Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-317-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
1A-129-317-2011
Teisminio proceso Nr.
52-1-00104-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
V. K.
Nukentėjusysis
A. G., L. A.
Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-129-317/2011Teisėjas Jonas Malinauskas (Proceso Nr. 52-1-00104-2010)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Vytautui Gineikai, nuteistajam V. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2010-02-11 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. K. priteista nukentėjusiajai A. G. – 330 Lt., nukentėjusiajai L. A. – 720 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. K. nuteistas už tai, jog 2010 m. vasario 2 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. 18, nutraukdamas nuo peties, atvirai pagrobė nukentėjusiajai A. G. priklausančią 70 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 10 litų vertės piniginė, 70 litų, 20 Anglijos svarų 80 litų vertės bei 100 litų vertės mobilusis telefonas ,,Siemens“, padarydamas nukentėjusiajai A. G. 330 litų turtinę žalą.

Jis nuteistas ir už tai, jog 2010 m. vasario 3 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), netoli vaikų darželio ,,Putinėlis“, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas du smūgius nukentėjusiajai L. A. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė rankinę 40 litų vertės, kurioje buvo 98 litai, mobilusis telefonas ,,Samsung“ 400 litų vertės, maisto produktai 10 litų vertės, trys dėžutės saldainių 12 litų vertės, vaistai 30 litų vertės, parfumerinė su dviem tušais akims, lūpų dažu, dviem akių šešėliais, veidrodėliu ir kvepalų buteliuku kurių bendra vertė 50 litų, penki vienetai raktų kurių bendra vertė 30 litų, du vienetai raktų kurių bendra vertė 30 litų, dviejų GB talpos USB raktas kurio vertė 20 litų, padarydamas nukentėjusiajai 720 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimtino atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes byloje nėra surinkti visi įrodymai. Anot apelianto, jis į Alytaus miestą 2010 m. vasario 2 d. atvyko tik apie 20 val. Prie parduotuvės „B.“ susipažinęs su D. M., pas jį namuose gėrė alų ir tik apie 21.45 val. vėl nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alaus.Sekančią dieną t.y. vasario 3 d. ryte toje pat parduotuvėje dar kartą nusipirko alaus, kurį išgėrė pas D. M.. Vėliau iš D. M. namų išėjo. Eidamas pas savo pažįstamą vardu Haris, užsuko į barą ir ten išgėrė alaus. Kadangi D. M. motina jo neįsileido į butą, naktį jis praleido (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje. Sekančią dieną išeinantį iš parduotuvės „B.“ jį sulaikė policijos pareigūnai.

Apelianto teigimu, D. M. tvirtindamas, jog būtent V. K. vasario 2 d. apie 21.45 val. prie (duomenys neskelbtini) namo pagrobė iš A. G. rankinę, davė aiškiai melagingus parodymus. Apeliantas nurodo, jog jau kitos apklausos metu D. M. parodė, jog V. K. nusikaltimą padarė prie Putinų g. 18 namo. Nors apeliantas nežino, dėl kokių priežasčių jį apkalbėjo D. M., tačiau mano, jog tai padarė dėl policijos pareigūnų padaryto spaudimo.

Skundo autoriaus teigimu jis nusikalstamų veikų nepadarė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prašė, jog būtų išimti vaizdo įrašai iš Kauno ir Alytaus autobusų stočių bei parduotuvės „B.“, tačiau to padaryta nebuvo. Minėti įrašai patvirtintų, jog tuo metu, kai buvo įvykdytas nusikaltimas A. G. atžvilgiu, jis dar nebuvo atvažiavęs į Alytų. Skunde nuteistasis nurodo, jog nors nukentėjusioji L. A. atpažinimo metu atpažino jo rudą paltą ir kepurę, tai negali būti pripažįstama įrodymais, nes nukentėjusioji jo drabužius galėjo įsidėmėti jo sulaikymo metu, galėjo ir suklysti dėl užpuoliko išvaizdos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas Vytautas Gineika prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymo

Apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl V. K. pripažinimo kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., yra nepagrįstas, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis naikintinas.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos. Vertindamas kai kuriuos įrodymus atsietai nuo kitų bei juos nepagrįstai vertindamas kaip patikimus, teismas suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis 2010-02-02 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 18 atvirai pagrobė A. G. priklausantį turtą. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo V. K. buvo perduotas ir teismui, kuris nuosprendyje patvirtino, jog V. K. atvirąją vagystę įvykdė 2010-02-02 vakare. Taigi, teismas tikslaus vagystės laiko nenustatė, nors nukentėjusioji A. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, jog vagystė jos atžvilgiu buvo įvykdyta ne vėliau kaip 18.30 val.

Nukentėjusioji A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog jos rankinė buvo pagrobta 2010-02-02 apie 18.30 val., jai einant iš parduotuvės „B.“. Tačiau, kad ją pagrobė V. K., nukentėjusioji patvirtinti negalėjo. Tokius savo parodymus ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 19-23).

V. K. dėl šios vagystės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Teisme jis parodė, jog vagystės iš A. G. neįvykdė, o liudytojo D. M. parodymai yra neteisingi, nes 2010-02-02 18.30 val. t.y. tuomet, kai iš A. G. buvo pavogtas rankinukas, jis dar nebuvo atvažiavęs į Alytų bei susipažinęs su D. M..

Apylinkės teismo nuosprendyje V. K. kaltė dėl aptariamos atvirosios vagystės iš esmės yra grindžiama nukentėjusiosios A. G. bei liudytojo D. M. parodymais. Tačiau apklaustas teisme, D. M. tvirtino, jog su kaltinamuoju V. K. jis susipažino 2010-02-02 ne prieš 18 val. 30 min., o jau po to t.y. apie 19.30 val. Jis taip pat paaiškino, kad pats iš darbo į namus jis grįžo tik apie 19 val., po to dar ėjo į parduotuvę pirkti alaus, kur ir susipažinęs su V. K. bei pasiūlęs šiam išgerti alaus savo namuose. Abu jie grįžę į D. M. namus, gėrę alų beveik iki 22 val.. Dar iki uždarant parduotuvę, jiedu nusprendė nueiti nusipirkti dar alaus. Taigi, liudytojas D. M. iš esmės patvirtino kaltinamojo versiją, kad jis aptariamo nusikaltimo kaltinime nurodytu laiku negalėjo padaryti ir jo nepadarė t.y. A. G. turto nepagrobė. Nors D. M. ir tvirtino, jog matė kaip apie 22 val. V. K. (duomenys neskelbtini) ištraukė kažkokiai moteriai iš rankų rankinuką, tačiau tai nėra neginčijamas įrodymas, jog kaltinamasis ištraukė būtent A. G. rankinę. Akivaizdu, jog pagal savo asmenybę bei gyvenimo būdą, V. K. galėjo pagrobti ir kitos moters rankinę, kuri apie nusikalstamą veiką dėl kokių tai priežasčių nepranešė teisėsaugos institucijoms.

Pažymėtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant D. M., jo parodymai apie susipažinimo su V. K. laiką, ėjimo į parduotuvę „B.“ laiką, nebuvo tikslinami.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, daryti kategorišką išvadą, jog būtent V. K. atvirai pagrobė nukentėjusiosios A. G. turtą nėra pagrindo. Tai, jog 2010-02-02 buvo pagrobtas nukentėjusiajai A. G. priklausantis turtas kolegijai nekyla abejonių, tačiau byloje nėra akivaizdžių ir neginčijamų duomenų, jog tai padarė būtent kaltinamasis V. K.. Tiek iš nukentėjusios, tiek ir iš D. M. aukščiau aptartų parodymų matyti, jog 2010-02-02 apie 18.30 val. V. K. pagrobti A. G. turto negalėjo. Kitų duomenų, jog šią atvirąją vagystę įvykdė V. K., byloje nėra. Todėl kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, priešingai nei apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, daro išvadą, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. K. kaltę pagrobiant A. G. priklausantį turtą. Kolegija konstatuoja, jog apkaltinamasis nuosprendis turi būti priimamas tik esant pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų ir negali būti grindžiamas prielaidomis bei spėliojimais. Dėl to V. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisinamas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant LR BK 178 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką (LR BK 303 str. 5 d. 2 p.), o nukentėjusiosios A. G. pareikštas 330 litų civilinis ieškinys atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. padarymo

Kolegija konstatuoja, jog šiame kaltinimo epizode apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, todėl pagrįstai ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pripažino V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Baudžiamosios bylos medžiaga bei teisme ištirti įrodymai tik patvirtina, jog V. K. 2010-02-03 padarė jam inkriminuotą plėšimą t.y. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), netoli vaikų darželio ,, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą L. A. atžvilgiu, sudavė jai du smūgius į veidą, sukeldamas fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, bei pagrobė nukentėjusiosios rankinę kurioje buvo įvairių daiktų už 720 litų..

Nors nuteistasis V. K. neigia įvykdęs plėšimą bei nurodo, jog nukentėjusioji jį atpažindama galėjo ir apsirikti, tačiau kolegijos nuomone, tai daro norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės bei siekdamas suklaidinti teismą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms.

Teismas, nustatydamas V. K. kalt, pagrįstai vadovavosi išsamiais nukentėjusiosios L. A. bei liudytojo D. M. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

L. A. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, jog 2010-02-03 vakare, jai su dukra einant (duomenys neskelbtini) prie darželio „(duomenys neskelbtini)“, priešais ją ėjęs vyriškis sudavė jai dešine ranka į veidą, išplėšė iš rankų rankinę, trenkė dar kartą į veidą ir pabėgo. Pagrobtoje rankinėje buvo jos piniginė su pinigais, kosmetinės su kosmetika, raktai, maisto produktai, saldainiai, USB raktas. Sekančią dieną, jai dirbant parduotuvėje, ji pamatė tą patį vyriškį, atėmusį jos rankinę bei ją sumušusį. Jį atpažino jį iš aprangos, t.y. rudos spalvos trumpo palto, rudos kepurės, šviesios spalvos išsikišusio megztinio bei kūno sudėjimo ir eisenos. Apie tai pranešė policijai, kuri kaltinamąjį sulaikė prie parduotuvės.

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusiajai L. A. buvo parodytos atpažinti trys vyriškos kailinės striukės, iš kurių ji atpažino pažymėtą Nr.2, tai yra V. K. priklausančią striukę, kuria jis buvo apsirengęs 2010-02-03 plėšimo metu. Taip pat, iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog L. A. atpažino ir kepurę, kuria dėvėjo kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu (t. 1 b. l.85-88). Iš liudytojo D. M. parodymų matyti, jog 2010-02-03 ryte jis su kaltinamuoju V. K. susikeitė kepurėmis t.y. pastarasis jam davė juodos spalvos kepurę su užrašu BMV, o D. M. jam atidavė savo rudos spalvos kepurę, kurią ir atpažino nukentėjusioji.

Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl pagrobto jos turto bei V.K. atpažinimo kitą dieną po nusikaltimo. Aukščiau ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad V. K. 2010 m. vasario 3 d. vakare, (duomenys neskelbtini), netoli vaikų darželio ,, (duomenys neskelbtini)“, plėšimo būdu užvaldė L. A. turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir už- šią veiką jis nuteistas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3d., 4 d., 329 str. 1 p.

nusprend ė:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo pagal LR BK 178 str. 2 d. bei priimti šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendžiu V. K. už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1d. paskirtą 3(trijų) metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2010-02-11 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, bei paskirti V. K. galutinę 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. K. priteista 330 litų nukentėjusiajai A. G.: A. G. 330 litų civilinį ieškinį atmesti (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Algerdas UrbšysJurgis Kiškis