą užfiksuota, kad 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu gautas vaizdo įrašas, kuriame A. K. bendravimo su sūnumi M. metu buvo varojami keiksmažodžiai, ginčijasi ir konfliktuoja S. K., E. T. ir A. K.. Konflikto metu tarp suaugusiųjų (motinos gyvenamojoje vietoje) buvo nepilnametis M. K., kuris viską girdėjo ir ne kartą E. T. skatinimu dalyvavo pokalbyje („pasakyk, kas tavo tėtis, ar kalbėsi su juo“). 2021 m. sausio 28 d. 15.30 val. apklausus M. K., šis nurodė, kad kai paskambino tėtis, visi buvo miegamajame, nes ten yra kompiuteris. Jis girdėjo jų ginčą, bet suaugusių neramino, nes tuomet būtų pradėję šaukti ant jo. 2021 m. sausio 28 d. 15.15 val. apklausus vaiko motiną S. K., ši nurodė, kad 2021 m. sausio 24 d. 18.30 val. A. K. paskambino ir iš karto liepė išeiti iš kambario, nes norėjo kalbėti su vaiku. A. K. pradėjo keiktis, kai gavo neigiamą atsakymą. Kadangi visa šeima tuo metu buvo miegamajame, nes M. su E. žaidė kompiuterinius žaidimus, jie iš kambario neišėjo. Todėl A. K. pradėjo keiktis, varė juos lauk iš kambario. M. su tėvu kalbėti atsisakė. Pripažįsta, kad pokalbio metu su A. K. tiek ji, tiek E. T. elgėsi netinkamai mažamečio sūnaus M. atžvilgiu, tokiu savo elgesiu pažeidė vaiko teises ir neišvedė vaiko iš kambario, kai tėvas vartojo keiksmažodžius ir abu vyrai grasino vienas kitam (b. l. 7-13).

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame garso įrašo aprašyme užfiksuotas 2021 m. sausio 24 d. telefoninio garso įrašas. A. K.: tau kiek kartų buvo pasakyta, kad kai bendrauju su M., jūsų nė vieno nebūtų. Buvo daug kartų sakyta, kad jūsų nebūtų, kai aš bendrauju su M.. E. T.: kas, kas taip pasakė? A. K.: iš vaiko teisių jums sakė. S. K.: gerai. E. T.: man nenurodinės, kaip man gyventi. S. K.: tau irgi buvo sakyta visai kitokie dalykai, bet tu nieko neatsižvelgi, kas tau buvo sakyta. A. K.: S., tau buvo reikalavimas vienintelis – nesikišti į vaiko bendravimą, ką tu meluoji, kad tu suteiki visas sąlygas bendrauti su vaiku. Čia vadinasi – suteikiu sąlygas. E. T.: tu dabar taip elgiesi, kad tu grįžęs net negausi vaiko, įsivaizduoji tu taip. A. K.: tu negąsdink, tu iš viso teisės neturi jokios, teisiniu būdu ir su policija aš tą vaiką pasiimsiu, tu nepergyvenk. E. T.: oi, oi, oi, tu smegenų iš viso neturi, man atrodo, ar tu pašalęs esi, kas tau ten yra, ar tu ant tiek ponas esi. S. K.: tu vadovauji nuotoliniu būdu visiems – man, vaikų teisėms. A. K.: S., aš tau nieko nevadovauju, tau vienintelis visada buvo tiktai duoti bendrauti su vaiku ir visą tą cirką tu pati užvirei, kai mano tėvams numetei vaiką. E. T.: tai kur buvai, kai jisai gimė, tai ko užsidaręs kambary sėdėdavai, ko nebendravai, reikėjo pabendrauti, ar tu supranti, kaip su tuo vaiku bendrauti. A. K.: kas užsidaręs buvo, asile tu, aš ir į ligoninę visur jį vežiojau, tampiau, nes S. be manęs niekada nei piršto nepajudindavo. Tai kai išvažiavau, tada pati pradėjo judinti pirštą. E. T.: ot įdomu būtų pasiklausyti, kai man į akis žiūrėtum, nes čia tai tu kietas esi, aš norėčiau (nebesuprantama). A. K.: klausyk, kiškis tu pensininke, iš viso su tavimi čia niekas... aš skambinu vaikui, bendrauti su vaiku, o ne su tavimi. E. T.: tai vaikas su tavimi nebendrauja, tai tu bendrauk. S. K.: kodėl tu neišpildai savo sąlygų, ką tu turi daryti pagal teismo nuosprendį? A. K.: ką aš turiu daryti? S. K.: tau vaiko išlaikyti nereikia, tu nori tik bendraut ir nuo visko (toliau užgožia K. balsas). A. K.: S., tu visus pinigus gaudavai, kai duodavai bendrauti su vaiku, neduodi bendrauti – pinigų negausi, aš tau lietuviškai pasakiau. Čia pagal tavo sąlygas tikrai nebus. E. T.: pasibaigė tavo, direktoriau, tu direktoriau. S. K.: nespiesk į kampą ir vaiko teisių visų atstovių. A. K.: nieko S., grįšiu – bus teismas ir tu tą vaiką tikrai, aš pasiimsiu tą vaiką ir tu jį matysi kaip savo ausis, jeigu tu taip elgiesi. E. T.: tai tu durnas esi, ar tu pats supranti, ką tu šneki, tu kokia kalba šneki. A. K.: palauk, teismas labai atsižvelgs, kad motina buvo išmetusi vaiką tris kartus iš namų. S. K.: ir tau va taip žalia šviesa ir vaiką atiduos, ar ne. A. K.: S., visų pirma, tu pati tris kartus vaiką buvai iš namų išmetusi ir prie vaiko tu sugebėjai pasakyti – tu man nebe sūnus. E. T.: girdėjai, ką sakė vaikas, tu klausykis, ką tau vaikas sako, neburbuliuok. A. K.: tas vaikas sako tą, ką jūs primokot ir S. visada nuo pat mano išvažiavimo vaiką nuteikinėja prieš mane, o kai atsidūrė pas mano tėvus, oje vaje, kaip išsigando, nes iš karto vaikas gal bus nuteikinėjamas, mano tėvai neužsiima tokiomis nesąmonėmis, kaip S. užsiima, kad nuteikinėtų vaiką. E. T.: viską M. papasakojo, kaip yra, kad važiuoja, žiūri, kur gyvena, ką jie čia pamatė, kad tas ožys su ožio barzda pravažiavo. Ką pamatė, kur gyvena, kas – tu atvažiuosi. Aš norėčiau, kad tu atvažiuotum, bet tu triznius esi, tu pridėsi į kelnes bevažiuodamas, apsisuksi pusiaukelėje ir pabėgsi. A. K.: klausyk tu, pensininke, tu žiūrėk, kad savo kaulus sveikus tik išneštum. E. T.: iš kur man išnešti, oi norėčiau, oi norėčiau, žinok laukiu, nesulaukiu. Galėtum paskubinti savo grįžimą dėl manęs, aš tau tą kelionę nupirkčiau, avine tu. A. K.: už vaiko mušimą, aš tau, blet, rankas išsukinėsiu, tu nepergyvenk, kokią teisę tu turi mano vaiką mušti, asile tu. E. T. sako vaikui: M., šauk, šauk, mušu, mušu. Gelbėk, šauk. Vaikas šaukia – gelbėk. E. T.: ką dar nori pasakyti. A. K.: Vaiką primoko, tada gražu, gražu labai. E. T.: ai, ai, ai, triusike tu, triusike, tik per telefoną čia kietas, vaikų teisėms, policijai, teismams (pašiepiančiai), tau rankos dreba, kai tu pradedi pezėti. Motinai tavo gėda, kad išvis tave pagimdė. S. K.: susitarkit gražiai kalbėti. A. K.: Žiūrėk, kad tau tuoj gėda nebūtų, asile tu, pensininke. E. T.: man dar iki pensijos šimtas metų. A. K.: Aha, penkiasdešimtmetis. E. T.: penkiasdešimtmetis, apsiskaitei jau. A. K.: patikėk, apie tave aš daug žinau ką, nepergyvenk. E. T.: patiko, tu durneli, durneli, dar paskambinės naktimis taviškiai, tai tu patikėk, turėsi reikalų. A. K.: visų pirma, čia S. būdavo natūra naktį skambinti, naktį niekas neskambina, o jeigu esi kažkam prisišikęs ir tau naktį skambina ir gąsdina, tai čia yra tavo problema, ne mano. E. T.: ane, ane. A. K.: aš tokiomis nesąmonėmis neužsiimu. E. T.: (nesuprantamas žodis, nes kalba K.) niekas neskambindavo, dabar prasidėjo skambučiai, ane. A. K.: nežinau, kam tu prisišikęs esi, su tais ir aiškinkis. Yra teismas, yra policija, išsiaiškins ir taip su tavim, asile tu. E. T.: eik tu, grybe, grybe, policija, teismas tu. A. K.: Tu nepergyvenk, yra. E. T.: Nepergyvenu nei biški, nei biški, aš tik klausiu. A. K.: Davai, von iš kambario, palikit M. vieną, von iš kambario, duokit su M. kalbėti. E. T.: M., kokį tau vardą pakeisim? M. tau, ane. A. K.: apsišiksi tu, asile, be tėvo teisės tu negali vardo, S. nieko negali padaryti be tėvo. E. T.: kur tas tėvas, M., kas tavo tete, pasakyk tam, tam – kitam laido gale. Vaikas garsiai šaukia: E.. E. T.: viskas aišku, tai reiškia – aš tėvas, tai aš ir pakeisiu tą vardą. A. K.: aha, pakeisi, dokumentaliai, asile, dokumentaliai tu pasižiūrėk, asile. E. T.: yra šalia motina, viską susitvarkysim. A. K.: tu gali vaiką primokyti, kiek reikia. S. K.: tu neturi ten ką veikti, ten sėdi, matyt, galva užspausta. A. K.: klausyk tu, gražuole, aš skambinu M. dabar tik sekmadienį, neduodi kitomis dienomis bendrauti ir dar tu čia blet p—i protą. Vieną dieną per savaitę tik su vaiku bendrauju. E. T.: nu kada čia laikas baigsis, kiek dar čia laiko su tuo asilu reikės šnekėti. A. K.: tu iš viso von iš kambario, abudu, paliekat M. vieną. E. T.: jeigu M. nešneka su tavim, tai tada aš pašnekėti galiu. Galėsi teisėms pasigirt – oi kaip pašnekėjom, pabendravom. A. K.: tai nebijok, viskas bus nusiųsta ir parodyta, kaip jūs bendraujat. E. T.: nu ir kas, nu ir kas, ką tu gąsdini, ar tu supranti, kad tu ligonis esi. A. K.: tu esi ligonis. E. T.: visų pirma, nueik, pasigydyk, tada pasiskambink, atsiųsk pažymą, kad tu esi normalus, protaujantis žmogus. A. K.: klausyk, man atrodo, kad tau 50, bet šneki kaip darželinukas, visiškai darželinukas, penkiasdešimtmetis, bet šneki kaip darželinukas, tau pačiam gydytis reikia, asile tu. Protingas žmogus jau seniai būtų nuėjęs ir sėdėjęs ir nesikišęs iš viso ne į savo reikalus. E. T.: tai man įdomu su debiliuku pabendrauti, aš pasižiūriu. S. K.: tu ant manęs varai visaip, tu manai, kad mano žmogus manęs neužstos? A. K.: tavo žmogus, aha. S. K.: aha. E. T.: morką griauži, neturi ką pagriaužt – morkas griauži, ane. Maladec, griaužk, griaužk, kol dantis turi. A. K.: Griaužk tą savo b—į, asile tu čia. E. T.: Kai dantų nebeturėsi, galėsi košę tiktai srėbti. A. K.: (nesuprantamas žodis) tu tą savo gaisrinę iš čia. Davai, von abudu iš kambario, duokit su M. bendrauti. E. T.: tai va, šalia yra, bendrauk. S. K.: taigi, kalbėk su vaiku, ko nekalbi. A. K.: S., kiek kartų buvo sakyta, kad kai bendrauju, jūsų nė vieno nebūtų, kai bendrauju su M.. E. T.: tai ko nešneki su vaiku, neturi ką pasakyti? A. K.: dinkit jūs iš kambario, aš bendrausiu su vaiku. E. T.: tai bendrauk, nu. Ar tai šnekėsi (klausia M.)? Vaikas: ne. S. K.: kalbėk. E. T.: sakė nešnekės su tavim. A. K.: von iš kambario, aš dar kartą pasakiau. E. T.: neaiškink tu, snargliau, dar nė vienas negimė, kuris man pradėtų aiškinti. Kada grįši, gražuoli? A. K.: Nepergyvenk, kai grįšiu, tai tu vaikščiosi su sugipsuotomis rankomis. E. T.: ar pas dantistą užsiregistravai jau? A. K.: nepergyvenk, tau pačiam pas dantistą prireiks protezų. E. T.: tai tada ir mane užregistruok prie to pačio, gal kokią plombą įdės. S. K.: man tai juokinga, vat tokias problemas reikia va taip spręsti. E. T.: tai jis pridurkas. A. K.: S., jūs patys įlindot, niekas tavęs nekvietė čia. Buvo pasakyta, kai bendrauju su M. – jūs kitam kambary. S. K.: tai vat netiko ponui, (nesuprantami žodžiai) tai vat reikėjo vaikų teisių, dabar bendrauji taip. A. K.: S., su vaikų teisėmis tu pati užsirovei, kai trečią kartą tą cirką padarei – išmetei vaiką iš namų. Trečią kartą tu taip.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios samprata aiškinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje – tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta visiškai. Byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog A. K. nepanaudojo tėvo valdžios savo mažamečio sūnaus M. K. atžvilgiu. Be paties A. K. prisipažinimo iš dalies, jo kaltė įrodyta teisme apklaustų liudytojų S. K., R. R. parodymais, taip pat kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais kitais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, A. K. paaiškinimu elektroniniame laiške, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa, garso įrašu ir telefoninio garso įrašo rašytiniu variantu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. laikėsi pozicijos, kad elgtis netinkamai buvo išprovokuotas, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, jog jis vartojo keiksmažodžius, grasinimus ir įžeidinėjimus mažamečio vaiko akivaizdoje bei neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Pateiktame garso įraše girdisi, kaip A. K. vartoja keiksmažodžius („bl-t“, „p—i protą“, „griaužk tą savo b—į), grasinimus („žiūrėk, kad savo kaulus sveikus tik išneštum“, „rankas išsukinėsiu“, „vaikščiosi su sugipsuotomis rankomis“, „tau pačiam pas dantistą prireiks protezų“), įžeidinėjimus („asile“, „ligoni“, „tau gydytis reikia“), šias aplinkybes teisme taip pat patvirtino ir liudytoja S. K.. Nors A. K. teigė, kad nežinojo, ar mažametis M. K. buvo kambaryje tuo metu, kai tarp suaugusiųjų vyko žodinis konfliktas, tačiau šią aplinkybę paneigia garso įraše girdimas vaiko balsas, taip pat suaugusiųjų pokalbio metu ištartos frazės (iškart po A. K. išsakyto keiksmažodžio ir grasinimų E. T. sako vaikui: M., šauk, šauk, mušu, mušu. Gelbėk, šauk. Vaikas šaukia – gelbėk; E. T.: M., kokį tau vardą pakeisim? M. tau, ane?; E. T.: kur tas tėvas, M., kas tavo tete, pasakyk tam, tam – kitam laido gale. Vaikas garsiai šaukia: E.; A. K.: duokit su M. bendrauti. E. T.: tai va, šalia yra, bendrauk. S. K.: taigi, kalbėk su vaiku, ko nekalbi; E. T.: tai bendrauk, nu. Ar tai šnekėsi (klausia M.)? Vaikas: ne), taip pat paties M. K. parodymai, užfiksuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kad jis tuo metu buvo miegamajame prie kompiuterio ir girdėjo suaugusiųjų ginčą. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. konfliktavo su M. K. motina S. K. bei jos sugyventiniu E. T. vaiko akivaizdoje, taip sukeldamas vaikui neigiamas psichologines pasekmes ir pažeisdamas numatytas tėvų pareigas. Kadangi suaugusiųjų konfliktai, kurių metu išsakomi keiksmažodžiai, grasinimai ir įžeidinėjimai, neginčijamai traumuoja vaikus, trikdo jų visapusišką ir harmoningą vystymąsi, todėl A. K. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nes jis nepanaudojo tėvo valdžios mažamečio sūnaus M. K. atžvilgiu, neapsaugodamas jo nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 str.) nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. K. už administracinį nusižengimą skirtina nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.