- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2-8776-475/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05144-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- Z. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Advokatai
- Vilma Normantienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Č. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Č. (A.), gimusi 1959-10-23, Tiumenės srityje, Jalutarovsko rajone, RSFSR, gimė tremtyje. (b.l. 3-5).
Pareiškime pareiškėja nurodė ir teismo posėdžio metu kartu su atstove paaiškino, kad 1947 m. pareiškėjos tėvas A. A. buvo įtrauktas į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini), tačiau vežimo metu tėvo nebuvo namuose, tad jis tuo metu nebuvo išvežtas. Mama O. P., gim. 1934 m., kartu su savo tėvu A. P. ir seserimi I. P. buvo įtraukta į sąrašus asmenų, numatytų ištremti ir buvo ištremta iš Alytaus rajono, Viešnagių kaimo 1952 liepos mėn. kartu su seserimi ir tėvu į Tiumenės sritį, Jalutarovsko rajoną, RSFSR. Tremties laikas mamai buvo numatytas iki 1957-10-30. 1952 m. pareiškėjos tėvas A. A. į tremties vietą atvyko savanoriškai pas tuo metu tremtyje buvusią šeimą. Pareiškėjos tėvui tremties laikas buvo numatytas iki 1958-07-05. Tremtyje pareišėjos tėvai susipažino, 1957-04-07 susituokė, santuokoje gimė mano sesuo. Pareiškėjos tėvams buvo leista grįžti į Lietuvą 1959-04-06 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. 60, tačiau tėvams apie leidimą grįžti į Lietuvą nebuvo pranešta, tokių duomenų nėra rasta asmens byloje. Pareiškėjos tėvai grįžo į Lietuvą tik 1960 metais. 2008-11-20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pareiškėjos tėvui A. A. išdavė pažymėjimą Nr. 1/30AP-406, kuriuo vadovaujantis LR Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymu, jisyra nekaltas Lietuvos Respublikai ir jam buvo atkurtos visos jo pilietinės teisės. Mama O. A. buvo reabilituota 1990-05-02. Nurodė, kad pareiškėja su prašymu kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, siekdama būti pripažinta nuo okupacijų nukentėjusiu asmeniu ir gauti tremtinio teisinį statusą. 2014-02-20 raštu Nr. 38R-n-211 buvo informuota, kad Pasipriešinimo dalyvių ( rezistentų) teisių komisijos 2013-12-18 posėdžio protokolo Nr. 2PD-6 (223) išvados pagrindu ir Lietuvos gyventojų genocide ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2014-02-17 įsakymo Nr. IV-54 pagrindu jai buvo nepripažintas nuo okupacijos nukentėjusio asmens-tremtinio teisinis statusas. Komisija nusprendė, jog pareiškėja yra gimusi 1959-10-23, t.y. jau pasibaigus abiejų tėvų tremties laikui ir po leidimo jos tėvui grįžti ir gyventi į Lietuvą, todėl darytina išvada, kad tėvai nebebuvo tremtinio teisinėje padėtyje ir vien gimimo fakto ne Lietuvoje nepakanka tremtinio teisiniam statusui įgyti. Mano, kad pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai buvo atsisakyta pripažinti nuo okupacijų nukentėjusiu asmeniu ir suteikti termtinio statusą, nes Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 okupacijų teisinio statuso 1997 06 30 įstatymo Nr. VIII- 342 5 str. 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), pateikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos bei kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus dokumentus, kad nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi data 5 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. išvardytais atvejais laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėlesnė kaip iki 1990-03-11. Pareiškėjos tėvai, nežinodami apie jų atžvilgiu priimtą Lietuvos SSR 1959-04-06 nutarimą Nr. 60, tremtyje gyveno iki 1960 metų kovo mėnesio ir tik po to grįžo į Lietuvą. Be to, pasibaigus tremties laikui, pareiškėjos tėvui buvo uždrausta po tremties grįžti į Lietuvą iki 1959-04-06 dienos, todėl formaliai buvimo tremtyje laikotarpiu, sprendžiant tremtinio teisinės padėties klausimą, laikytina 1960 metų kovo mėnesio data. 1959-10-23 Tiumenės srityje, Jalutarovsko rajone, RSFSR gimė pareiškėja. Kartu su tėvais iš tremties vietos į Lietuvą grįžo 1960 metų kovo mėnesį, todėl laiko, kad pareiškėjos tėvų tremties laikas yra iki 1960 metų kovo mėnesio, pareiškėja yra gimusi tremtyje, tremtinių šeimoje ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 okupacijų teisinio statuso 1997 06 30 įstatymo Nr. VIII- 342 (toliau tekste – Įstatymas) 5 str. 1 d. 5 p., pripažintina tremtine.
Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 43, 45). Atsiliepime (b.l. 22-23) nurodė, kad pareiškėjos motina specištrėmime buvo nuo 1952 m. liepos iki 1957-10-30. Tėvas specištrėmime buvo nuo 1952 m. rugpjūčio iki 1958-07-05. Po tremties uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje. Leista grįžti 1959-04-06 LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Nutarimu Nr. 60. Pareiškėja gimė 1959-10-23, t.y. po to, kai mama jau nebuvo tremtyje, o tėvui leista grįžti ir gyventi Lietuvoje. Pareiškėjai taikyti Įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos apeliavimas į tai, kad jos tėvui nebuvo pranešta apie galimybę grįžti ir gyventi Lietuvoje ir, kad jos atveju taikomas Įstatymo 5 str. 3 d., taip pat neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo. Įstatymo 5 str. 3 d. taikoma asmeniui, kuriam buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), pateikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos bei kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus dokumentus, kad nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi data 5 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. išvardytais atvejais laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėlesnė kaip iki 1990-03-11. Teigia, kad šiuo atveju nėra svarbu buvo pranešta ar ne asmeniui apie apribojimo panaikinimo datą, o svarbu tai, kad apribojimo panaikinimo data yra įvardinta dokumente. Pažymėjo, kad uždraudus grįžti ir gyventi Lietuvoje, asmuo galėjo gyventi tik tam tikroje vietoje ir sistemingai registruotis Komendantūroje. Išvykti be priežiūros organų išduotų kelionės dokumentų būtų prilygę pabėgimui ištremties. Už tokią veiką net ir 1960 metais (RSFSR BK 82 str.) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Gavus nutarimą apie tai, kad asmeniui leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, priežiūros organai išduodavo kelionės dokumentus ir asmeniui nuo to laiko nebereikėjo registruotis Komendatūroje. Mano, kad pareiškėjos tėvai turėjo savo sumetimų į Lietuvą grįžti vėliau. Gal būt tai lėmė ir pareiškėjos gimimas. Todėl nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja gimė tremtyje nemato galimybių.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 44). Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2008-11-20 pažymėjime apie tremti Nr. 1/30AP-406 nurodyta, kad pareiškėjos tėvas A. A. 1952 m. rugpjūčio mėn. ištremtas į Aleščikų šeimos tremties vietą Tiumenės sr., Jalutarovsko r., ir buvo ištrėmime iki 1958-07-05, leista grįžti į Lietuvos SSR 1959-04-06. Pareiškėja gimė 1959-10-23 jau pasibaigus abiejų tėvų tremties laikui ir po leidimo suteikimo jos tėvui grįžti ir gyventi Lietuvoje. Fakto, kad pareiškėja gimė ne Lietuvoje nepakanka tremtinio teisiniam statusui įgyti, kadangi pareiškėjos gimimo metu jos mama jau nebuvo tremtyje, o tėvui leista grįžti ir gyventi Lietuvoje. Prašo netenkinti Z. Č. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir civilinę bylą nagrinėti VSDF Kauno skyriaus atstovui nedalyvaujant (b.l. 30-31).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjos Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas A. A., gim. 1933 m., ir motina O. P., gim. 1934 m., buvo įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti (b.l. 9, 13-16). Pareiškėjos motina O. P. buvo ištremta su savo šeima ir buvo į specištrėmime Tiumenės srityje Jalutrovsko raj. nuo 1952 m. liepos iki 1957-10-30 (b.l. 12). Pareiškėjos tėvas A. A., nors jo šeimos vežimo metu nebuvo namie ir kartu su jais nebuvo ištremtas, 1952 m. savarankiškai atvyko pas tėvus, kurie Tiumenės sr. Jalutarovsko r. buvo spec. ištrėmime, tėvų dėka jis buvo įtrauktas į spec. tremtinių įskaitą (b.l. 11, 47). Po tremties A. A. buvo uždrausta grįžti gyventi į Lietuvos SSR teritoriją (b.l. 11). Tremtyje pareiškėjos tėvai susipažino, 1957-04-07 susituokė (b.l. 14-16). 1959-04-06 Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. 60 A. A. buvo leista grįžti į Lietuvos SSR teritoriją, tačiau duomenų apie tai, kad jam buvo pranešta apie leidimą grįžti į Lietuvos SSR, nėra (b.l. 11, 47). Pareiškėja gimė 1959-04-06 Tiumenės sr. Jalutarovsko r. (b.l. 9). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos tėvai jai gimus dar gyveno tremties vietoje Tiumenės sr. Jalutarovsko r., nors 1959-04-06 pareiškėjos tėvui buvo leista grįžti į Lietuvos SSR, pareiškėjos motina O. P. buvo specištrėmime iki 1957-10-30.
Pareiškėja prašo Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. pagrindu nustatyti, kad ji gimė tremtyje.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nesutinka su pareiškėjos prašymu, atsisakė jai suteikti tremtinės statusą (b.l. 8, 10). Su pareiškėjos prašymu nesutinka ir kitas suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Suinteresuoti asmenys mano, kad pareiškėjos tėvai jos gimimo metu turėjo teisę grįžti į Lietuvos SSR, todėl vien tai, kad ji gimė jų tremties vietoje nėra pagrindas pripažinti ją tremtine Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str., 445 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ (2004 m. gruodžio 30 d., Nr. 51) yra nurodoma, kad apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. (LAT 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
Iš byloje pateikto LR Vidaus reikalų ministerijos pažymėjimo matyti, kad pareiškėjos tėvui A. A. buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje) iki 1959-04-06. Pažymėtina, kad uždraudus grįžti ir gyventi Lietuvoje, asmuo galėjo gyventi tik tam tikroje vietoje ir sistemingai registruotis Komendantūroje. Išvykti be priežiūros organų išduotų kelionės dokumentų būtų prilygę pabėgimui ištremties. Už tokią veiką ir 1960 metais (RSFSR BK 82 str.) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Gavus nutarimą apie tai, kad asmeniui leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, priežiūros organai išduodavo kelionės dokumentus ir asmeniui nuo to laiko nebereikėjo registruotis Komendatūroje. Duomenų, kad pareiškėjos tėvui buvo išduoti kelionės dokumentai nėra. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad pareiškėjos tėvui nebuvo pranešta apie 1959-04-06 Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą Nr. 60, kuriuo jam buvo leista grįžti į Lietuvos SSR teritoriją. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nurodytas argumentas, kad pareiškėjos tėvai turėjo savų sumetimų į Lietuvą grįžti vėliau nei buvo leista, vertintinas kritiškai. Tikėtina, kad pareiškėjos tėvai kaip tik būtų turėję daugiau sumetimų grįžti į Lietuvą nei pasilikti tremties vietoje, nes pareiškėjos mama buvo ketvirtą mėnesį nėščia. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojų O. A. ir J. B. parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų labiau tikėtina, kad pareiškėjos tėvai jai gimus 1959-10-23 nežinojo apie pareiškėjos tėvui 1959-04-06 suteiktą leidimą grįžti į Lietuvos SSR, todėl laikytina, kad pareiškėja gimė tremtinių šeimoje tremtyje.
Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo normas, tremtiniais pripažįstami - asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomas specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje) (LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.).
Pareiškėjai kitokiu būdu negalint gauti reikalingų dokumentų, nustatytinas pareiškėjos prašomas turintis juridinę reikšmę faktas. Pareiškimas pagrįstas, įrodytas (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 177 str., 182 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėja Z. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1959-10-23 Tiumenės srityje, Jalutarovsko rajone, RSFSR, gimė tremtyje.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas nukentėjusių asmenų nuo 1939-1990 metų okupacijų tremtinio teisinio statuso suteikimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.