Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2023-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-724-878/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-08-09
Bylos Nr.
e1-724-878/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26179-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-724-878/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26179-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.9.1.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 9 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai jam 15.50 val. nustatytas 3,06 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) namuose su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gėrė degtinę ir alų. Tuo metu paštininkė jam atvežė pranešimą apie siuntą (duomenys neskelbtini), todėl sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ją pasiimti. Visi trys važiavo kaltinamojo vairuojamu jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Netoli (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policija. Policijos pareigūnams prisipažino, kad yra gėręs alkoholio, sutiko su nustatytu girtumu. Gailisi dėl tokio poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) J. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pareigūnų gavo nurodymą vykti link (duomenys neskelbtini), kur link (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja galimai neblaivus, pavojingai manevruojantis vairuotojas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), jį vairavo savininkas A. B., kartu su juo važiavo G. B. ir K. T. Vairuotojui atidarius automobilio langą, iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas. Klausiamas vairuotojas kelis kartus teigė, kad alkoholio nevartojo. A. B. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,, (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 15.50 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 3,06 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 16.07 val. nustatytas 3,21 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilio salone mėtosi tušti alaus buteliai.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog A. B. nustatytas neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. A. B. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,, (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) 15.50 val. buvo nustatytas 3,06 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 16.07 val. buvo nustatytas 3,21 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. B. sutiko.

Informacija iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra A. B.

(Duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 1 480 Eur.

A. B. asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad jam (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) A. J. (duomenys neskelbtini) nutarimu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaltinamajam paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paskiriant turto saugotoju kaltinamąjį A. B. Automobilis kartu su užvedimo rakteliu grąžintas A. B.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. B. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra pirmo tikrinimo metu nustatytas 3,06 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 3,21 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), per pastaruosius 3 metus ((duomenys neskelbtini) duomenimis) administracine tvarka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad A. B. (duomenys neskelbtini), nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam netikslinga (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (vairavo dienos metu pakankamai ilgą atstumą, esant intensyviam eismui, vežė du keleivius), patenkinamą kaltinamojo asmenybę, nustatytą sunkų neblaivumą, skirtinas areštas 54 paroms – artimam šios bausmės dydžio vidurkiui. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka per paskutinius 3 metus (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams (terminui, artimam nustatytam jo vidurkiui), paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei per visą bausmės laiką įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams. Kaip matyti iš prokuroro pareiškimo, kaltinamajam siūloma skirti uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas net 3,06 promilių neblaivumas, taigi sunkus neblaivumo laipsnis, ir toks jo neblaivumas daugiau nei dvigubai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė ir netgi žymiai viršija ribą, nuo kurios neblaivumo laipsnis yra pripažįstamas sunkiu (2,51 promilių), mano, jog ir prokuroro siūloma 5 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise trukmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (tikslas vykti dienos metu į miestą sunkaus neblaivumo būklėje, kartu vežant dar du asmenis), daroma išvada, kad proporcingumo principo nepažeis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 5 metų laikotarpiui. Kaip ir minėta, A. B. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais bei neblaivumo laipsniu neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 5 metų trukmė bus adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą A. B. padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. galutinę bausmę – areštą (trisdešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą A. B. atidėti aštuoniems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei paskirti pareigą per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – penkeriems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti A. B. priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) A. J. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti A. B.

Teisėja Inga Liubinienė