Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. I. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. I. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje I. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent: 2002 metų pabaigoje – 2003 metų pradžioje, Lietuvos Respublikoje, J. B. ir G. Š. (G. Š.) susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „Lapino“ nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, neteisėtai disponuoti elektroninėmis mokėjimo kortelėmis, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką.

J. B. ir G. Š. į šio susivienijimo veiklą 2004 metais įtraukė T. Č., 2006 metais – K. L., 2007 – 2008 metais – S. R. (S. R.), kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į šio susivienijimo veiklą įtraukti kitus asmenis.

Lietuvos Respublikoje J. B., G. Š. ir pastarųjų nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, tarp jų nuo 2009 metų – I. I..

Vykdydami J. B. ir G. Š. nusikalstamos veikos planą, T. Č., K. L., S. R. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, T. Č., K. L., S. R. bei pastarųjų nurodymu I. I. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B., pravarde „Lapinas“, vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Be to, vykdydami J. B., G. Š. nusikalstamos veikos planą, T. Č., K. L., S. R., Lietuvoje, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, kanapių (ir jų dalių), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais, neteisėtai parduodavo, platino ir neteisėtai tiesiogiai ar per slėptuves perduodavo platinti I. I. ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir šiems asmenims vadovavo.

J. B., G. Š., T. Č., K. L., S. R. ir vykdydami šių asmenų nurodymus, pastariesiems vadovaujant, I. I. ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, siekiant išvengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims, pagrobė narkotines medžiagas ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė J. B., G. Š., T. Č., K. L., S. R..

Tokiu būdu I. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje.

Be to, I. I. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino o būtent: nuo 2009 m. vasaros iki 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigos, Lietuvos Respublikoje, T. Č., K. L., S. R. per kelis kartus neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 60 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip 60 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 14,34 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias neteisėtai perdavė platinti I. I., o I. I. šias narkotines ir psichotropines medžiagas nurodytu laikotarpiu Vilniuje, neteisėtai gabeno, laikė ir per kelis kartus už 3 000 Lt neteisėtai pardavė I. V., kuris šias narkotines ir psichotropines medžiagas nurodytu laikotarpiu, Vilniuje, neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė bei išplatino kitiems asmenims. Nuo 2009 m. vasaros iki 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigos, Lietuvos Respublikoje, T. Č., K. L., S. R. per kelis kartus neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno ne mažiau kaip 3 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,54 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią per tris kartus neteisėtai perdavė platinti I. I., o I. I. šią narkotinę medžiagą nurodytu laikotarpiu, Vilniuje, neteisėtai gabeno, laikė ir per tris kartus už 750 Lt neteisėtai pardavė A. V.. Be to, dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje I. I. bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, I. I. buvo sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi I. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas I. I. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajam I. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, gyvena nesusituokęs su sugyventine ir jos vaikais, iki sulaikymo nedirbo, anksčiau teistas už labai sunkius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaltinamasis I. I. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, nes ji neteisėta ir nepagrįsta.

Kaltinamasis nurodo, kad skundžiama nutartis priimta nesilaikant BPK 125 straipsnio reikalavimų, tinkamai nenurodžius įtarimus pagrindžiančių duomenų, suėmimo taikymo sąlygų bei pagrindų. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teismas rėmėsi jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu ir galimai gresiančia griežta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad lėšas pragyvenimui jis gavo galimai nusikalstamu būdu. I. I. teigimu, tokiu būdu pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi šie klausimai gali būti sprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Suimtojo tvirtinimu, jis laikomas suėmime ilgiau nei tris su puse metų, taip pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones.

I. I. prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo I. I. skundas atmestinas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti I. I. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų protokolai, telefoninių pokalbių išklotinės, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis I. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė I. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą teisingai nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. I. I. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos sankcijose numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Be to, kaltinimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, kai kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau skunde teisingai nurodoma, jog ši aplinkybė negali būti absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad kaltinamasis I. I. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, iki suėmimo niekur nedirbo. Nurodytų aplinkybių visetas leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje I. I. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam I. I., Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkūs nusikaltimai, kurio padarymu kaltinamas I. I., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, buvo gerai jo paties ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių suplanuoti, galimai susiję su pelnymusi iš neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. Byloje nėra duomenų, kad iki sulaikymo I. I. dirbo ar turėjo kitą legalų pragyvenimo šaltinį, todėl pagrįsta teismo išvada, kad lėšas pragyvenimui jis galimai gavo nusikalstamu būdu. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad anksčiau I. I. buvo teistas, šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje I. I. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog I. I. dėl blogos sveikatos negali būti laikomas suimtas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje esančios blogos suimtųjų laikymo sąlygos, kaip teigia kaltinamasis Lietuvos apeliaciniame teisme, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Priešingai negu teigiama kaltinamojo skunde, suėmimo terminas jam tęsiamas pagrįstai, nes nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų. I. I. taikomas suėmimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms ir nepažeidžia nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas I. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo I. I. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.