Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1272-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
1-1272-834/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
P. T.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1272-834/2020Teisminio proceso Nr.:1-01-1-17488-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.12.2.8; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja V. S.,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai,kaltinamojo P. T. gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,laiduotojai V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis vedęs, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, teistas (teistumas išnykęs): 2002 m. kovo 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310¹ straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui. 2007 m. birželio 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 310¹ straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 199² straipsnio 1 dalį.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. 2020 m. gegužės 6 d. apie 17:30 val., adresu Medininkų kelio poste, kelias A3 (Vilnius–Minskas), Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.68 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. T. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog gegužės 6 d. stovėjo eilėje iš Baltarusijos į Lietuvą. Pavartojo laukdamas eilėje. Galvojo eis miegoti, bet paskui pagalvojo, pervažiuos sieną ir eis miegoti. Suvokia, kad negalima vairuoti. Labai blogai save vertina. Pateikė kitokią versiją, kad išvengtų atsakomybės. Pavažiavo apie kilometrą. Prašo perduoti pagal laidavimą žmonos atsakomybėn. Žmona padarys įtaką. Jo darbas tarptautinių reisų vairuotojas. Dabar teisių neturi, būna namie. Santuokoje 26 metai. Pirmoji sužinojo žmona. Kalbėjosi su žmona, jos reakcija buvo labai bloga. Sprendimus žmona priima. Žmona vairuoja. Blogai vertina savo poelgį. Išvadas padarė. Perėjo kursus, kad suprastų bėdas. Vairuoja 28 metus. Turėjo B, C, E kategorijas. Niekada teisės nebuvo atimtos. Žmona aiškino, kad negalima taip daryti. Suvokia pasekmes. Kaltę pilnai pripažįsta. Gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu laiduotoja V. T. parodė, kad sutinka su savo prašymu perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. 26 metai santuokoje, didelę dalį jis būdavo išvykęs. Viskas buvo sklandžiai. Jis uždaras, nekalbus. Jis supranta kas įvyko. Jiems visiems šokas. Taisys, klausosi ir šnekasi, buvo jis pas psichiatrą pasikalbėti. Mano, kad pasitaisys. Ji už tai, kad vairuotojai važiuotų saugiai. Jis stengsis, kad būtų gerai. Vyrui ji yra autoritetas. Jis klauso jos. Jam buvo šokas, jis kai grįžo ji matė, kad reikia pagalbos. Kai jie susipažino, jis jau dirbo vairuotoju. Tai virš 26 metų dirba vairuotoju. Jiems abiem buvo šokas, kad tai nutiko. Jau kitą dieną ieškojo pagalbos. Padarys išvadas. Jau dabar daro išvadas. Eina pas psichologus, šnekasi. Jis dabar suvokia kas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog liudytoja A. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. ji dirbo Medininkų kelio poste, buvo rekotrolei, tikrino ar vairuotojai yra susiforminę ar turi Importo deklaraciją. Apie 17:15 val., privažiavo krovininis automobilis ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie jos vairuotojas, kurio vardo ir pavardės nepamena, pamena, kad buvo aukštas vyras, tamsių plaukų, kuriam kažkur virš 40 metų, vairuotojas buvo lietuvis. Ji krovininio vairuotojo paklausė ar jis turi importo deklaraciją, nes jis jai buvo pateikęs krovinio dokumentus, (CMR ir Invoice). Vairuotojas apsižiūrėjo ir pasakė, kad pamiršo pas muitininką, ir jos paprašė ar gali nueiti. Ji jam leido. Jai paskambino kolega R. C., kuris pasakė, jai, kad pas jį atėjęs vairuotojas yra galimai neblaivus ir nėra įformintas, ir kad ji jo neišleistų. Grįžęs krovinio automobilio vairuotojas, jau sėdėjo krovininiame automobilyje, kol vilkiko vairuotojas nuėjo iki jos kolegos R. C. ir iki savo krovininio automobilio, tai užtruko kažkur apie 10 min., ir ji pastebėjo, kad vilkiko vairuotoją sėdint savo krovininiame automobilyje. Nuėjo link jo ir pasakė, kad niekur nevažiuotų, vairuotojas linktelėjo galvą ir uždarė krovininio automobilio dureles. Vairuotojas užsivedė krovininį automobilį ir pradėjo atbulomis lėtai važiuoti, ji tuo metu stovėjo šalia to vilkiko, bet kai nuvažiavo į stovėjimo aikštelę, ji nuėjo link kitų krovininių automobilių. Nori pasakyti, kad į krovininį automobilį nelipo, kas viduje buvo ji nežino, bet kol šalia stovėjo vairuotojas jos akivaizdoje nieko negėrė, tai pat kiek vilkiko vairuotojas stovėjo stovėjimo aikštelėje negali pasakyti. Ji nejautė alkoholio kvapo iš vilkiko vairuotojo, nes laikėsi saugaus atstumo ir abu dėvėjo kaukes, tai pat neatkreipė dėmesio į vairuotojo eiseną. Kas toliau su krovinio automobilio vairuotoju buvo ji nežino. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 37-39).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. birželio 23 d. liudytojas E. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. tą dieną dirbo Medininkų poste. Apie 17 val., tiksliai laiko jis pamena, prie jo privažiavo krovininis vilkikas, valstybinio numerio nepamena, bet žino, kad buvo lietuvis su puspriekabe ir jis patikrino krovinio vilkiko vairuotojo dokumentus, o į patį krovininį automobilį jis nelipo, vairuotojas vardo nepamena, buvo su veidą dengiančia kauke. Taip pat vairuotojas buvo išlipęs iš krovinio automobilio, kuris jam pateikė dokumentus. Jis patikrinęs atidavė vilkiko vairuotojui dokumentus ir jį paleido. Vairuotojo eisena buvo nekoordinuota, bet kvapo alkoholio jis nejautė, nes vairuotojas buvo su kauke, jis vairuotojo neklausė ar jis blaivus ar ne. Taip pat jam sukėlė įtarimą, kad vairuotojas galimai neblaivus ir tada jis paskambino pamainos vyresniajai B. M., kad galimai vilkikas nuvažiavęs link muitinės yra neblaivus. Toliau jis nežino kas vilkiko vairuotojui davė prasipūsti į alkotesterį, ir kas jį sulaikė iš pasieniečių. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 45-46).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. liepos 9 d. liudytoja B. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. ji dirbo Medininkų poste. Kelintą valandą ji nepamena, jai paskambino E. P., kuris pasakė, kad nuo jo tikrinimo vietos galimai nuvažiavo neblaivus vilkikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir pasakė jai, kad nuvažiavo link muitinės patikrinimo kontrolės ir kad ji paskambintų muitininkams, kad šie atkreiptų į vilkiko vairuotojo blaivumą. Ji tada paskambino muitinės pareigūnams, kad link jų kontrolės atvažiuos galimai neblaivus vilkiko vairuotojas, ir kad jie į tai atkreiptų dėmesį. Kelintą valandą ji nepamena, jai paskambino muitinės pareigūnai, kurie pasakė, kad jie turi galimai neblaivų vairuotoją. Ji tada paprašė, kad su ja kartu nueitų R. M., bet ją kažkas užkalbino ir R. M. nuėjo link muitinės vienas. Ir po kelių minučių ji atėjo link muitinės posto ir jau vairuotojas buvo kartu su muitinės pareigūnais ir R. M.. Tada muitinės patalpose ji vilkiko vairuotojo paklausė ar jis vartojo alkoholį, vilkiko vairuotojas atsakė, kad taip gėrė, tada ji paklausė vilkiko vairuotojo ar jis vairavo krovininį automobilį neblaivus, jis jai atsakė, kad taip. Tada ji pasakė vilkiko vairuotojui, kad reikės prasipūsti. Vilkiko vairuotojas atsisakė prasipūsti, nes pasakė, kad ir taip įpūs, bet jam buvo paaiškinta, kad už atsisakymą gresia baudžiamoji atsakomybė, tai vilkiko vairuotojas jiems prasipūtė ir įpūtė virš 2 promilių. Tada ji kartu su kolega R. M. su neblaiviu vilkiko vairuotoju nuėjo link savo tarnybinių patalpų ir vairuotojas visą laiką iki tol kol atvyko pareigūnas buvo jų akiratyje, niekur išėjęs nebuvo. Ji nepamena vilkiko vairuotojo vardo pavardė, tik žino, kad tai buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir taip pat nepamena vilkiko valstybinio numerio. Ji neapžiūrinėjo krovininio automobilio. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 48-50).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. liepos 15 d. liudytojas R. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. dirbo Medininkų poste. Nepamena kelintą valandą, muitinės pareigūnai paskambino jo pamainos vyresniajai B. M., kuriai pasakė, kad reikia nueiti iki vilkiko vairuotojo, ji pasiimti iš krovininio automobilio. Tada jam B. M. pasakė, kad jis nueitų iki krovininio automobilio ir vairuotoją atsivestų. Laiko nepamena jis nuėjo vienas link vilkiko vairuotojo, ir pasakė, jam, kad reikės eiti su juo. Vairuotojas sutiko, kiek pamena vilkiko vairuotojas buvo lietuvis, tiksliai negali pasakyti, kur stovėjo krovininis automobilis, kai buvo nuėjęs pas vilkiko vairuotoją. Kai jis vairuotoją vedė link jų patalpų, vairuotojas buvo su kauke, taip pat nerišliai kalbėjo, jo judesiai nekoordinuoti, vairuotoją atsivedė į jų patalpas ir B. M. vilkiko vairuotojui davė prasipūsti. Kai nusiėmė kaukę, pajautė alkoholio kvapą. Kiek vilkiko vairuotojas įpūtė, jis nepamena. Prie neblaivaus vilkiko vairuotojo taip pat dar buvo ir muitininkai ir B. M. ar kas nors jo buvo užklausęs, ar jis vairavo automobilį neblaivus ir kiek išgėrė, jis to nepamena, bet pats vilkiko vairuotojo neklausė to ir jis su vilkiko vairuotoju mažai bendravo. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 52-53).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. birželio 10 d. liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK PR vyriausiuoju patruliu. 2020 m. balandžio 2 d. dirbo kartu su vyriaus. patruliu V. K. ir apie 17:50 val., gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad Medininkų pasienio poste yra sulaikytas galima neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pasienio pareigūnas, kuris nurodė, kad reikia eiti pas muitinės darbuotojus. Nuėjus iki muitinės pareigūno, jis jiems parodė, kur stovi krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) ir krovininiame automobilyje sėdėjo vairuotojas. Jie tada privažiavo su tarnybiniu automobiliu prie minėto vilkiko, priėjus, iš krovininio automobilio išlipo kaip vėliau paaiškėjo P. T., kuris išlipo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, alkoholio kvapo nejautė, nes jis su jais bendravo su kauke. Prieš pūtimą jis paklausė P. T. ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo ir vilkiko vairuotojui P. T. davė prasipūsti į alkotesterį – pirmu pūtimu ir antru pūtimu įpūtė 2,68 promilės. Vairuotojas P. T. su jais išvis nebendravo ir nieko jiems nesakė. Minėto vilkiko jie neapžiūrėjo. P. T. pristatė į OVS. Nori pasakyti, kad jie privažiavo, vilkiko vairuotojas P. T. sėdėjo krovininio automobilio kabinoje. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 41-43).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskr. VPK KPS NVRS tyrėjo R. B. tarnybiniame pranešime dėl Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniojo inspektoriaus R. C. nuotolinės apklausos nurodoma, kad 2020 m. gegužės 6 d. nuo 22:37 val. iki 23:24 val. buvo atlikta nuotolinė Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniojo inspektoriaus R. C. nuotolinė apklaus dėl P. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Prieš pradedant R. C. apklausą buvo užpildyta jo asmens duomenų pažyma, kad patvirtinti asmens tapatybę. Patvirtinus asmens tapatybę, R. C. buvo paklausta ar yra susipažinęs su savo teisėmis ir pareigomis kaip liudytojas. Asmuo patvirtino, kad su savo teisėmis ir pareigomis, kurios yra numatytos BPK 81, 83 ir 163 straipsniuose yra susipažinęs, bei susipažinęs su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo. R. C. telefoninio pokalbio meta paaiškino: kad 2020 m. gegužės 6 d. dirbo Vilniaus teritoriniame muitinės Medininkų kelio poste, krovininių automobilių importo atvykimo aikštelėje. Prie jo priėjo vairuotojas, pateikė krovinio važtaraštį, sąskaitą faktūrą ir tranzito deklaracijos numerį. R. C. paklausus kur yra jo transporto priemonė, jisai pasakė, kad už šlagbaumo. R. C. krovininio automobilio vairuotojo t. y. P. T. elgesys pasirodė įtartinas, bei paklausė ar jisai šiandien vartojo alkoholinius gėrimus ir ar gerai jaučiasi. Vairuotojas atsakė, kad ne, alkoholinių gėrimų nevartojo, bei jaučiasi gerai. R. C. tada paskambino VSAT pareigūnams, kad yra įtariama neblaivus asmuo ir paprašė jų ateiti, su alkotesterio matuokliu patikrinti jo blaivumą. VSAT pareigūnams patikrinus P. T. blaivumą, alkoholio matuoklis parodė 2,37 promilių girtumą. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, bei pakartotinai patikrino P. T. blaivumą. Policijos pareigūnų alkotesteris parodė 2,68 krovininio automobilio vairuotojo neblaivumą. R. C. krovininio automobilio vairuotojo ,,Volvo“ vairavimą faktą matė, kai jisai išvažiavo iš rekontrolės posto. Bei matė kai P. T. atbuliniu bėgiu nuo rekontrolės posto nuvažiavo iki stovėjimo aikštelės šlagbaumų. Pareigūnė, kuri irgi matė P. T. vairavimo faktą, bei su juo bendravo yra vyresnioji inspektorė A. M.. Taip pat R. C.paminėjo, kad VSAT pareigūnams patikrinus P. T. blaivumą, jisai iš pareigūnų akiračio nebuvo pasišalinęs, į savo automobilį irgi nebuvo grįžęs. Asmuo buvo nuvestas į tarnybines patalpas, daugiau alkoholinių gėrimų negalėjo vartoti. Dėl vaizdo stebėjimo kamerų R. C. nurodė kreiptis pas VSAT pareigūnus, į jų užkardą. Vilkikas šiuo metu liko Medininkų poste, kadangi dar nepraėjo patikros. Todėl yra laukiami įmonės, kuriam priklauso vilkikas, atstovai, kad patikrinti šią transporto priemonę. Liudytojas daugiau apie šį įvykį nieko negalėjo papasakoti. Prie tarnybinio pranešime yra pridedami 2 garso įrašai, kurie buvo daryti su Samsung Galaxy XCover 4 telefone įrengta programa ,,ACR“ (b. l. 33-34).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus teritorinė muitinės Medininkų kelio postas vyresniojo inspektoriaus R. C. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad šių metų gegužės 6-7 d. buvo paskirtas dirbti krovininių automobilių importo atvykimo aikštelėje. Apie 17:30 prie jo langelio priėjo Lietuvos Respublikos pilietis P. T., kuris vairavo krovininį automobilį ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe gabeno konteinerį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konteinerio nr.: (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė tranzito deklaraciją LRN - LT1416810512012700101, CMR važtaraštį (be numerio), sąskaitos faktūrą nr. BYO382175. Kilus įtarimui, kad minėtas vairuotojas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, paklausė: Kaip jaučiatės? Šiandien nevartojote alkoholinių gėrimų? Vairuotojas atsakė: viskas gerai, alkoholio nevartojo. Asmenį vairuojantį transporto priemonę matė muitinės pareigūnė vyresn. insp. A. M.. Informavo apie minėtą asmenį VSAT pareigūnus, kurie atėjo nustatyti asmens blaivumą alkotesteriu. Vairuotojas įpūtė 2,37 promilės. Asmuo perduotas VSAT pareigūnams (b. l. 11).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus teritorinė muitinės Medininkų kelio postas vyresniosios inspektorės A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų gegužės 6 d. buvo paskirta dirbti krovininių automobilių importo atvykimo – rekontrolės aikštelėje (teritorija yra filmuojama vaizdo kameromis). Apie 17:15 prie rekontrolės privažiavo Lietuvos Respublikos pilietis P. T., kuris vairavo krovininį automobilį ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), su puspriekabe gabeno konteinerį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konteinerio nr.: (duomenys neskelbtini). Paprašė vairuotojo pateikti importo deklaracija, tačiau jis jos neturėjo. P. T. argumentavo, kad jau yra įformintas ir pamiršo deklaraciją pas muitininką. Vairuotojas paliko automobilį ir išėjo deklaracijos. Muitinės pareigūnas informavo, kad vairuotojas galimai neblaivus. Vairuotojas vėliau atėjo į automobilį, ji jam liepė sėdėti mašinoje ir niekur nevažiuoti. Tačiau vairuotojas užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti atbulas. Muitinės pareigūnas informavo apie minėtą asmenį VSAT pareigūnus, kurie atėjo nustatyti asmens blaivumą alkotesteriu. Vairuotojas įpūtė 2,37 promilės. Asmuo perduotas VSAT pareigūnams (b. l. 12).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus AVPK PR 2 kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. balandžio 2 d. apie 01.34 val. dirbant su vyr. patruliu V. K. buvo gautas Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad Vilniaus r., Medininkų k., Medininkų PKP muitinės poste sulaikytas neblaivus vairuotojas su vilkiku ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu muitinės vyr. inspektorius R. C. paaiškino, kad sulaikė įtariamai girtą vairuotoją, kaip vėliau buvo nustatyta tai P. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo automobilį ,,Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeri (duomenys neskelbtini), apie tai R. C. pranešė VSAT pasieniečiams, kurie P. T. nustatė 2.37 promilės girtumą. Vairavimo faktą matė muitinės vyr. inspektorė A. M.. P. T. neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus, po vartojimo iškart vairavęs automobilį. P. T. buvo nustatytas 2.68 promilės girtumas (19.06 val.), pakartotinai patikrinus buvo nustatytas 2.68 promilės girtumas (19.28 Val.). VPK OVS budėtojo nurodymu automobilis ,,Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo paliktas Medininkų PKP, kur vėliau atvažiuos įmonės kuriai priklauso automobilis atstovas ir pasiims automobilį, nes automobilis nėra praėjęs pilnai muitinės patikrinimo (b. l. 13).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi du vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų automobilio, kuriuose matosi, kaip pareigūnai važiuoja link Medininkų pasienio posto. Poste ieško krovininio automobilio. Pareigūnus pasitinka pasienio pareigūnas. Policijos pareigūnas klausia pasieniečio, ar vairuotojas pas juos, jis atsako taip, ir pareigūnas pasako, kad atsivestų vilkiko vairuotoją, duos jam prasipūsti. Tuomet pareigūnai nuvažiuoja link vilkiko, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matosi kaip pareigūnas nueina link krovininio automobilio, pažiūrėjęs krovininį automobilį pareigūnas grįžo link tarnybinio automobilio vienas, vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnas su kažkuo šnekasi, po to pareigūnas nufotografuoja krovinį automobilį (b. l. 30).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi gauti vaizdo įrašai – CD (2 vnt.) laikmenos iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM. Apžiūrimi pirmoje CD laikmenoje (užfiksuota posto teritorija) esantys vaizdo įrašai: vaizdo įrašas 01, kuriame matyti, kaip atvažiuoja vilkikas iš jo išlipa P. T. su kauke, vaizdo įraše matosi kaip P. T. kažkur nueina ir vėl po to grįžęs sėdasi į krovininį automobilį ir išvažiuoja. Vaizdo įrašas 1-2, vaizdo įrašuose matosi kaip vilkiko vairuotojas įvažiuoja pro šlagbaumą, kur toliau nuvažiuoja vaizdo įraše nesimato, vaizdo įraše nesimato vilkiko vairuotojo tik matosi vilkikas su priekaba. Apžiūrimas vaizdo įrašas 3, kuriame matosi, kaip pareigūnai atvažiavo iki pasienio posto, tada du pasienio pareigūnai nuveda P. T. link pareigūnų tarnybinio automobilio, ir pareigūnams perduoda P. T.. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnai išvažiuoja. Antroje CD laikmenoje esančiame vaizdo įraše (užfiksuotas patalpų vidus) matosi, kaip pasienio pareigūnai atsiveda P. T., pagal vaizdo kamerų laiką 17:55, kitame vaizdo įraše matosi kaip pasienio pareigūnė kartu su P. T. lipa laiptais į antrą aukštą. Pagal vaizdo kamerų laiką 18:52 val., vaizdo įraše matosi, kaip P. T. lipa laiptais žemyn vienas, tada išeina ir pasienio pareigūnas. P. T. sustojo, pareigūnas kažką parodo ir P. T. lipa vėl laiptais, lipdamas sustojo ant laiptų ir vėl nuėjo link pasieniečių (b. l. 31).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. neblaivumo nustatyto akte nurodoma, kad P. T. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą ir P. T. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1,5 val., buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, pirmojo tikrinimo metu prietaisu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKJ-0152, patikros sertifikato Nr. 1199988, 19:06 val. nustatytas 2,68 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 19:28 val. nustatytas 2,68 promilės girtumas (b. l. 54).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. 19:06 val. alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKJ-0152, patikros sertifikato Nr. 1199998, P. T. nustatytas 2,68 promilių girtumas(b. l. 56).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. 19:28 val. alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKJ-0152, patikros sertifikato Nr. 1199998, P. T. nustatytas 2,68 promilių girtumas (b. l. 57).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog išraše iš VĮ ,,Regitra“ matyti, kad automobilis ,,Volvo FH 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vin. kodas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB ,,Autoroda“ (b. l. 21).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog išraše iš VšĮ ,,Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio ,,Volvo FH12“, kategorija N3-BC, pasirinkti metai 2003, kaina Lietuvoje be PVM yra 6967 Eur, su PVM 8430 Eur (b. l. 23).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo P. T. kaltė, jog jis 2020 m. gegužės 6 d. apie 17:30 val., adresu Medininkų kelio poste, kelias A3 (Vilnius–Minskas), Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.68 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju Paulius tekutis, savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo P. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. T. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį P. T. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis P. T. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos V. T. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati V. T.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo sutuoktinį, su kuriuo veda bendrą ūkį, gyvena P. T.. V. T. nėra teista (b. l. 134). Nors 5 metu laikotarpiu jos atžvilgiu buvo surašyti du protokolai su administraciniu nurodymu už greičio viršijimą ir parkavimą, paskirto baudos sumokėtos(b. l. 132-133), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog nėra linkusi laikytis taisyklių ir negali padaryti teigiamos įtakos savo sutuoktiniui. Dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ konsultante-optometrininke, bendrosios praktikos slaugytoja, šioje darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 138). Be to atsižvelgtina tiek į P. T. paaiškinimus, tiek į pačios V. T. paaiškinimus iš kurių matyti, jog V. T. gali padaryti teigiamą įtaką sutuoktiniui P. T., nes kartu gyvena santuokoje, augina vaikus, veda bendra ūkį. V. T. kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Todėl įvertinus V. T. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo P. T. tarpusavio santykius, V. T. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį P. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad P. T. praeityje 2002 m. buvo teistas (b. l. 86-90), tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, praeityje baustas (b. l. 91-93), tačiau paskirtos baudos nėra susijusios su vairavimu neblaiviam. Niekada nėra buvęs teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu neblaiviam. Todėl šios aplinkybės teismui nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali ateityje nesilaikyti įstatymų. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Teisiamojo posėdžio metu savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (P. T. ir V. T. parodymai), V. T. turi įtaką P. T. elgesiui, jis įsiklauso į žmonos patarimus, ja pasitiki, jaučia atsakomybę prieš ją, ji jam yra autoritetas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog P. T. anksčiau nėra teistas už vairavimą neblaiviam, taip pat pažymėtina, jog nėra baustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam neturi. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis P. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis P. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, 1 (vienerių) metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje P. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise P. T. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog P. T. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,68 promilės girtumas, tuo sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Taip pat pažymėtina ir tai, jog P. T. yra profesionalus vairuotojas, todėl turėjo suvokti jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jo nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau negu šešis kartus viršijo leistiną minimalią ( 0,41 promilės ) ribą. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimas minimaliam 1 metų terminui neatitiktų proporcingo principo. Teismo vertinimu 2 metu terminas siekiant adekvačios pusiausvyros atitiktų proporcingumo principą.

Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejus) metus. Kaltinamajam 2020 m. gegužės 7 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo dienos, o būtent nuo 2020 m. gegužės 7 d.

Pagal Lietuvos A. T. praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos A. T. 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje esančių VšĮ ,,Emprekis“ duomenų matyti, jog vidutinė transporto priemonės – automobilio ,,VW Tiguan“ kaina su PVM – 8430 Eur. Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos A. T. 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis P. T. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, žalos dėl jos neteisėtų veiksmų nebuvo niekam padaryta žala, darytina išvadą, kad automobilio ,,Volvo“ vertę atitinkanti pinigų sumą, skirtina kaltinamajam mažintina pusiau.

Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį P. T. pagal laidavimą V. T. atsakomybei be užstato, nustatant (1 ) vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 7 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4215 (keturis tūkstančius du šimtus penkiolika) Eur.

Paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą P. T. ir laiduotojai V. T. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė