- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- ATP-412-478/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00733-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau–Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimo M. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z. 2013-11-22 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. dėl to, kad jis 2012 m. liepos 26 d., apie 1.03 val. kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 117,17 km, Marijampolės r., vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,04 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, kliudė metalinius atitvarus, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, ko pasėkoje įvykio metu nežymiai buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, sugadintas automobilis, kelio atitvarai bei medžiai.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl M. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apylinkės teismas nusprendė, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių faktą, kad šio eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent M. Z..
Institucija skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutarimą ir prašo jį pakeisti, priimti naują nutarimą, kuriuo M. Z. pripažinti padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą ir paskirti jam 5000 Lt baudą su transporto priemonės „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors M. Z. savo kaltės nepripažino, tačiau aplinkybę, kad vairavo būtent jis, patvirtino liudytojo A. K. parodymai, kad jis leido M. Z. vairuoti automobilį, kuomet ir įvyko eismo įvykis. Jis patvirtino ir tai, kad abu važiavę automobiliu asmenys buvo blaivūs, todėl dėl neblaivumo nustatymo aplinkybių reikia apklausti specialistus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, vadovaujantis Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu. Institucijos nuomone, apylinkės teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nutraukė M. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamas apylinkės teismo 2014-02-13 nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla M. Z. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 3 d., yra teisėtas ir pagrįstas.
Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 str. 3 d. M. Z. atžvilgiu nutraukta, kadangi nesurinkta nenuginčijamų įrodymų, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje eismo įvykio metu automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent M. Z.. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad jis yra baustinas, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų daryti išvadai, jog būtent jis vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu. Nors Institucija remiasi tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą, tačiau aukštesniajam teismui iš šio nutarimo turinio neaišku, kas būtent vairavo transporto priemonę ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo padarymo metu. Akivaizdu yra tai, kad M. Z. parodymai prieštarauja A. K. parodymams, jie vienas kitą nurodo vairavus automobilį pažeidimo padarymo laiku, o jokių kitų nenuginčijamų įrodymų dėl vairuotojo asmens tapatybės nustatymo byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis tarnybinis protokolas dėl įskaitinio eismo įvykio rodo, kad automobilį vairavo A. K., automobilyje taip pat buvo keleivis M. Z. (b. l. 3). Administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktose išvadose specialistai negalėjo kategoriškai patvirtinti, kas sėdėjo vairuotojo vietoje pažeidimo padarymo laiku. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-12-18 specialisto išvadoje Nr. 11-2884(12), 11-3021(12) konstatuota, kad yra tikimybės, jog tyrimui pateiktame atvaizde, esančiame ir 2012-07-25 kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-1846618-12, keleivio vietoje šalia automobilio vairuotojo yra užfiksuotas M. Z.; nustatyti, ar tyrimui pateiktame atvaizde vairuotojo vietoje yra užfiksuotas A. K., ar kitas asmuo, negalima (b. l. 98-103). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-01-23 specialisto išvadoje Nr. 11-34(13) konstatuota, kad yra tikimybė, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-1846618-12 keleivio vietoje užfiksuotas asmuo nėra A. K. (b. l. 104-108). Po eismo įvykio iš automobilio nuo priekinės kairės (vairuotojo) sėdynės paimti mikroobjektai, ant vairuotojo kilimėlio rasta į kraują panaši medžiaga (b. l. 11) ikiteisminio tyrimo metu tirti nebuvo, priklausomybė konkrečiam asmeniui nenustatyta. Liudytojas A. K. keitė savo parodymus, teisme parodė, kad jis vairavo iki Igliaukos, paskui vairą perėmė M. Z., kad ir autoįvykio metu vairavo jis, o apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad M. Z. automobilį vairavo visos kelionės metu (b. l. 131-134). M. Z. teigė, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, kad visą laiką vairavo A. (ikiteisminio tyrimo bylos lapai 144, 146, 147, administracinio teisės pažeidimo bylos lapas 45). Liudytojas V. N. rašytiniame paaiškinime parodė, kad vairavo A. (b. l. 18). Liudytojo J. G. parodymai patvirtino V. N. parodymus (b. l. 20). Liudytojų J. B., G. I. ir V. I. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti vairuotojo asmens tapatybės. Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio 2012 m. liepos 26 d., apie 1.03 val. kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 117,17 km, nurodyta, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad A. K. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kaip ir nėra konstatuota, kas vairavo automobilį tiriamuoju atveju. Visa tai įvertinęs, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių faktą, kad būtent šio eismo įvykio metu automobilį „SAAB 9-5“ vairavo M. Z.. Todėl administracinė atsakomybė jam negalima, kadangi nėra visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis Nr. N575-6511/2010).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos surinkti duomenys neleido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ir Kelių eismo taisykles pažeidė bei sukėlė eismo įvykį būtent M. Z.. Esant prieštaringiems liudytojo A. K. parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. Z. parodymams, kad jis transporto priemonės eismo įvykio metu nevairavo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl jo kaltės įrodytumo, padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgdamas į surinktus duomenis, išanalizavęs visą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad protokole nurodyto eismo įvykio metu automobilį „SAAB 9-5“ vairavo M. Z.. Kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių M. Z. kaltę dėl eismo įvykio kilimo, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuojama, kad ši byla pagal ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius M. Z. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, pagrįstai (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Institucija, ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti kitokią išvadą, nei iš byloje esančių duomenų padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. Tokių nesant, konstatuotina, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl M. Z. vairavimo automobilį eismo įvykio metu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal ATPK 250 str. 1 p.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti pagal Institucijos apeliaciniame skunde pateiktus argumentus įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutarimo nekeisti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.