Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-19 · Administracinė byla Nr. AS-143-129-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-19
Bylos Nr.
AS-143-129-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
P. G., R. Ž., E. J.
Atsakovas
Klaipėdos
Trečiasis asmuo
Valstybinei
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143 – 129/2011Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2011 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. G., R. Ž. ir E. J. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Fortum Klaipėda“, uždarajai akcinei bendrovei „Geoterma“, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Mestilla“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, R. B. projektavimo įmonei „Perspektyva“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai P. G., R. Ž. ir E. J. (toliau – ir pareiškėjai), Lietuvos Respublikos Seimo nariai, 2010 m. gruodžio 3 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl žemės sklypo Kretainio g. 3, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“.

Pareiškėjai nurodė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. gavo žodinius Klaipėdos miesto ir rajono visuomeninių organizacijų bei pavienių fizinių asmenų prašymus ginti viešąjį interesą dėl galimai neteisėto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T2-317, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo Klaipėdoje, Kretainio g. 3, detalusis planas. Jo sprendiniuose nurodyta, jog šiame žemės sklype planuojama statyti biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę. Detaliuoju planu taip pat numatyta padidinti planuojamų statyti pastatų aukštį nuo 20 metrų iki 60 metrų nuo žemės paviršiaus. Kiti planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai nėra keičiami, paliekami tokie patys, kaip numatyta Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2005 m. Teigė, jog detalusis planas parengtas pažeidžiant teisės normas. Žemės sklype bus vykdoma ūkinė veikla, kurios žalingos pasekmės pažeis visuomenės interesą gyventi saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 7 p., 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjai, gindami viešąjį interesą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T2-317, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Klaipėdoje, Kretainio g. 3, detalusis planas. Teismas pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis detalųjį planą apibūdina kaip teritorijų planavimo dokumentą, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Pagal detaliojo plano teisinę paskirtį jis yra priskirtinas individualiems teisės aktams. Individualus teisės aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 14 d.). Tai yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtame plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime (,,Administracinių teismų praktika“, 2003 m., Nr. 4). Individualų teisės aktą turi teisę ginčyti asmenys, kurie mano, kad šiuo aktu yra pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 22 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šiame straipsnyje nėra numatyta teisė Seimo nariui ginti viešąjį interesą. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Paminėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 13 d.). Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas administracinis teisės aktas yra individualus teisės aktas ir pareiškėjai nėra subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti šiuo individualiu aktu, taip pat įstatymo pareiškėjams nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl pareiškimą teismui padavė neįgalioti vesti bylą asmenys. Pareiškėjams nėra teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, nes tarp pareiškėjų (iš vienos pusės) ir atsakovo (iš kitos pusės) nėra kilęs administracinis ginčas, kaip tai numatyta ABTĮ 2 straipsnio 17 dalyje, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.). Nurodė, kad, įsiteisėjus nutarčiai, pareiškimas grąžintinas jį padavusiems asmenims (ABTĮ 37 str. 3 d.). Atsisakius priimti pareiškimą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kiti pareiškimo trūkumai, terminai neanalizuotini.

III.

Pareiškėjas P. G. (toliau – pareiškėjas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skundžiamo akto tolesniu vykdymu.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos Seimo nario teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Vadovaujantis Konstitucijos 4, 6, 30, 59 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo narys, gindamas tiek savo, tiek ir visuomenės/jos dalies interesus, privalantis spręsti jo rinkėjams aktualius klausimus, neprivalo turėti atskiro įgaliojimo atlikti tam tikrus veiksmus, įeinančius į jo tiesioginių funkcijų vykdymą, kaip išrinktas tautos atstovas turi visišką savarankiškumą ir savo veikloje vadovaujasi bei naudojasi Konstitucijos ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis ir pareigomis. Be to, teismas pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvią pareigą išaiškinti, kaip pašalinti aplinkybę, kliudančią teismui priimti skundą (prašymą), t. y. kokio įgaliojimo pateikimas nekliudytų teismui priimti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai, kurie yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai, į teismą dėl atsakovo sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, kreipėsi gindami viešąjį interesą (b. l. 3–11).

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme.

Lietuvos Respublikos Seimo nario statusą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos V skirsnis, Lietuvos Respublikos Seimo statuto I dalis nesuteikia Seimo nariui teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tokia teisė Seimo nariui nesuteikta ir Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų. Šiuo atveju negalima vadovautis ir ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi, suteikiančia Seimo nariui teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo. Sprendimas, kuriuo patvirtinamas detalusis planas, negali būti laikomas norminiu teisės aktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad įstatymas nenumato Lietuvos Respublikos Seimo nario teisės kreiptis į teismą dėl patvirtinto teritorijos detaliojo plano teisėtumo ginant viešąjį interesą, todėl toks skundas nenagrinėtinas teismų ir jis atsisakytinas priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys negali tiesiogiai ginčyti teisme skundžiamo sprendimo, neužkerta kelio kitiems kompetentingiems subjektams ginti viešąjį interesą (ABTĮ 37 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pritaikė netinkamą procesinės teisės normą, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo spręstinas tik teismui priėmus skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė