Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr.1A-680 /2010 m.

1.1.7.1;1.1.8.1;1.1.7.2.4.;1.2.14.5.1;

2.1.7.3;2.1.7.4;2.4.6.4.1;2.4.7;

2010 m. birželio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. H.-M., J. M. (J. M. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d., nuosprendžio kuriuo:

V. H.-M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 30 MGL (3900Lt) bauda;

J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 30 MGL (3900Lt) bauda.

Iš V. H.-M. ir J. M. solidariai priteista 16887 Lt 84 ct turtinei žalai atlyginti Danske bankui..

V. H.-M., J. M. nuteisti už tai, kad 2008 m. gruodžio 12 d., apie 14.07 val., veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule įgyti turtinę teisę į ne sau priklausantį turtą, atėjo į Danske banko Europos klientų aptarnavimo skyrių, įsikūrusį Vilniuje, Konstitucijos pr. 7a ir kreipėsi į kasininkę M. K. su prašymu padėti terminuotą indėlį 10 000 eurų sumai. Kasininkei spausdinant terminuotojo indėlio sutartį Nr. FA - 2008/193484, J. M. kelis kartus pakartojo , jog teiks l 0 000 eurų. Žodžiais įtikinę kasininkę, padavė jai 10 kupiūrų po 500 eurų, t. y. 5 000 eurų. M. K. paėmė iš J. M. 10 kupiūrų po 500 eurų, tačiau būdama įtikinta J. M. žodžių, sutartyje nurodė, jog iš J. M. gavo 10 000 eurų ir pateikė šią sutartį pasirašyti V. H. – M., kuri kartu su J. M. lygiai po 35 min., tai yra 14.55 val. atvyko į kitą „Danske" banko KAC esantį Vilniuje, Saltoniškių g. 2a, ir pateikė prašymą dėl terminuoto indėlio Nr. FA -2008/193484 nutraukimo, nuėmė iš sąskaitos esančius 10 000 eurų, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą 5 000 eurų vertės turtą.

N. V. H.apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal LR Baudžiamojo kodekso 24 str. l d., bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad nei dalyvavimas, nei susitarimas, nei tyčia jos atžvilgiu įrodyta nebuvo. Teismas, negalėjo inkriminuoti jai sukčiavimo, kadangi ji jame nedalyvavo. Visus teisėsaugos įtarimus sukėlusius veiksmus - derybas su banko kasininke M. K., dokumentų turinio suderinimą, pinigų perdavimą ir apskritai visą bendravimą atliko jos vyras, J. M.. Ji tik pasirašė terminuoto indėlio sutartį, tačiau tai padarė dėl vienintelės priežasties, nes tai padaryti jai liepė vyras.. Ji yra Baltarusijos Respublikos pilietė, gimusi Minske. Didžiąją dalį gyvenimo praleidusi gimtinėje, jos gimtoji kalba – rusų, lietuvių kalbos ji nesupranta. Yra vidurinio išsilavinimo, jos darbo sritis - pramogų verslas. Jos vyras J. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, žinantis lietuvių kalbą bei daug labiau patyręs , jis yra devyniolika metų vyresnis. Dėl šių priežasčių priimti visus sprendimus bei atlikti visus terminuoto indėlio sutarties sudarymo veiksmus patikėjo vyrui , ji pati tik vykdė jo nurodymus tvarkant formalumus – pasirašė sutartį. Ji nei skaičiavo ir padavinėjo pinigus, nei tarėsi su banko darbuotoja dėl konkrečios indėlio sumos, be to nekontroliavo vyro veiksmų. Ji ir negalėjo viso to padaryti, kadangi nesupranta lietuvių kalbos. Inkriminuojant bendrininkavimą, nebuvo įrodytas susitarimo faktas. Ji negalėjo suprasti, kad pažeidžiamas įstatymas , nes nesuprato lietuvių kalba vykusio pokalbio. Be to manė, kad vyras paduoda 10 000 eurų, ką patvirtina jos parodymai. Ji neatliko jokių veiksmų atitinkančių sukčiavimo sudėtį , nes nepadėjo apgauti banko kasininkės, nesiderėjo su kasininke, nepadavė pinigų, neįtikinėjo tinkamos sumos sumokėjimu. Vienintelis jos veiksmas - sutarties pasirašymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K - 241/2003, subjektyvieji bendrininkavimo požymiai yra tyčia, kurios esmė tame, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kaip minėjo anksčiau, ji negalėjo suvokti, kad daromas nusikaltimas ar kad jos veiksmai netiesiogiai palengvina jo padarymą. Todėl nėra ir tyčios požymio.

Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jo dalyvavimas , susitarimas ir tyčia neįrodyta. Teismas inkriminavo bendrininkavimą, tačiau dėl bendrininkavimo byloje nėra įrodymų. Tarp jo ir žmonos jokio susitarimo nebuvo, todėl ir suvokimo, kad yra daroma nusikalstamoji veika, ar vienas asmuo prisideda, ar pritarė jai, nebuvo. Nebuvo tokio susitarimo fakto. Jo žmona, V. H.-M., nedalyvavo perduodant kasininkei pinigus, ji tik pasirašė piniginio indėlio sutartį.

Teismo posėdyje nuteistoji V. H. M. ir jos gynėja prašė ją išteisinti, nuteistasis J. M., pripažinęs savo kaltę ir jo gynėjas prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, jo žmoną išteisinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

V. H.-M. skundas tenkintinas, nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis , kuriuo nuteistieji V. H. M. ir J. M. buvo pripažinti kaip veikos bendrininkai , yra nepagrįstas ir neteisėtas . Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų , kurie patvirtintų, kad minėti nuteistieji bendrininkavo užvaldant apgaule „Danske“ bankui priklausantį turtą.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad su banko darbuotoja M. K. aptariamo įvykio dieną bendravo nuteistasis J. M., jis lietuvių kalba su minėta darbuotoja tarėsi dėl terminuoto indėlio 10000 eurų sumai žmonos V. H. M. vardu sudarymo, pinigus pagal šią sutartį banko darbuotojai 5000 eurų sumoje, o ne 10000 eurų sumoje padavė nuteistasis J. M., o jo sutuoktinė – nuteistoji V. H. M. tik pasirašė sutartį. Kaip nustatyta bylos medžiaga, nuteistoji V. H. M. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, ji neseniai gyvena Lietuvoje, lietuvių kalbos nesupranta, todėl jos aiškinimai, kad ji nesuprato banke atliekamų operacijų tikrosios prasmės, yra įtikinami ir nenuneigti. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis J. M. terminuotos sutarties sudarymo metu neturėjo 10000 eurų sumos, kaip tik iš byloje esančios fotolentelės , kurioje užfiksuotas terminuotos sutarties sudarymas ir pinigų įnešimas, matyti, kad nuteistasis J. M. po sutarties sudarymo metu kasininkei atidavė tik dalį turėtų pinigų, likusi pinigų dalis buvo ties juo ant pertvaros ties kasininkės, priėmusios pinigus, langeliu ( b.l.7,8-9). Ši aplinkybė patvirtina nuteistojo J. M. parodymus , duotus apeliacinio bylos nagrinėjimo metu , kuriuose jis nurodė, kad aptariamo įvykio dieną jis ketino į banką įnešti 10000 eurų, t.y būtent tą sumą , kuri buvo nurodyta sutartyje, tačiau pamatęs, kad pinigus priimanti kasininkė apsiriko ir jo paduotą dalį pinigų -5000 eurų paskaitė kaip 10000 eurų, spontaniškai apsisprendė likusius pinigus pasisavinti , apie tai jis nieko savo žmonai nesakė. Tą pačią dieną maždaug už pusvalandžio jo žmona kitame „Danske „ banko filiale pinigus 10000 eurų nuėmė, nutraukdama terminuotą sutartį, atsiėmė įneštus pagal sutartį 10000 eurų, nes staiga prisireikė pinigų apmokėti už vaizdo klipo filmavimą Rusijoje, tačiau šios sutarties nutraukimas, atsiimant pinigus, nesant įrodymų, kurie patvirtintų nuteistųjų susitarimą apgaule užvaldyti svetimą turtą , nėra įrodymas, patvirtinantis nuteistosios V. H. M. bendrininkavimą , padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistoji V.H. M. , nutraukdama sutartį ir atsiimdama pinigų sumą, nurodytą sutartyje, žinojo, kad jos atsiimta pinigų suma neatitinka pinigų, įneštų pagal terminuotą sutartį , sumos, t. y. kad ji yra didesnė , nei kad pinigų suma, kurią jos vardu įnešė į banką jos vyras. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad byloje nėra įrodymų, kurie besąlygiškai, objektyviai ir patikimai patvirtintų, kad nuteistoji V. H. M. dalyvavo, kaip veikos bendrininkė , padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ji išteisintina, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nuteistajam J. M. iš jo veiką nustatančios nusikalstamos veikos aplinkybių šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Nuteistasis J. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, kaltu jis prisipažino tik apeliacinio proceso metu, kai jau buvo įvertinta jo veikos kvalifikacija bei paskirta bausmė. Kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis J. M. apeliacinio proceso metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigia , jog dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra vada tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe . Iš bylos įrodymų matyti, kad tai nuteistasis padarė dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas sau sušvelninti baudžiamąją atsakomybę bei tuo pačiu siekdamas tiesos dėl savo sutuoktinės veiksmų įvertinimo. Pirmos instancijos teismo nuteistajam J. M. paskirta bausmė- nedidelė bauda, todėl , atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad iki šiol nuteistasis nesiėmė jokių priemonių dėl jo nusikaltimu padarytos žalos padarymo atlyginimo, apeliacinė instancija mano, kad nėra jokio pagrindo švelninti apylinkės teismo paskirtą bausmę, nors iš kaltinimo nuteistajam J. M. ir eliminuojama sunkinanti aplinkybė- bendrininkavimas grupėje asmenų. Paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra pakankamai švelni, todėl dar labiau ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinio proceso metu nustačius, kad nuteistajam J. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė vienas, keistinas sprendimas dėl civilinio ieškinio Danske bankui priteisimo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatomis , žalą , kurią dėl kaltininko veiksmų patyrė asmuo, turi atlyginti veikos kaltininkas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad Danske bankas dėl nuteistojo J. M. nusikalstamų veiksmų patyrė 16887, 84 Litų žalą , todėl , nustačius, kad minėta žala atsirado tik dėl jo veiksmų, ši žala ir priteistina tik iš jo.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis nuteistosios V. H. M. atžvilgiu naikintinas, priimant naują nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 329 str. 1d. 1p.), taip pat šis nuosprendis keistinas dėl nuteistojo J. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės įvertinimo bei dėl civilinio ieškinio priteisimo (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1p., 4 p. ).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 4 p., 329 str. 1 d. 1 p., nusprendė :

Nuteistojo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. N. V. H. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį, priimtą J. M. atžvilgiu pakeisti, V. H. M. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. M. inkriminuotą sunkinančią aplinkybę- jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje.

V. H. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. išteisinti , neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pakeisti sprendimą dėl civilinio ieškinio priteisimo , priimant sprendimą : iš J. M. priteisti 16887 ( šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis) Litus 84 ct Danske banko naudai turtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.