- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1814-343/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. J., V. V.
- Ieškovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovams A. J., V. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaras G. B., Jonavos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 11 24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5572, sudarytą tarp atsakovų A. J. ir V. V.; taikyti restituciją - grąžinti A. J. asmeninės nuosavybės teise nebaigtą statyti butą/patalpą – butą (baigtumas 96 proc.), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 103/1789 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis pastato-malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį kitų inžinerinių pastatų-kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); įpareigoti A. J. grąžinti V. V. pagal 2017 11 24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5572 gautus 8500 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas A. J. 2017 11 24 Kaišiadorių rajono 1-ajame notarų biure su atsakovu V. V. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią V. V. pardavė nebaigtą statyti butą/patalpą-butą (baigtumas 96 procentai), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 103/1789 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis pastato-malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį kitų inžinerinių pastatų-kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už bendrą 8500 Eur kainą, kai šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis 9769 Eur. Ieškovės nuomone šis sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes pažeidžia jos, kaip kreditorės teises. Po šio sandorio sudarymo atsakovas A. J. ženkliai sumažino savo turto vertę, jo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka pilnai atsiskaityti su ieškove. Sandorio šalys yra nesąžiningos, nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ginčo sandorį sudaryti. Ieškovės manymu, šiuo atveju yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Tvirtina, jog, sudarius ginčijamą sandorį, atsakovui A. J. liko tik 0,0523 ha žemės sklypas, kurio vertė maža palyginus su išieškoma skola – 20 852,64 Eur, 5 procentų metinėmis palūkanomis, 1761 Eur bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovas A. J. yra nesąžiningas: žinojo, kad po jo motinos G. J. mirties jis turi kreditorę E. B., tačiau perleido ženklią dalį savo turto; likusio jo nuosavybėje žemės sklypo pardavimas apsunkintas; gautas už parduotą žemės sklypą lėšas atsakovas panaudojo savo reikmėms, nesiekė net iš dalies atsiskaityti su ieškove. A. J. pasinaudojo tuo, kad, mirus jo motinai, apribojimai dėl turto perleidimo išnyko. Tuo tarpu atsakovo A. J. paaiškinimai dėl skelbimo internete apie turtą nenuoseklūs, prieštaringi: jis teigė, kad patalpino komentarą, kad parduoda žemės sklypą, vėliau parašė, kad parduoda ir butą. Šiuo skelbimu susidomėjo V. V.. Pastarasis atsakovas turėjo domėtis, ar sandoris nepažeidžia kitų asmenų teisių, tačiau jokių veiksmų neatliko. Atsiliepime V. V. nurodė, jog A. J. jam sakė, kad šalia yra kitos moters žemės sklypas. Teisme V. V. paaiškino, kad apie tai nieko nežino, internete rado skelbimą, jog parduodamas butas, o ne žemės sklypas. Sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, A. J. klaidingai notarui nurodė, kad neturi kreditorių, o tretieji asmenys neturi teisių į jo turtą. Teigia, jog panaudos sutartis tarp A. J. ir V. V. yra pasibaigusi, tačiau atsakovas A. J. ir toliau gyvena bute (duomenys neskelbtini), taip pat pagerino butą V. V. duotais 2000,00 Eur.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsakovas A. J. nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Jis nepažeidė kreditorės E. B. teisių. Pinigai, gauti už parduotą paveldėtą turtą, panaudoti jo sunkiai sergančios sesers bei jo paties sveikatos pagerinimui. Žemės sklypas, dėl kurio vyko ginčas ankstesnėje byloje ir dėl kurio atsirado skola, neparduotas. Teigia, jog buto su priklausiniais pardavimo kaina yra reali, palyginti su tuo, kad butas yra nebaigtos statybos name, kaimynystėje gyvena romų šeimos. Pirkėjui V. V. paaiškino, kad negali parduoti žemės sklypo, nes į jį turi teises E. B. Tvirtina, jog su V. V. sutarė, kad gyvens parduotame bute ir jį prižiūrės, kol V. V. dirbs užsienyje. Į butą V. V. jau investavo 2000,00 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. V. nurodė, kad iki ieškinio gavimo dienos nežinojo apie tai, kad kas nors gali turėti teises į A. J. jam parduotą butą. Notaras patikrino registrus, jokių apribojimų nerado. Teigia, jog A. J. minėjo, jog į žemės sklypą šalia namo pretenduoja moteris, todėl jis to žemės sklypo neparduoda. Į butą V. V. jau investavo 2000,00 Eur, todėl restitucijos atveju tai jam taptų papildomais nuostoliais.
5. Trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaras G. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad A. J. jam neužsiminė apie skolos išieškojimą, raštu patvirtino, kad sutartis nepažeidžia jo kreditorių interesų. Jokių žymų registruose, kad atsakovo motina G. J. negali disponuoti minėtais nekilnojamaisiais daiktais, nebuvo. Perleistų nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė, nustatyta VĮ „Registrų centras“, nelaikytina neadekvačiai didele, lyginant su ginčijamo sandorio šalių sulygta nekilnojamųjų daiktų kaina, kad tai savaime leistų preziumuoti atsakovų nesąžiningumą.
6. Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybei priklauso 2/3 dalys pastato – Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2017 05 17 G. J. kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir informavo apie ketinimą parduoti Butą/Patalpą- Butą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su priklausiniais (1/3 dalis pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis pastato-malkinės (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2017 06 16 Jonavos rajono savivaldybės administracija raštu informavo G. J., jog sutinka, kad minėtas butas su priklausiniais būtų parduotas kitam asmeniui. 2017 10 19 A. J. kreipėsi į savivaldybės administraciją, siūlydamas pirkti minėtą butą. Savivaldybės administracija 2017 10 26 raštu atsisakė butą su priklausiniais pirkti už 35 000 Eur. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), susidėvėjęs 70 procentų, taigi Jonavos rajono savivaldybės administracija atsisakytų pirkti minėtą butą su priklausiniais ir už 8500 Eur kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 06 14 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 11 24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5572, sudarytą tarp atsakovų A. J. ir V. V.; taikė restituciją – grąžino A. J. asmeninės nuosavybės teise nebaigtą statyti butą/patalpą – butą (baigtumas 96 proc.), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 103/1789 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato-malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų inžinerinių pastatų-kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); įpareigojo A. J. grąžinti V. V. pagal 2017 11 24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5572 gautus 8500 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis po 495,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis po 6,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; 2018 11 07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą A. J. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nuo sužinojimo apie ginčo sandorį nepraleistas, kadangi apie 2017 11 24 sandorį sužinota 2018 09 11, į teismą kreiptasi 2018 11 05. Ieškovei 2017 06 22 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.A2-670-490/2017 iš atsakovės G. J. buvo priteista 10 426,32 Eur sumokėto avanso, 10 426,32 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 02 13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 761,69 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 7 d. 2018 03 15 Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. raštu nustatyta, kad po G. J. mirties, 2017 06 11 užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė sūnus A. J.. 2018 06 05 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi atsakovė G. J. pakeista jos teisių perėmėju A. J., ieškovei E. B. atnaujintas praleistas 3 mėnesių terminas mirusios G. J. paveldėtojui A. J. pareikšti kreditorinius reikalavimus.
Šalies argumentai
9. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo sandorio sudarymo metu – 2017 11 24, 2017 06 22 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, buvo ginčijamas dalyje dėl 10 426,32Eur netesybų priteisimo. 2017 06 28 apeliaciniame skunde A. J. prašė panaikinti minėtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei jos sumokėtą 10 426,32 Eur avansą, o prašomas priteisti netesybas sumažinti ir priteisti ieškovei 5213 Eur netesybų. Pagrindinės skolos - 10 426,32 Eur priteisimo trečiasis asmuo A. J. neginčijo ir neskundė, todėl E. B. turėjo reikalavimo teisę, o A. J. turėjo suprasti, kad, nesumokėjus šios skolos, net ir sumažinus netesybų dalyje jo apeliacinio skundo patenkinimo atveju, skola bus išieškoma priverstinai iš jo turto ir pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Konstatavo, kad ginčijamu sandoriu turtas buvo parduotas ne už daug mažesnę vertę, nei turto rinkos vertė (turtas parduotas už 8500 Eur kainą, rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis - 9769 Eur), todėl ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris dėl to iš esmės nesutrukdė ieškovei iš dalies patenkinti reikalavimus iš atsakovo A. J. turto – pinigų, jeigu jie būtų panaudoti atsiskaitymui su ieškove, o ne asmeninėms reikmėms.
11. Nustatė, kad atsakovams, 2017 11 24 sudarius ginčijamą sandorį, kuriuo buvo perleistas vertingesnis skolininko turtas, iš esmės neliko turto, iš kurio kreditorė galėtų tenkinti savo reikalavimus (liko tik vienas nedidelės vertės objektas bei atsakovo pensijos dalis). Teismas sprendė, jog iš esmės vienintelio vertingo skolininko turto pardavimas, neišsaugant pagal sutartį gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su kreditore, nulėmė sumažėjusias kreditorės galimybes realiai dalį skolos išieškoti greičiau.
12. Teismas laikė klaidinga atsakovo nuomonę, jog atsakovas pardavė ne visą savo turtą - 0,0523 ha žemės sklypą, į kurį pretenduoja ieškovė, jis pasiliko ir šį sklypą dar gali perleisti ieškovei. Teismas konstatavo, jog ieškovė pagal preliminarią sutartį, sudarytą su G. J., jau nepretenduoja į 0,0523 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes preliminari sutartis neįvykdyta, pagal sutartį duotas avansas ir netesybos priteisti 2017 06 22 sprendimu. Taip pat pažymėjo, jog žemės sklypo vertė – 5200 Eur per maža palyginti su 2017 06 22 sprendimu priteista skola ir bylinėjimosi išlaidomis bei minėtas žemės sklypas jau yra areštuotas antstolės, naujai įvertintas ir bus, nepriklausomai nuo atsakovo valios, realizuotas E. B. skolos išieškojimui.
13. Sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia taikyti CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkto prezumpciją, nes parduoto turto vertė pagal sandorį – 8500 Eur, o VĮ „Registrų centras“ nurodyta šio turto rinkos vertė – 9769 Eur patvirtino, jog turtas buvo parduotas už kainą, neženkliai besiskiriančią nuo rinkos kainos, atsižvelgiant į turto buvimo vietos aplinkinius gyventojus, buto, jo priklausinių nusidėvėjimo procentą, baigtumą. Nesant byloje galimybės taikyti nesąžiningumo prezumpciją, teismas vertino, ar byloje esančiais įrodymais paneigiama kitos sandorio šalies – atsakovo V. V. sąžiningumo prezumpcija. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas V. V. žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovo A. J. skolas ir kreditorius.
14. Sprendė, jog ginčo sandorio sudarymas ir atsakovo A. J. gyvenimas iki šiol parduotame bute, deklaravimas jame gyvenamosios vietos, kai 2017 11 24 panaudos sutartis tarp A. J. ir V. V. 2018 11 24 pasibaigusi, buto remontas tariamai už atsakovo V. V. lėšas (2000 Eur), patvirtina artimus, pasitikėjimo ryšius tarp atsakovų ir atsakovo V. V. nesąžiningumą. Taip pat teismas vertino, jog A. J. buvo nesąžiningas, nes notarui G. B. patvirtino, kad perleidžiami nekilnojamieji daiktai nėra teisminio ar ikiteisminio ginčo objektai, nepranešė notarui, kad Kauno apylinkės teismo 2017 06 22 sprendimas buvo neįsiteisėjęs.
15. Teismas nenustatė, kad sandoris buvo sudarytas neteisingai, pažeidžiant žemės sklypo ir buto priklausinių bendrasavininkių interesus.
16. Sprendė, kad yra nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, tenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovas V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 06 14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prie bylos prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismo argumentavime, kad pažeista LR CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta prezumpcija yra diametraliai priešingų teiginių. Vienu atveju nurodoma, jog prezumpcija taikytina, bet ne dėl kainos, o dėl atsakovo nesąžiningumo. Kitu atveju nurodoma, kad netaikytina, nes turto pardavimo kaina - 8500 Eur nėra esmingai mažesnė už vidutinę rinkos kainą (9769 Eur). Iš tikrųjų turo pardavimo kaina nėra esmingai mažesnė už rinkos kainą, todėl dalyje dėl turto pardavimo kainos, negali būti kalbama apie priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją.
17.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų žinojęs ar bent būtų galėjęs žinoti apie pardavėjo – kito atsakovo A. J. įsipareigojimus ieškovei. Jokiuose registruose dėl perkamo turto – buto, jokių apribojimų nebuvo, todėl jeigu galima kalbėti apie nesąžiningumą, tai tik apie A. J.
Atsiliepimas
17.3. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, jog jis galėjo būti nesąžiningas dėl to, jog po sandorio sudarymo pardavėjas (atsakovas A. J.) liko gyventi parduotame bute. Pasak atsakovo, tai yra įprasta tokių sandorių sudarymo praktika. Tuo tarpu aplinkybė, kad, pasibaigus panaudos sutarčiai, A. J. liko gyventi bute, nereiškia, kad tai atitinka V. V. valią, leisti šiam asmeniui gyventi toliau. Teigia, jog tolesnis panaudos sutarties nepratęsimas susijęs tiek su tuo, kad atsakovui V. V. butas jau buvo reikalingas pačiam, kita vertus, ir su tuo, kad dėl buto buvo pradėta byla teisme. Tvirtina, kad iš prie apeliacinio skundo pridedamos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad, kilus ginčui teisme, atsakovas V. V. vis tiek keitė gyvenamąją vietą ir nuo 2019 01 18 gyvena (duomenys neskelbtini). Teigia, jog jeigu ne byla teisme, tai jis būtų deklaravęs gyvenamąją vietą nusipirktame bute Jonavoje.
17.4. Aplinkybė, jog atsakovas V. V. kitam atsakovui perdavė 2000,00 Eur buto statybai užbaigti ir šis atliko einamąjį buto remontą, tol kol atsakovas V. V. buvo užsienyje, nepatvirtina, kad atsakovai iš anksto buvo susitarę sudaryti apsimestinį sandorį, o paskolos raštelio 2 000,00 Eur sumai nebuvimas negali būti panaudotas prieš atsakovą V. V., juo labiau, kaip jo nesąžiningumo įrodymas.
17.5. Restitucija natūra nagrinėjamu atveju negalima, nes atsakovas A. J. jau yra išleidęs už butą gautus pinigus. Atsižvelgiant į tai, taikant restituciją natūra, nukentėtų sąžiningas buto įgijėjas V. V.
Šalies argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovas A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 06 14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nepagrįsti teismo argumentai apie tai, kad E. B. teisės ir interesai pažeidžiami. Teismas neįvertino aplinkybės, kad žemės sklypas, dėl kurio kilęs ginčas kitoje išnagrinėtoje byloje ir dėl kurio atsirado skola E. B. yra neparduotas.
18.2. Teismas tinkamai neįvertino nekilnojamojo turto vertės principų, kas yra reikšminga: turto vietos, buto, jo priklausinių nusidėvėjimo procento, buto statybos baigtumo, žemės sklypo dydžio, kaimynystės, bendros gyvenamojo namo, kuriame yra butas, būklės. Teismo vertinimas, kad buto vertė didesnė, negu pardavimo kaina, yra nepagrįstas, kadangi 1269 Eur sumos skirtumas negali būti vertinamas, kaip ženklus skirtumas, ką teismas ir pripažino.
18.3. Teismas neatsižvelgė, kad gautos lėšos buvo panaudotos sunkiai sergančios atsakovo sesers sveikatos gerinimui bei paties atsakovo sveikatos gerinimui ir žemės sklypo detaliojo plano rengimui.
18.4. Buto pirkimo-pardavimo metu butas nebuvo areštuotas, nebuvo taikyti apribojimai, sandorį sudaryti nebuvo kliūčių. Notaras G. B. šias aplinkybes patikrino ir sandorį patvirtino. Sandorio sudarymo metu – 2017 11 24, teismo 2017 06 22 sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau atsakovas V. V. tuo metu nebuvo bylos proceso dalyvis, jam nebuvo žinoma dėl kokių ginčų vyko byla tarp atsakovo A. J. ir ieškovės.
18.5. Aplinkybės apie A. J. kreditorius nėra pagrindas vertinti atsakovo V. V. nesąžiningumą. Tai, kad atsakovas V. V. negalėjo pateikti jokių įrodymų apie atsakovo A. J. skelbimo parduoti butą turinį nėra pagrindas teigti, kad jis nesąžiningas įgijėjas.
18.6. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pardavėjas kurį laiką lieka gyventi bute, yra įprasta praktika ir tai negali būti panaudojama atsakovo V. V. nesąžiningumui įrodyti. Tas pats pasakytina ir apie tai, kad, pasibaigus panaudos sutarčiai, t. y. praėjus metams, atsakovas A. J. liko gyventi bute, kas taip pat nereiškia atsakovo V. V. nesąžiningumo.
18.7. Aplinkybė, kad V. V. atsakovui A. J. perdavė 2000,00 Eur buto statybai užbaigti, kad atsakovas prižiūrėjo statybas, patį butą, neįrodo nesąžiningumo ir artimų santykių pagal suformuotą LAT praktiką ir negali būti vertinama kaip atsakovo V. V. nesąžiningumas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atsakovo V. V. apeliacinį skundą, ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 06 14 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas tinkamai pripažino nuo sudarymo momento negaliojančia atsakovų sudarytą 2017 11 24 pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos.
19.2. Atsakovas V. V. nepasidomėjo ar 2017 11 24 pirkimo – pardavimo sutartimi nepažeidžiami kreditorių interesai, todėl jis laikytinas nesąžininga sutarties šalimi.
19.3. Ginčo sandorio sudarymas ir atsakovo A. J. gyvenimas iki šiol parduotame bute, deklaravimas jame gyvenamosios vietos, kai 2017 11 24 panaudos sutartis tarp atsakovų 2018 11 24 pasibaigusi, buto remontas tariamai už atsakovo V. V. lėšas, patvirtina artimus, pasitikėjimo ryšius tarp atsakovų ir atsakovo V. V. nesąžiningumą.
19.4. Ginčo sandoris sudarytas netinkamai, nes, sudarant sandorį per notarą, nebuvo siunčiami pranešimai bendraturčiams dėl pirmumo įsigyti turtą.
Šalies argumentai
19.5. Ieškovė teigia, jog atsakovo V. V. teikiami priedai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, teismas ne kartą ragino apeliantą pateikti šiuos įrodymus į bylą, tačiau apeliantas jų nepateikė.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atsakovo A. J. apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 06 14 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas tinkamai pripažino nuo sudarymo momento negaliojančia atsakovų sudarytą 2017 11 24 pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos.
20.2. Ieškovės manymu, atsakovas V. V. turėjo pasidomėti ar 2017 11 24 pirkimo – pardavimo sutartimi nepažeidžiami kreditorių interesai. To jis nepadarė, todėl laikytinas nesąžininga sutarties šalimi.
20.3. Atsakovas V. V. atsiliepime nurodė, jog A. J. jam sakė, kad į šalia esantį sklypą pretenduoja moteris, tačiau kadangi jis to sklypo nepirko, tuo daugiau nesidomėjo. Pasak ieškovės, jei V. V. buvo informuotas, kad sklypas skirtas trečiam asmeniui, tai tiek A. J. privalėjo detaliai nurodyti aplinkybes dėl skolos, tiek V. V. turėjo išsiaiškinti susidariusią situaciją, kokiu pagrindu į tą sklypą pretenduoja kitas asmuo. To nepadarymas pagrindžia abiejų atsakovų nesąžiningumą bei siekį išvengti sandorio panaikinimo ir kreditorės teisių apsaugos.
20.4. Ieškovė sutinka su teismo vertinimu, jog ginčo sandorio sudarymas ir atsakovo A. J. gyvenimas iki šiol parduotame bute, deklaravimas jame gyvenamosios vietos, kai 2017 11 24 panaudos sutartis tarp atsakovų 2018 11 24 pasibaigusi, buto remontas tariamai už atsakovo V. V. lėšas, patvirtina artimus, pasitikėjimo ryšius tarp atsakovų ir atsakovo V. V. nesąžiningumą.
20.5. Abstraktus aiškinimas, kad piniginės lėšos buvo panaudotos sunkai sergančios sesers ir atsakovo sveikatos pagerinimui, nesant galimybės įvertinti ar tikrai šie pinigai šiems tikslams panaudoti, nepatvirtina, kad tokiu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovės teisės.
20.6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas teismo nustatytas atsakovo A. J. nesąžiningumas sudarant ginčo sandorį, kas parodo, jog su šia teismo išvada atsakovas lyg ir sutinka. Ieškovė tvirtina, jog atsakovas ir procesiškai elgiasi nesąžiningai, vilkina procesą. Pasak ieškovės, teismas nepagrįstai atnaujino praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas daugiau nei 20 dienų. Atsakovas nenurodė, kodėl buvo tiek laiko delsiama kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei kodėl, suteikus pagalbą, tiek ilgai buvo delsiama pateikti skundą.
21. Atsiliepime į atsakovo V. V. apeliacinį skundą, trečiasis asmuo notaras G. B. prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme raštu ir žodžiu pateiktus trečiojo asmens paaiškinimus bei išdėstytas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
22. Atsakovas V. V. apeliaciniame skunde prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – 1) 2019 02 04 darbo sutartį; 2) 2017 10 02 laikinojo darbo sutartį Nr. HEAD009415; 3) darbo sutarties vertimą; 4) pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, kad 2017 11 24 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir daugiau nei metus po jos sudarymo, atsakovas dirbo ar nuolat buvo komandiruojamas dirbti į užsienį.
23. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
24. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sąlygos priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.
25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai
27. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 06 22 sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.A2-670-490/2017 ieškovei E. B. iš atsakovės G. J. buvo priteista 10 426,32 Eur sumokėto avanso, 10 426,32 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (20 852,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 02 13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 761,69 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 7 d. Trečiasis asmuo A. J. minėtoje civilinėje byloje 2017 07 20 pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 06 22 sprendimo, kuriame buvo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, ir kurių jis nepašalino. Apeliacinis procesas nutrauktas 2018 03 06. 2018 03 15 Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. raštu nustatyta, kad po G. J. mirties jos palikimą priėmė sūnus A. J.. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 06 05 nutartimi atsakovė G. J. pakeista jos teisių perėmėju A. J., ieškovei E. B. atnaujintas praleistas 3 mėnesių terminas mirusios G. J. paveldėtojui A. J. pareikšti kreditorinius reikalavimus.
29. Taip pat nustatyta, kad 2018 07 13 išduotas vykdomasis raštas dėl 22 614, 33 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš A. J. kreditorės E. B. naudai. Vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstolės R. M. kontorai. Iš minėtos kontoros 2018 09 11 gautas atsakymas, jog skolininko A. J. vardu registruotas tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal turto vertinimo ekspertizės išvadą yra 2100 Eur. Skolos išieškojimas nukreiptas į skolininko pensiją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Jonavos skyriuje. Atlikus pakartotinį minėto žemės sklypo vertinimą, nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 5200 Eur. Nustatyta, kad ginčijimo sandorio – 2017 11 24 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 06 22 sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau buvo ginčijamas tik dalyje dėl 10 426,32 Eur netesybų priteisimo, sprendimo dalies, kuria priteista pagrindinė skola - 10426,32Eur trečiasis asmuo A. J. neginčijo ir neskundė.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Konstatavo, kad yra nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana taikymo sąlygos, kad 2017 11 24 atsakovų sudarytą sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu.
31. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013; kt.).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
33. Nagrinėjamu atveju apeliantai A. J. ir V. V. savo apeliaciniuose skunduose iš esmės ginčija tik pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriose konstatuotas jų nesąžiningumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinių skundų argumentus, į bylą pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Tokios nuomonės teisėjų kolegija laikosi dėl žemiau nurodomų priežasčių.
34. Pirma, pirmosios instancijos teismas, nesant byloje galimybės taikyti nesąžiningumo prezumpciją, vertino, ar byloje esančiais įrodymais paneigiama kitos sandorio šalies – atsakovo V. V., sąžiningumo prezumpcija. Konstatavo, jog sandorio sudarymas ir atsakovo A. J. gyvenimas iki šiol parduotame bute, deklaravimas jame gyvenamosios vietos, kai 2017 11 24 panaudos sutartis tarp atsakovų 2018 11 24 yra pasibaigusi, buto remontas už atsakovo V. V. lėšas (2000 Eur), patvirtina artimus, pasitikėjimo ryšius tarp atsakovų ir tuo pačiu atsakovo V. V. nesąžiningumą. Taip pat konstatavo, kad atsakovas A. J. notarui G. B. patvirtino, jog perleidžiami nekilnojamieji daiktai (butas) nėra teisminio ar ikiteisminio ginčo objektai, jo teisė valdyti, naudotis ar disponuoti nekilnojamaisiais daiktais neatimta ir neapribota, todėl A. J., tai patvirtindamas notarui ir nepranešdamas apie neįsiteisėjusį 2017 06 22 teismo sprendimą, dėl kurio padavė apeliacinį skundą, apie kreditorės – ieškovės egzistavimą buvo nesąžiningas. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina atsakovo A. J. nesąžiningumą bei paneigia atsakovo V. V. sąžiningumo prezumpciją. Tačiau apeliantai laikosi priešingos pozicijos. Teigia, jog aplinkybės, kad po sandorio sudarymo pardavėjas (A. J.) liko gyventi parduotame bute, yra įprasta tokių sandorių sudarymo praktika, kas nereiškia, jog tarp šalių yra pasitikėjimo santykiai, o tai, kad, pasibaigus tarp šalių sudarytai 2017 11 24 panaudos sutarčiai, A. J. toliau liko gyventi bute, nelaikytina V. V. nesąžiningumu. Apeliantas V. V. teigia, jog tolesnis panaudos sutarties nepratęsimas susijęs tiek su tuo, kad atsakovui V. V. butas jau buvo reikalingas pačiam, kita vertus, ir su tuo, kad dėl buto buvo pradėta byla teisme. Tvirtina, kad, kilus ginčui teisme, atsakovas V. V. vis tiek keitė gyvenamąją vietą ir nuo 2019 01 18 gyvena (duomenys neskelbtini). Teigia, jog, jeigu ne byla teisme, tai jis būtų deklaravęs gyvenamąją vietą nusipirktame bute (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą vertina kritiškai. Iš į bylą pateiktų naujų įrodymų nustatyta, kad, nors atsakovas V. V. pateikė pažymą apie jo deklaruojamą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nuo 2019 01 18, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikti kiti įrodymai paneigia aplinkybę, kad atsakovas minėtu adresu pradėjo gyventi nuo 2019 01 18, nes iš 2017 10 02 laikinojo darbo sutarties Nr. HEAD009415 matyti, kad dar, prieš kylant ginčui teisme bei apskritai prieš ginčijamo sandorio sudarymą, atsakovas V. V. jau gyveno (duomenys neskelbtini). Šios nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad atsakovas V. V. yra nesąžiningas asmuo, nes teismui teikia melagingą informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jis pradėjo gyventi nuo 2019 01 18, nors iš tikrųjų minėtu adresu jis gyvena daug anksčiau - nuo 2017 10 02 ar net dar anksčiau. Antra, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo A. J. gyvenimas iš karto po sandorio sudarymo atsakovui V. V. parduotame bute bei jo gyvenimas po panaudos sutarties pasibaigimo, kai atsakovas neturi tam jokio teisinio pagrindo, patvirtina artimus, pasitikėjimo ryšius tarp atsakovų ir jų nesąžiningumą.
35. Apeliantai teigia, jog tai, kad atsakovas V. V. kitam atsakovui A. J. davė 2000,00 Eur buto statybai užbaigti ir šis atliko einamąjį buto remontą, tol kol atsakovas V. V. buvo užsienyje, nepatvirtina, kad atsakovai iš anksto buvo susitarę sudaryti apsimestinį sandorį, o paskolos raštelio 2 000,00 Eur sumai nebuvimas negali būti panaudotas prieš atsakovą V. V., juo labiau, kaip jo nesąžiningumo įrodymas. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė, priešingai nei nurodo apeliantai, kaip tik patvirtina artimus sandorio šalių tarpusavio santykius, tikėtiną jų interesų bendrumą ir tam tikrą šių santykių uždarumą kaip ir tai, kad A. J. ir pasibaigus panaudos sutarčiai liko gyventi bute nesant tam jokio teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad atsakovus sieja artimi santykiai įrodo ir tai, kad 2017 11 24 atsakovai sudarė įgaliojimą, kuriuo V. V. atsakovui A. J. suteikė įgaliojimus jį atstovauti įvairiose institucijose, tvarkyti įvairius dokumentus.
36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamu sandoriu turtas buvo parduotas ne už daug mažesnę vertę, nei turto rinkos vertė (turtas parduotas už 8500 Eur kainą, rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis - 9769 Eur), todėl ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris dėl to iš esmės nesutrukdė ieškovei iš dalies patenkinti reikalavimus iš atsakovo A. J. turto - pinigų, jeigu jie būtų panaudoti atsiskaitymui su ieškove, o ne asmeninėms reikmėms.
37. Atsakovas A. J. laikosi pozicijos, jog E. B. teisės ir interesai nėra pažeidžiami. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad žemės sklypas, dėl kurio kilęs ginčas kitoje išnagrinėtoje byloje ir dėl kurio atsirado skola E. B. yra neparduotas, ir jam yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės šios kreditorės naudai. Vėlgi, šis apelianto teiginys nėra pagrįstas. Nors, kaip teigia apeliantas, jo minimas žemės sklypas ir nėra parduotas, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu iš atsakovo A. J. turto nepakanka atsiskaityti su kreditore E. B., nes likusio 0,0523 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 5200 Eur. Be to, minėto žemės sklypo vertė, palyginus su 2017 06 22 sprendimu priteista skola bei bylinėjimosi išlaidomis yra sąlyginai maža. Tuo tarpu, nors A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog iš ginčijamo sandorio gautos lėšos buvo panaudotos sunkiai sergančios atsakovo sesers sveikatos gerinimui bei paties atsakovo sveikatos gerinimui ir žemės sklypo detaliojo plano rengimui, nepatvirtina, kad tokiu būdu nebuvo pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės. Pažymėtina, kad atsakovas A. J. žinojo, kad į jį reikalavimo teisę turi kreditorė E. B., tačiau, nepaisydamas to, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria perleido vertingiausią savo turtą, į kurį turėjo būti nukreiptas išieškojimas ieškovės naudai. Neatsiskaičius su ieškove, bei skolininkui neturint turto, kurio pakaktų atsiskaityti, akivaizdu, kad buvo pažeistos ieškovės teisės.
38. Apibendrindama, teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis bei priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovų pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi bei, kad yra nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana taikymo sąlygos, dėl ko 2017 11 24 šalių sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu, suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovų apeliacinius skundus atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Atsakovai, teikdami apeliacinius skundus, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus apeliacinių skundų, jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.