- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-215-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00502-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Skolininkas
- A. B.
- Kreditorius
- AB DNB bankas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų A. B., A. B. ir įkeisto turto savininkės UAB „Runikos“ investicijų centro atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1296-488/2012 pagal kreditoriaus AB DNB bankas pareiškimą skolininkams A. B., A. B., įkeisto turto savininkei UAB „Runikos“ investicijų centrui dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius prašė pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininkų A. B., A. B. ir įkeisto turto savininkės UAB „Runikos“ investicijų centro, areštuoti įkeistą nekilnojamą turtą. Nurodė, kad skolininkai nevykdo prievolių pagal 2007-05-04 kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2007- 07-40 su pakeitimais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą: 1000/2024 dalis 0,2024 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Runikos“ investicijų centrui, juridinio asmens kodas 148535818, esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti; įspėjo skolininkus A. B. ir A. B., ir įkeisto turto savininką UAB „Runikos“ investicijų centrą, kad skolininkams negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Nustatė, kad skolininkai neįvykdė prievolės pagal 2007-05-04 kredito linijos sutartį Nr. K-1200-2007-40. Paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs. Skolininkai iki šiol nepadengė įsiskolinimo bankui. Todėl įkeistas nekilnojamasis daiktas areštuojamas, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininką, kad skolininkams negrąžinus 121 887,58 EUR skolos bei 139 Lt žyminio mokesčio, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti, apie tai pranešant turto registrui bei visiems suinteresuotiems asmenims.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto turto savininkė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-02-03 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nesutinka, kad 2007-05-04 kredito sutartis Nr. K-1200-2007- 07-40 su pakeitimais yra nutraukta. 2011-10-03 raštu bankas tik įspėjo dėl kredito nutarties nutraukimo, vėliau vyko derybos, tačiau per vieną mėnesį nebuvo pasiektas kompromisinis susitarimas. Kredito sunkumai atsirado dėl pasaulinės krizės, t. y. fors mažorine aplinkybė. Bankas turėjo į tai atsižvelgti ir nereikalauti iš karto padengti visą kredito sumą. 2011-10-03 raštas negali būti laikomas kredito sutarties nutraukimu, kadangi šiuo raštu bankas tik įspėjo skolininkus. Nenutraukus kredito sutarties negalimas priverstinis skolos išieškojimas, todėl skundžiama hipotekos teisėjos nutartis yra priešlaikinė. Nurodo, jog nesutinka su banko nurodyta skola. Esant ginčui dėl skolos dydžio, hipotekos teisėjas negali pradėti išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų, todėl skundžiama hipotekos teisėjos nutartis areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą yra visiškai nepagrįsta, todėl naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-02-03 nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tarp šalių sutartis nebuvo nutraukta, nes galutinis kredito terminas suėjo 2010-12-26, o šalims neatsiskaičius su banku, bankas pagrįstai kreipėsi į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Apeliantų argumentai dėl skolos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes išieškojimas vykdomas ne pagal ginčo teisenos taisykles.
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-02-03 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei atlieka kitus šioje normoje išvardintus veiksmus.
Byloje nustatyta, kad AB DNB bankas 2007-05-04 sudarė kredito sutartį, pagal kurią A. B. ir A. B. suteikė 115 848 EUR kreditą, kurio grąžinimo terminas numatytas 2010-12-26 (b. l. 14-29). UAB „Runikos“ investicijų centras, užtikrindama kredito grąžinimą, kreditoriui AB „DNB bankas“ įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą 1000/2024 dalis 0,2024 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-33). Kreditorius AB DNB bankas 2011-07-13 raštais įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininką, jog neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį iki 2011-07-22, bankas bus priverstas nutraukti sutartį ir pradėti priverstinį išieškojimą (b. l. 34-35, 39-40). Skolininkai papildomai buvo įspėti 2011-10-03 raštu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymu ir sutarties nutraukimo (b. l. 36-38), tačiau skola kreditoriui nebuvo gražinta. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens hipoteka įkeisto turto, nes terminas įvykdyti prievolę buvo pasibaigęs.
Apeliantų argumentas, jog nenutraukus sutarties negalimas priverstinis skolos išieškojimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sutinka su apeliantais, jog kredito sutartis nebuvo nutraukta. Pažymėtina, kad suėjus kredito sutartimi suteiktų kreditų grąžinimo terminui, apeliantai privalėjo gautą kreditą grąžinti bankui net ir nenutraukus sutarties. Bankas 2011-07-13 bei 2011-10-03 raštais informavo skolininkus ir įkeisto turto savininką, kad skolos negrąžinus per nustatytą terminą, kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Abu raštai įteikti apeliantams, todėl teismas daro išvadą, kad jie žinojo apie prievolių nevykdymo padarinius.
Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad sutartis buvo sudaryta ilgam laikui, kadangi pačios kredito linijos apibrėžimas teigia, jog tai yra trumpalaikė paskola, išduodama iki 2 metų laikotarpiui, skirta apyvartinių lėšų trūkumui padengti, akredityvams išleisti ar kitiems iždo produktams įsigyti. CK 6.212 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi esant tam tikroms aplinkybėms (force majeure), sutarties šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenugalima jėga nėra laikoma aplinkybė, kad skolininkas neturi finansinių išteklių ir dėl pasaulinės krizės negalėjo gražinti kredito, kaip kad teigia atskirajame skunde.
Atskirajame skunde apeliantų nurodomi argumentai, kad jie derėjosi su banku dėl paskolos gražinimo bei nesutinka su skolos dydžiu nėra reikšmingi nagrinėjant pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja tokių aplinkybių, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų priteistinos AB DNB banko bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, 363 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.79-80, CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) AB DNR bankui, JAK 112029270, po 181,50 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 50 centų) iš kiekvieno, advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.