- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-685-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- S. D., J. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, E. S., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. D. ir J. D. ieškinį atsakovei L. B. dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ir statybos įteisinimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, E. S., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. D. ir J. D. (toliau – ir ieškovai) ieškinyje prašo: 1) pripažinti jiems teisę pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės L. B. (toliau – ir atsakovė) sutikimo; 2) pripažinti jiems teisę be atsakovės L. B. sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektą ir be atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad, nors žemės sklype stovi daugiabutis gyvenamasis namas, tačiau jo naudojimo būdas iki šiol nustatytas „gyvenamosios teritorijos“. Ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Jiems buvo nurodyta, jog žemės sklypo naudojimo būdą galima pakeisti, tačiau būtina pateikti žemės sklypo bendraturčių (atsakovės) ir valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimus. Pastaroji neprieštaravo, kad būtų pakeistas žemės sklypo naudojimosi būdas. Teigia, kad 2016 m. balandžio 25 d. buvo kreiptasi į atsakovę, prašant išduoti sutikimą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Atsakovė žodžiu nurodė, kad sutikimą duos, tačiau raštu sutikimo taip ir neišreiškė. Akcentuoja, kad ieškovai atliko buto rekonstrukciją, prie gyvenamojo namo pristatydami priestatą, tačiau šiems darbams atsakovė taip pat nedavė rašytinio sutikimo, nors buvo žadėjusi išduoti. Tvirtina, kad atsakovei ne kartą rodė architekto paruoštą projektą, tačiau atsakovė sutikimo nedavė, nenurodydama tam priežasčių. Ieškovai prašo leisti jiems be atsakovės sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus ir be atsakovės sutikimo atlikti kitus veiksmus, reikalingus šio statinio statybos įteisinimui.
3. Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Ji neprieštarauja dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, šio reikalavimo niekada neginčijo, todėl mano, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir už jį neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu su kitu ieškovų reikalavimu – atlikti priestato įteisinimo procedūras be atsakovės sutikimo, nesutinka. Teigia, kad priestatas pastatytas ant bendro naudojimo žemės sklypo, skirto pastato aptarnavimui. Atsakovės užsakymu yra paruoštas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas, tačiau ieškovai nesutinka jo pasirašyti ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovei yra neaišku, ant kurio bendraturčio žemės sklypo dalies priestatas pastatytas ir ar tai nepažeidžia jos teisių. Iš pateikto priestato eskizo atsakovei neaišku, ar buvo atlikta viso namo statinio konstrukcijų ekspertizė, kuri privaloma atliekant statinio rekonstrukciją, ir ar šis projektas atitinka faktinius statinio sprendinius. Tikina, kad jai nebuvo pateikta susipažinti su statinio techniniu rekonstrukcijos projektu su privaloma dokumentacija, nors statinys pastatytas prieš keturis metus.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į ieškinį prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Trečiasis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose. Trečiasis asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, žemės sklypui turėtų būti nustatytas naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, tačiau siekiant pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimas yra būtinas. Atsakovė turėtų įrodyti, kad tiek žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas, tiek atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimas iš tiesų turi neigiamos įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Tokių aplinkybių neįrodžius, ieškovų ieškinys galėtų būti tenkinamas.
7. Trečiojo asmens E. S. vardu atsiliepimą į ieškinį pateikė E. L. pagal 2016 m. birželio 26 d. įgaliojimą. Teismas šio atsiliepimo nepriėmė, kadangi jis pateiktas asmens, kuris neįgaliotas vesti bylą teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovams teisę pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės sutikimo; pripažino ieškovams teisę be atsakovės sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektą ir be atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui; priteisė ieškovams iš atsakovės 575 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas ieškinio reikalavimą – pripažinti ieškovams teisę pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės sutikimo, tenkino, kadangi bendraturtės - atsakovė ir Kauno miesto savivaldybė šiam prašymui neprieštaravo. Vertindamas minėtą ieškinio reikalavimą teismas taip pat atsižvelgė į Nekilnojamame turto registre esančius duomenis bei į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją.
10. Vertindamas atsakovės atsisakymo duoti sutikimą įteisinti priestatą pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad ieškovų pateiktas 2005 m. architekto A. P. parengtas Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektas yra pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Projekte aiškiai nurodytas priestatu užstatytas žemės plotas, priestato matmenys, statinio pertvaros, angos, konstrukcijos, statybinės medžiagos, priėjimai ir privažiavimai prie statinio ir pan. Nurodė, kad net ir darant prielaidą, jog ieškovai nebuvo jo pateikę atsakovei, ji turėjo galimybes su juo susipažinti teisme. Be to, priestatas stovi pastatytas jau daugiau nei 15 metų, todėl atsakovė fiziškai gali matyti jį ir spręsti, pažeidžia jis jos teises, ar ne.
11. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad iki šiol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė tokio savarankiško reikalavimo byloje nepareiškė, todėl tai nėra pakankamas pagrindas atsakovei daryti kliūtis ieškovams įteisinti priestato statybą įstatyme nustatyta tvarka. Šalys gali atskira tvarka nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, įvertindamos faktines aplinkybes dėl konkrečioje žemės sklypo vietoje esančių statinių.
12. Konstatavo, kad atsakovė nenurodė pagrįstų motyvų, kuo ieškovų pastatytas priestatas pažeidžia jos, kaip bendraturtės teises, todėl jos atsisakymą duoti ieškovams sutikimą įstatymų nustatyta tvarka baigti statinio įteisinimo procedūrą, laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, numatančias žemės paskirties keitimą. Teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, neatsižvelgė, jog 2019 m. gegužės 14 d. Kauno savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-196 patvirtino Kauno miesto savivaldybės bendro plano korektūrą, kurioje nenurodyta galimybė pakeisti žemės paskirties naudojimo būdą mažo užstatymo teritorijoje. Toks žemės paskirties būdo keitimas, koks nurodytas ieškinyje ir teismo sprendime, nenumatytas.
13.2. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybės, kad ieškovų pastatytas priestatas yra ant bendro naudojimo žemės sklypo, skirto pastato aptarnavimui. Iš pateikto priestato eskizo neaišku ar buvo atlikta viso namo statinio konstrukcijų ekspertizė, kuri privaloma atliekant statinio rekonstrukciją, ir ar šis projektas atitinka faktinius statinio sprendinius. Be to, statinio projektas buvo pateiktas tik nagrinėjant civilinę bylą teisme. Iki tol atsakovei nebuvo pateikta susipažinti su statinio techniniu rekonstrukcijos projektu su privaloma dokumentacija, nors statinys pastatytas prieš keturis metus ir per tą laiką buvo galima atlikti ir statinio rekonstrukcijos projektą, ir nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas, nagrinėdamas šį ginčą, išskirtinai vertino ieškovų teikiamus paaiškinimus, neanalizuodamas ginčo esmės.
13.3. Teismas neatskleidė bylos esmės, o paviršutiniškas klausimo sprendimas tik sukels akivaizdžius ginčus tarp namų valdos žemės sklypo bendraturčių ateityje.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos mano, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Sutinka su atsakove, jog teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 10 punkto reikalavimus, kadangi šiuo metu nėra galimybės pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo iš „gyvenamosios teritorijos“ (naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ pagal galiojančius bendrojo plano korektūros sprendinius. Šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą CPK 330 straipsnio nuostatų pagrindu.
14.2. Teismas, vertindamas ar atsakovė pagrįstai atsisako duoti ieškovams sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą, turėjo atitinkamai ištirti ir įvertinti, ar projekto sprendiniai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus.
15. Atsiliep ime į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1 .Atsakovė, pripažinusi ieškinio reikalavimą dėl sklypo naudojimo būdo pirmosios instancijos teisme, neturi teisės jį ginčyti apeliaciniame skunde. Vien tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo kaip nepagrįstus visa apimtimi. Be to, apeliantė neįrodė kaip sklypo naudojimo būdo pakeitimas pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Pažymi ir tai, kad atsakovė neginčija Nekilnojamojo turto registre registruotų duomenų apie sklypo naudojimo būdą bei pobūdį, taip pat neginčija Nekilnojamojo turto registre registruotų duomenų apie namo pagrindinę naudojimo paskirtį.
15.2 .Tai, kad atsakovė net 13 metų nereiškė jokių pretenzijų dėl priestato, visus tuos metus ieškovai priestatą naudojo, susiklostė atitinkami sklypo ir statinių bendraturčių tarpusavio santykiai, reiškia, kad atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais parodė, kad su priestatu sutinka. Jau vien dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas dėl teisės įteisinti priestatą pripažinimo yra tenkintinas visa apimtimi.
15.3 .Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė byloje reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nepareiškė, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, jokių konkrečių argumentų, kaip priestato buvimas atitinkamoje sklypo dalyje pažeidžia atsakovės teises, ji nenurodė.
15.4 .Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atliko ginčui taikytinų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos analizę, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, ko pasėkoje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo leista be bendraturtės sutikimo pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ ir pripažinta teisė atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektą, atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Ieškovai prašė leisti pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės sutikimo; pripažinti ieškovams teisę be atsakovės sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektą ir be atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui.
20. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Sprendimą motyvavo tuo, kad žemės sklypo bendraturtės - atsakovė ir Kauno miesto savivaldybė žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimui neprieštaravo, tai ieškinį šioje dalyje patenkino. Teismas taip pat atsižvelgė į Nekilnojamame turto registre esančius duomenis bei į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją. Vertindamas atsakovės atsisakymo duoti sutikimą įteisinti priestatą pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad ieškovų pateiktas 2005 m. architekto A. P. parengtas Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektas yra pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, jame aiškiai nurodytas priestatu užstatytas žemės plotas, priestato matmenys, statinio pertvaros, angos, konstrukcijos, statybinės medžiagos, priėjimai ir privažiavimai prie statinio ir pan. Pažymėjo, kad priestatas pastatytas jau daugiau nei prieš 15 metų, todėl atsakovė fiziškai gali matyti jį ir spręsti, pažeidžia jis jos teises, ar ne. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad iki šiol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Konstatavo, kad atsakovė nenurodė pagrįstų motyvų, kuo ieškovų pastatytas priestatas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, todėl jos atsisakymą duoti ieškovams sutikimą įstatymų nustatyta tvarka baigti statinio įteisinimo procedūrą, laikė nepagrįstu, ieškinį ir šioje dalyje patenkino.
21. Ieškovė nesutinka su sprendimu dėl tokių argumentų: teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, numatančias žemės paskirties keitimą. Teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, neatsižvelgė, jog 2019 m. gegužės 14 d. Kauno savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-196 patvirtino Kauno miesto savivaldybės bendro plano korektūrą, kurioje nenurodyta galimybė pakeisti žemės paskirties naudojimo būdą mažo užstatymo teritorijoje; teismas visiškai neanalizavo aplinkybės, kad ieškovų pastatytas priestatas yra ant bendro naudojimo žemės sklypo, skirto pastato aptarnavimui. Iš pateikto priestato eskizo neaišku, ar buvo atlikta viso namo statinio konstrukcijų ekspertizė, kuri privaloma atliekant statinio rekonstrukciją, ar šis projektas atitinka faktinius statinio sprendinius. Be to, statinio projektas buvo pateiktas tik nagrinėjant civilinę bylą teisme, nors statinys pastatytas prieš keturis metus ir per tą laiką buvo galima atlikti ir statinio rekonstrukcijos projektą, ir nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas neanalizavo ginčo esmės, neatskleidė bylos esmės.
22. Ieškovai prašė leisti pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino, pripažino ieškovams teisę pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės sutikimo, kadangi bendraturtės - atsakovė ir Kauno miesto savivaldybė šiam prašymui neprieštaravo. Šiam reikalavimui prieštaravimus atsakovė L. B. išreiškė tik apeliaciniame skunde. Vertindama šios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų (CPK 312 straipsnis). Svarbi yra ir ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino nepagrįstai, nes teisinis reglamentavimas nesuteikia galimybės keisti žemės sklypo naudojimo būdo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatytas 1919 metais, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), šie duomenys įregistruoti 1992 12 11. Taip pat yra įregistruoti ir 4 ūkiniai pastatai. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 04 10 sprendimu Nr. T-209, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną. 2019 m. gegužės 14 d. Kauno savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-196 patvirtino Kauno miesto savivaldybės bendro plano korektūrą, kurioje nenurodyta galimybė pakeisti žemės paskirties naudojimo būdą mažo užstatymo teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai siekia įteisinti faktinę situaciją, kuri susiklostė iki Kauno savivaldybės tarybai patvirtinant bendrą planą. Kita vertus, vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (patvirtintas LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2005 01 20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40) 17 punktu žemės sklypams, skirtiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, nustatomas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ būdas. Trečiojo asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentą, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 10 punkto reikalavimus, kadangi šiuo metu nėra galimybės pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo iš „gyvenamosios teritorijos“ (naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ pagal galiojančius bendrojo plano korektūros sprendinius teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, nes šioje byloje nagrinėjamas tik reikalavimas leisti keisti žemės sklypo naudojimo būdą be bendraturčio sutikimo. Jeigu bus atsisakyta pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir toks sprendimas bus apskųstas, tuomet bus pagrindas nagrinėti, ar toks atsisakymas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Aprašo 10 punkto reikalavimus. Bendraturčio sutikimas yra tik prielaida keisti žemės sklypo naudojimo būdą. Atsakovė nenurodo, kaip bus pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, jeigu bus pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, todėl sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
23. Ieškovai taip pat prašė pripažinti teisę be atsakovės sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektą ir be atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui. Teismas, vertindamas, ar atsakovė pagrįstai atsisako duoti ieškovams sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nenustatė. Ginčydama šią sprendimo dalį atsakovė nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo aplinkybės, jog ieškovų pastatytas priestatas yra ant bendro naudojimo žemės sklypo, skirto pastato aptarnavimui, iš pateikto priestato eskizo neaišku, ar buvo atlikta viso namo statinio konstrukcijų ekspertizė, kuri privaloma atliekant statinio rekonstrukciją, ir ar šis projektas atitinka faktinius statinio sprendinius. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka, nes pirma, apeliantė nenurodo, kuo/kaip priestatas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nors jau yra pastatytas ne vienerius metus. Priestatas yra pastatytas ant bendro naudojimo žemės, naudotis bendra žeme ieškovai turi teisę. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, argumentų kaip priestatas trukdo namo aptarnavimui, kad namo aptarnavimą vykdo apeliantė, nors priestatas jau keletą metų stovi. Pareigą ištirti ir įvertinti, ar projekto sprendiniai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus, turi Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikto priestato eskizo pakanka tam, kad būtų galima įvertinti, ar priestatas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog šiuo atveju nagrinėjamas tik klausimas, ar pagrįstai atsakovė atsisako duoti sutikimą įteisinti atliktus statybos darbus. Teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atsakovė neįrodė. Todėl sprendimas ir šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja aplinkybės, lemiančios atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, pastačius priestatą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo; atsakovei neįrodžius, kad pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, atliktų statybos darbų įteisinimas kokiu nors būdu pažeis ar turės neigiamos įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
25. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
27. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. advokato pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai turėjo 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Jas patvirtina 2021 02 09 PVM sąskaita faktūra Nr. ADV106 ir 2021 02 10 mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1398,5=1818,05 Eur), todėl priteistinos iš atsakovės. Kadangi pinigus sumokėjo ieškovė S. D., tai jai jos ir priteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei S. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. B. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.